Siaubunai is svetimu pasauliu
2006 metais buvo isspausdinti Madagaskare surengtos ekspedicijos, kuri truko mazdaug metus ir buvo skirta paslaptingu ir seniai isnykusiu pauksciu epiorniu paieskoms, duomenys.
Sie isnykusiais laikyti begiojantys sparnuociai artimi moa, kadaise gyvenusiems Naujojoje Zelandijoje. Paukscio ugis virsijo tris metrus, kojos masyvios, su trimis pirstais, krutine plati ir plokscia. Ilgai buvo tikima, kad zmones siuos paukscius isnaikino XVII-XVIII a.
Istabus radinys
Taciau entuziastu ekspedicijos i sunkiai prieinamus priekalniu rajonus pranoko pacias drasiausias paleontologu speliones.
Jie rado ne tik dar visai nauju epiorniu lizdu, bet ir paciu pauksciu. Mokslininku grupe buvo sokiruota, kai karta per poilsio valandele prietemoje isvydo isdidziai zingsniuojanciu milzinu siluetus. Reginys buvo toks fantastiskas, kad ta akimirka niekas net nespejo nufilmuoti sio fenomeno. Beje, paryciui grupe vel susidure su epiorniais, kurie, kaip paaiskejo, dazniausiai gyvena buriais, o i juos greiciausiai buriasi tuomet, kai pauksciukai issirita is kiausiniu ir atsistoja ant koju. Beje, toks “mazylis” kone dvigubai didesnis uz nupeneta kalakuta.
Sio rariteto tyrinejimai - dar priesaky, bet jau galima teigti, kad pauksciu ugis pasikeite: mokslininkams nepavyko aptikti ne vieno 3 metrus siekiancio egzemplioriaus, - vidutiniskai jie tik siek tiek aukstesni nei dvieju metru. Be to, pauksciai, kadaise priversti pakeisti teritorija ir pasitrauke is beribiu savanu, perejo prie seslesnio gyvenimo budo. Dabar jie megsta isikurti nuo Madagaskaro sruvanciu lediniu upiu pakrantese.
Paukstis dramblys
Garsusis italas keliautojas Markas Polas rase: “Salos gyventojai pranesa, kad tam tikru metu laiku is pietu parskrenda nuostabus pauksciai, panasus i erelius, tik kur kas didesni.”
Sis gyvunas, dar vadinamas pauksciu drambliu, viduramziais arabu folklore buvo vaizduojamas kaip milziniskas (dazniausiai baltas) paukstis, didumo sulig sala, galintis savo naguose nusinesti ir suryti dramblius ar pikciurnas raganosius. Artimuosiuose Rytuose ju arealu buvo laikoma Kinija, taip pat Madagaskaras ir artimiausios salos.
Pirma karta paukstis paminetas X a. “Indijos stebukluose”. Garsus uzbeku mokslininkas Al Birunis, neivardydamas milzinisko paukscio, skeptiskai pranesa, kad jis buvo pastebetas Kinijos pasienyje. Didysis keliautojas ibn Batuta raso, kad pakeliui i Kinija jam teko savo akimis matyti, kaip nuo juros pavirsiaus purptelejo kalnas - tiksliau, milziniskas paukstis. Na o pati ispudingiausia aprasyma galima rasti “Tukstantyje ir vienoje naktyje”: per penktaja Sindbado kelione paukstis, kersydamas uz sudauzyta kiausini, suniokoja visa laiva.
Pasak M.Polo, Kinijos juaniu dinastijos ikurejas chanas Chubilajus, Cingischano anukas, i Indijos vandenyno vakarine dali pasiunte zmoniu rinkti ziniu apie stebuklinga pauksti, jo elgesi, ir sie jam dovanu parveze plunksna. Kaip ir daugelis XV-XVI a. europieciu, Ferdinando Magelano bendrakeleiviai buvo susizaveje M.Polo pasakojimais ir, atvyke i Java, is vietos gyventoju rinko zinias apie milziniska pauksti, kuris neva medzioja buivolus. Pleciantis europieciu geografinems zinioms, XVII a. imta rimtai abejoti pauksciu drambliu egzistavimu.
Taciau dar senoves legendos pasakoja apie plesrius sparnuocius, siaubiancius senoves graiku miestus. Kalbama apie harpijas, kurios puldinedavo zmones ir gyvunus, plesydavo juos savo variniais snapais ir nagais. Sias pabaisas sunaikino Heraklis, galingasis Dzeuso sunus. Prabego ne vienas simtmetis nuo tada, kai zmones Elados sleniuose kure epus apie Heraklio zygdarbius, tad galima isivaizduoti paleontologu nuostaba aptikus suakmenejusias plesriu pauksciu kaukoles, kurios svoriu ir dydziu prilygo arkliu kaukolems!
Taciau sios fosilines harpijos gyveno ne Graikijoje, o Siaures Amerikoje, ir ne pries 2500, o pries 50 mln. metu. Paleontologai jas vadina gastorniais. Sio paukscio sparnai buvo neissivyste, jis nemokejo skraidyti, bet lakstydavo labai zvitriai.
Pabaisos is kitu pasauliu
Ezoterikai teigia, kad visata susideda is septyniu ivairiu erdviu arba atskiru pasauliu. Musu Zeme - tik viena ju, ji pazymeta 3 numeriu. Ji - tarpine grandis tarp keturiu aukstesniuju ir dvieju zemesniuju pasauliu.
Sia priespriesa atspindi amzina Sviesos ir Tamsos, Dievo ir Setono, Gerio ir Blogio kova, apskritai musu pasaulio dvylypumas - desine ir kaire, vyras ir moteris, ir t. t. Cia daug kas neaisku. Kol kas tik galima pasakyti, kad greiciausiai atsidureme ne toje vietoje ir ne tuo laiku, mus drasko priesingos jegos, o mes esame vidury tarp ju. Todel ir blaskomes nuo Sviesos prie Tamsos, nuo Gerio prie Blogio. Prisigalvoje aibe teoriju apie nuostabia ateiti, niekaip negalime ju igyvendinti. Mes - dvieju jegu kovos veidrodis. Ir tai aiskiai atsispindi musu istorijoje ir kulturoje. Smarkiau spustelejus Tamsiosioms jegoms, viskas aplink prisipildo blogio ir purvo, o kai virsu ima Sviesiosios jegos - lengviau atsikvepiame. Tik realiame gyvenime viskas atrodo abstrakciau, ribos ne tokios ryskios. Ta vaizda dar reikia suprasti ir apmastyti.
Kur ieskoti irodymu, kad zemesnieji pasauliai egzistuoja? Kaip jie reiskiasi? Zinoma, amzina Tamsiuju ir Sviesiuju jegu kova. Apie tai prirasyta be galo daug, bet tai nereiskia, kad zmogus nors per zingsni priartejo prie tiesos. O kas tie zemesniuju pasauliu “agentai” musu nuodemingoje Zemeje? Ju, pasirodo, esama gana daug.
Paslaptingos butybes
Antai Siaures Amerikoje, netoli JAV ir Kanados sienos, eme rodytis paslaptingos butybes, panasios i milziniskus zmogaus pavidalo driezus. Pirmasis su jomis susidure Krisas Devisas, vaziaves tusciu plentu per pelketa vietove netoli Bisopsvilio. Apie antra valanda dienos sustojes pakeisti padangos, jis isgirdo kazka slepsint per vandeni. Atsigrezes vaikinukas isvydo keista butybe, kazkuo primenancia sniego zmogu, tik apaugusia ne tankiais seriais, o zaliais zvynais. Issigandes Krisas pasislepe automobilyje, ir, kaip paaiskejo, ne be reikalo. Baidykle bande ikasti masinai, o paskui uzsiropste ant stogo ir kelias minutes ten trypciojo, braizydama nagais dazus. Galiausiai ji vel dingo pelkeje.
Po keliu dienu tokios pat nagu ir dantu zymes buvo aptiktos ant dar vienos masinos, nakti sustojusios netoli minetos pelketos vietoves. Po savaites ant vietos serifo stalo jau gulejo susnis pranesimu apie paslaptingos butybes “chuliganiskus ispuolius”. Remiantis liudininku parodymais, ji buvo mazdaug 2 metru, zvynuota, su nedidele skiautere ant galvos, o kojos ir rankos - panasios i bezdziones, su keturiais pirstais.
I vieta kartu su policininkais atvykusi kriptozoologu grupe isnarse visa pelke, bet i drieza panasaus zmogaus pamatyti jiems nepavyko, nors pedsakus - keturpirsciu koju atspaudus ir pustrecio metro aukstyje nulauzytus jaunu medziu kamienus uzfiksavo. Mokslininkai vengia spelioti, is kur atsirado toji paslaptinga butybe, bet kadangi anksciau jos niekas nebuvo sutikes, tai negali buti reliktine butybe, kaip kad sniego zmogus, islikes iki musu dienu.
Pietu Amerikoje monstrai uzfiksuoti ir Brazilijoje, Matu Grosu plynauksteje. Vienu metu kazkas pradejo galabyti karves, ir labai ziauriai: i gabalus suplesyti ju kunai liudijo apie neregeta jega. Paslaptingasis zudikas galvos neliesdavo, bet liezuvi butinai israudavo.
Didziuliu nuostoliu patyre gyventojai kreipesi i policija, ir pagaliau pavyko aptikti milziniskas i zmogu panasias, bet siaubingos isvaizdos butybes. Ir sikart jos buvo zvynuotos, todel vietos indenai pabaisas pramine sarvuociais. Karta indenai uzklupo tankiuose krumoksniuose snaudzianti monstra ir ilgai ji apziurinejo, kol sis galiausiai pabudo. Nieko nelaukdamas siaubunas issiepe nasrus, atidengdamas baisius dantis, ir grasinamai sustugo, priversdamas narsuolius begti kiek ikabina kojos.
Akistata su keistomis butybemis
Pasak agenturos “United Press”, Kanados Ontarijo provincijoje zmones mate i drieza panasia baidykle, naktimis besibastancia gatvemis. Is aprasymo matyti, kad ji turejo zalsvai rusva kuna ir zvynuota uodega. Sprendziant is paliktu pedsaku, gyvunas turejo keturias letenas su trimis pirstais. Liudininkai pasakojo ir apie rusva gyvi su astriais pelekais per visa nugara, kuris zmonems priartejus visad slepdavosi ezere.
Centrines Afrikos tankmese pastebeta dar viena keista butybe, - tamsiai ruda, kone dramblio dydzio, ilgu lanksciu kaklu, keturiomis storomis kojomis ir galinga uodega, beveik kaip krokodilo.
Naujosios Gvinejos pakrantes salose pasirode neregetu milzinisku pauksciu, kuriuos vietos gyventojai pakrikstijo “skraidanciais demonais”. Dar keistesni susitikima aprase zinomas Amerikos biologas Aivenas Sandersonas, kurio autoritetas toks didelis, jog nera pagrindo juo netiketi: “Tiesiai i mane skrido kazkokia keista butybe. Milziniski pleviniai sparnai svilpdami skrode ora, burna buvo pravira, tarsi iskreipta pikdziugiskos sypsenos, viduje buvo matyti astriu dantu puslankis. Pterodaktilis! Didziulis sparnuotasis driezas, turejes isnykti dar priesistoriniais laikais! Temstant si chimera dar syki praskrido virs upes, tik jau priesinga kryptimi”.
Rusas Tolimuju Rytu tyrinetojas V.Arsenjevas taip pat apraso susitikima su neregeta sparnuota butybe: “Suo pedino ikandin manes. Kai ant tako isvydau pedsaka, labai panasu i zmogaus, kale pasisiause ir suurzge, o kazkas galvotrukciais nuruko per krumus. Isgirdau plakant sparnais, o netrukus kazkas didelio ir tamsaus isniro is ruko ir nusklende virs upes.”
XIX a. ir Anglijoje, ir kitose Europos salyse zmones yra mate skraidant drakonus. Kriptozoologu knygose galima rasti net zemelapiu su pazymetomis vietomis, kur ir siandien neva galima isvysti dinozauru ir i juos labai panasiu butybiu. Tokiu vietu begale, isskyrus nebent Arkti ir Antarkti, nors ir ten pasitaiko ivairiu monstru.
Dinozaurai grizta is... Pragaro!
Atidziau isanalizavus gausius paslaptingu butybiu aprasymus, isryskeja idomus dalykas: visi jie turi morfologiniu pozymiu, budingu dinozaurams, gausiausiai presistoriniu ropliu rusiai. Bet sie gyvunai ismire pries 65 mln. metu visuose zemynuose. Bandydami paaiskinti ju gentainiu pasirodyma musu dienomis, zoologai bando teigti, kad sunkiai prieinamuose Zemes rutulio kampeliuose galejo islikti viena kita nedidele siu presistoriniu ropliu populiacija. Taciau tai nesamone. Pirma, negali buti, kad zmones tiek laiko nebutu pastebeje tokiu milzinu. Bet ir tai dar ne viskas.
Negincijamas biologijos desnis skelbia: jei kurios nors gyvu butybiu rusies individu yra ribotas skaicius, ji pasmerkta isnykti. Taip yra todel, kad mazos izoliuotos populiacijos nariai kaupia prazutingas patologines genu mutacijas.
Si paradoksa ezoterikai aiskina taip: laike ir erdveje egzistuoja tam tikri tuneliai, leidziantys judeti is vienos dimensijos i kita. Taigi tiems gretimus pasaulius jungiantiems portalams atsiverus, gravitacinis “skersvejis” ima ir uzpucia koki neprasyta svecia...
Parengta pagal dienrasti "Vakaro zinios"