Gal mes patys ateiviai?
Zvelgdami i paslapciu kupina zvaigzdeta dangu, svarstydami apie jose egzistuojancias kitas civilizacijas, ieskodami kontaktu su protingomis butybemis kazkodel labai retai susimastome: galbut mes patys esame ateiviai sioje planetoje?
Jau ne viena desimtmeti mokslininkai, rasytojai fantastai, daugelio teoriju autoriai bando irodyti, kad esame sukurti ne sioje planetoje arba bent jau ne naturaliomis salygomis. Juk jeigu labiau isigilini, akivaizdu, kad zmogus nuo savo gimimo visiskai neprisitaikes gyventi Zemeje.
Daug abejoniu
Jis vienintelis padaras, kuris yra priverstas kuo nors rengtis. Nuo gamtos jis neapsaugotas nei tankia vilna, nei stora oda su riebalu sluoksniu, nei zvynais. Musu planetoje nera tokio gyvuno, kuris butu taip priklausomas nuo klimato salygu ir taip butu ju pazeidziamas kaip zmogus. Netekes aprangos, didziojoje planetos dalyje jis zutu per labai trumpa laika. Negalejo musu Zeme, jeigu ji tikrai planeta gimdytoja, buti tokia negailestinga savo kudikiui. Tai liudija visi jos like kuriniai, kurie puikiai jauciasi nuo Himalaju aukstybiu iki vandenynu gilumu.
Jeigu tiketume Darvinu ir jo teorijos pasekejais, artimiausi mums gyvunai yra primatai. Taciau jiems viskas kitaip. Ne taip kaip zmonems. Simpanzes nestumas – 7 men., o gorilos – 9,5 men. Jos pagimdo vos dvieju kg vaikus, bet jie isnesioti, po keliu dienu jau buna judrus, bando savimi pasirupinti. O zmogaus kudikiai? Simpanzes patele tampa suaugusi 8, o patinas – 10 metu. Ar reikia rasyti, kokie „suauge“ yra tokio amziaus Homo sapiens?
Jei netinka sitokios abejones, pereikime prie matematiku isvadu. Analizuodami situacija jie padare netiketa isvada: jeigu Zemes traukos jega butu tik 0,6 dabartines, tai zmogus, panasiai kaip kate ar suo, galetu kristi, griuti i valias visiskai nesusizeisdamas, o ka jau kalbeti apie kokius nors kaulu luzius. Ar ne todel zmogaus kudikiai taip kencia, verkia, buna kaprizingi, serga? Jiems nejauku, sunku, nepatogu planetoje, kur tokia trauka ir toks svoris. Vadinasi, gimtojoje planetoje, is kurios kadaise atsikele musu proproteviai, traukos jega buvo gerokai mazesne – vos 0,6 dabartines?
Svetimas pasaulis
Sis pasaulis mums aiskiai per svetimas: ne cia mes atsiradome, ne cia formavomes ir ne cia igijome ypac galinga mastymo aparata, kuris, kaip tvirtina mokslininkai, tepanaudojamas vos desimtadaliu. Na, negali buti nei ponas Dievas, nei mama Gamta tokia neracionalus, tokie islaidus, kad apdovanotu zmogu protu, kuriuo jis sugeba pasinaudoti tokiu neitiketinai mazu naudingumo koeficientu. Galbut kitomis salygomis, budingomis musu naturaliai, igimtai aplinkai, zmonija sugebetu daug efektyviau pasinaudoti savo proto galimybemis, o pats gyvenimas taptu daug spalvingesnis, sudetingesnis, turtingesnis? Matyt, ne siaip sau ateiviai, humanoidai – kaip norite, taip juos vadinkite – skiriasi nuo zmoniu butent savo mastymo platumu, pazinimu, nes ju evoliucija nebuvo dirbtinai pazeista, ju sekla nebuvo persodinta i maziau derlinga ir svetima dirva.
24 valandu ritmas
Kas dar kelia abejoniu del zmonijos gimtines? 24 valandu ritmas. Jis igimtas visiems be isimties planetos gyvunams. Ikisk koki nors gaidi (tiesiogine prasme) i rusi ar i pozemi, jis kaip laikrodis giedos taip, tarsi pries savo akis matytu saules patekejima ir saulelydi. Visiems sios zemes padarams tai naturalu. Ju biologiniai laikrodziai, nuo gimimo suderinti su planetos ritmais, niekada nesutrinka. Su zmogumi viskas kitaip! Nematydamas dienos sviesos, neturedamas laikrodzio, jis ima gyventi visiskai kitokiu grafiku, ir tai patvirtina simtai bandymu.
Vienas is garsiausiu ir labiausiai aprasytu yra prancuzu speleologo Miselio Sifro (Michel Siffre) eksperimentas. 1972 m. Techaso valstijoje (JAV) jis nusileido giliai po zeme ir pusei metu izoliavo save nuo isorinio pasaulio, stebejo savo pojucius. Para tyrinetojui baigiantis eksperimentui pailgejo iki 24,8 valandos. Jam atrode, kad oloje isbuvo 151 para, o is tikruju buvo praejusios 179. Pagal kitus bandymus, is kuriu nemazai atliko NASA, kai kuriu dalyviu para „uzsitesdavo“ dar ilgiau. Kodel? Ar ne todel, kad zmogaus biologinis laikrodis dirba pagal ritma ne sios, o tos planetos, kurioje jis gavo pradini impulsa gyvybei?
Planeta X
Ar suzinos kada nors zmonija, kur yra tikroji jos gimtine, kurioje visi gyvybiniai parametrai atitinka biologine ir psichine zmogaus esme, kurioje jie gali buti naturalus ir savimi, kur ju gyvenimo ciklas nebutu apribotas 70-80 metu, o testusi gerokai ilgiau ir produktyviau?
Labai daug klausimu ir mazai atsakymu. O tuo tarpu kazkur neaprepiamuose visatos toliuose sukasi planeta X, is kurios nuo neatmenamu laiku pagal religijos hipotezes buvo isvyti Adomas ir Ieva. Pagal tai, kas rasyta, jos traukos jega turi buti vos daugiau nei perpus didesne negu Zemes, tankumas ir sudetis panasus, t.y. turi buti daug vandens. Apsisukimo aplink savo asi periodas – beveik 30 valandu. Joje negali buti metu kaitos, nes nera sukimosi aplink savo asi pasvirimo kampo.
Magnetiniu audru, slegiu skirtumu ten taip pat negali buti. Ten siltas, minkstas klimatas, ten visko gausu, ten nereikia rupintis duona kasdienine, o galima visa save skirti kurybai, tai ir sukure iki siol neregeta savo galia mastymo aparata. Ten butent ir yra Rojus, kurio taip ilgisi musu genetine atmintis.
Ir jeigu is tiesu tas Rojus kur nors kosmoso gelmese, butu labai keista, jeigu musu proto broliai kartkartemis musu neaplankytu, nepasidometu, kaip laikosi ju giminaiciai. Taigi NSO - ne jokie ten neatpazinti objektai, ne paslaptingasis gamtos fenomenas, o musu sveciai arba giminaiciai is tolimosios planetos X.
Kosmoso zoologijos sodas
Nors gal ir ne giminaiciai. O jeigu is tikruju musu nuodemingoji, musu itin daug kanciu patyrusi civilizacija – visai ne Dievo kurybos sedevras, o priesingai – koks nors nukrypimas nuo bendros kosmoso evoliucijos linijos? O jeigu Zeme - ne Biblijoje vaizduotas rojus, o kosmoso kalejimas evoliucijos posuniams ir podukroms, isbrokuoto klono draustinis bendros pazangos kelyje? Nesupykite. Panasus ne itin patrauklus kosmoso evoliucijos variantai taip pat svarstomi mokslo sluoksniuose. Sis poziuris netgi turi savo pavadinima – „kosmoso zoologijos sodo“ koncepcija. Labai nesinoretu, kad taip butu. Taciau bent jau kai kurie praeities kontaktai su ateiviais is kosmoso irodo butent tai.
Palygine ivairiu rasiu ir tautu atstovu genoma tyrinetojai padare isvada, kad mazdaug penktadalis zmoniu – ateiviu is kitu planetu palikuonys. Ju genome buvo aptikti „svetimkuniai“ genai, kuriu neturi likusi zmoniu dalis. Visiskai realu, kad atvykeliai is kitu planetu imdavo ir „pasilinksmindavo“ su vietos faunos atstovemis zemietemis. Prisiminkime kad ir „isdykeli“ graiku dieva Dzeusa, viliojusi merginas ir laisciusi savo sekla i visas puses. Tai vienas is variantu.
Bet velgi persasi nelabai malonios mintys, nes gali buti ir taip, kad ... esame paprasciausios laboratorines pelytes. Atleisk, pone Dieve, kad suabejojau, jog tu mus sukurei. Bet juk gali buti, kad kazkas atskrido, kazkas surado arba atsigabeno i save panasias butybes ir eme savo nuoziura kaitalioti ju genus, eksperimentuoti, kas is to iseis.
Nauju veisliu bumas
Tai ne juokai. Dar 1982 m. visu gerbiamas daktaras, vienas is Nobelio premijos laureatu uz DNR strukturos atradima, Frensis Krikas (Francis Crick) issake drasia nuomone, kad gyvybes sekla Zemeje galejo paseti “panasios i mus butybes“, kuriu laivas atvyko is kokios nors tolimos planetos.
Ir tam niekas itin nepriestarauja. Is visu gyvunu rusiu tik zmogus turi tokia didziule veisles (atsiprasau - V.G.) ivairove. Galima gincytis kiek tik nori, taciau juk nera, pavyzdziui, gorilu juodaodziu, gorilu baltaodziu ir gorilu, turinciu mongolu bruozu. Ar nepanasu, kad mus, zmones, kazkas kitados „prisijaukino“ ir pradejo mus valdyti, isvesti naujas veisles, taip kaip dabar darome mes, padedami gamtai kurti vis naujas kaciu ar sunu veisles?
Pavyzdziui, Bredas Staigeris (Brad Stiger) savo knygoje „Zvaigzdziu dievai. Kosminiai klonavimo meistrai“ atkreipia demesi i ta neitiketina greiti, kuriuo evoliucionavo musu smegenys per pastaruosius 500 tukst. metu. Jeigu visi primatai buvo vienose starto pozicijose pries 3-5 mln. metu, kodel butent zmones eme taip ryskiai vyrauti, aplenkdami visus kitus? Juk dabar savo apimtimi zmogaus smegenys tris kartus virsija gorilos. Jos turi 10 mlrd. neuronu, t.y. 10 kartu daugiau, negu turi simpanzes. Zmogaus protiniai sugebejimai simta kartu virsija bet kokios bezdziones sugebejimus, ir jos kazkodel visiskai nesiruosia musu pasivyti, neivyksta jokio nei protinio, nei kitokio suolio i nauja lygi. Nepaisant simtu ir tukstanciu bandymu, visiskai neatrodo, kad intensyvus mokymai bent kiek butu pakele bezdzioniu intelekta.
Paklausykime dabartiniu antropologu ir paleontologu. Ju nuomone vieninga: evoliucija yra labai letas, monotoniskas procesas, ir ne viena gyvunu rusis, isskyrus zmones, per pastaruosius 5 mln. metu nepatyre jokiu staigiu ar netiketu pokyciu. Visa zmonija kokybiskai nesikeite 900 tukst. metu, ir tik per pastaruosius 15 tukst. metu Homo sapiens smegenys netiketai pasikeite taip, kad tapo imanoma sukurti civilizacija. Tai ar labai jau eretiska mintis, kad zmonija savo evoliucijos kelyje gavo kokia nors pagalba is salies?
Ar zmonija labai pazemins zinia, kad egzistuoja kita, labiau issivysciusi, civilizacija – ne Zemes genu inzinieriai? Ar mes pradesime maziau save gerbti, jeigu suzinosime, kad iki musu Zemeje gyveno kitu zmoniu rusiu – eksperimentiniu, dirbtinai sukurtu? Kodel tik zmoniu moterys patiria tokias klaikias kancias gimdydamos kudikius? Kodel Viespats prakeike pramote Ieva, suteikdamas jai gimdymo skausma? Gal todel, kad anksciau gimdavome paprasciausiuose megintuveliuose, nuostabiuose nezemiskos laboratorijos soduose.
O jeigu taip, kur tada mums ieskoti paslaptingosios planetos X?
Zvilgsniai krypsta i Siriju
Vakaru Afrikos dogonu genties, gyvenancios prie Nigerio upes, mitologijoje yra nedviprasmiskai nurodoma, kad ju proteviai atvyko is Sirijaus zvaigzdziu sistemos. Si pirmykste tauta kas 50 metu itin triuksmingai ir puosniai sutinka Nuostabios zvaigzdes Sigujos (taip dogonai vadina Siriju) svente. Remiantis ju pasakojimais, butent per 50 metu Sirijus apsisuka aplink kita, „nematoma“, zvaigzde. Genties vado teigimu, ji labai maza, bet jos tankumas toks, kad „jei susirinktu visi zmones, jie vis tiek negaletu pakelti net ir maziausio jos gabalelio“. Be to, salia ju dar egzistuoja ir trecioji zvaigzde.
Ka apie tai kalba mokslas? Tiesa sakant, iki XIX a. is viso niekas, isskyrus dogonus, nezinojo, kad salia Sirijaus A egzistuoja ir Sirijus B. Sirijus B tapo pirmaja oficialiai uzfiksuota „baltaja nykstuke“, ir ji sudaryta is medziagos, 60 000 kartu sunkesnes uz vandeni! Kai pakeliame ranka stikline gyvsidabrio, mus nustebina jos didelis svoris: ji sveria apie 3 kg. Bet ka pasakytume apie stikline medziagos, sveriancios 12 t, kuriai pervezti reikalinga gelezinkelio platforma? Skamba absurdiskai, bet tai yra vienas is naujausios astronomijos atradimu, kuris... patvirtina dogonu vado zodzius.
Is kur Afrikos tautele apie tai suzinojo? Maziausiai itikinama ir labiausiai paplitusi versija – paleokontaktas, kad Zeme kadaise aplanke ateiviai is Sirijaus. Pats genties vadas tvirtina, kad sias zinias perdave dievas, vardu Nomas (Nommo), nusileides is dangaus keistu aparatu. Tai patvirtina ne tik dogonu mitai, bet ir sumeru padavimai apie anunakus – dievus, nusileidusius is Nibiru planetos, maju ir acteku legendos, Indijos brahmanu pasakojimai. Tuo paaiskinamas ir Sirijaus garbinimo kultas Senoves Egipte. Neatmetama netgi ir tokia versija, kad pats Sirijus kadaise buvo netoli Saules, sudarydamas (tai nepriestarauja kosmoso mechanikos desniams) su ja dvieju zvaigzdziu sistema, ir tik paskui nukeliavo i dabartine vieta galaktikoje.
Arteja Nibiru
Galime prisiminti ir sumerus – nepaprastai greitai suklestejusia civilizacija. Remiantis jos islikusiais tekstais, Saules sistemoje egzistuoja dar viena planeta - Nibiru, kuri yra didesne uz Zeme 3-4 kartus. Jie taip pat isitikine, kad ten gyvenantys dievai, kuriuos jie vadino anunakais, padovanojo zmonems gyvybe. Amerikieciu mokslininkas ir rasytojas Alanas Elfordas (Alan Elford) tvirtina, kad sioje planetoje jau 300 metu egzistuoja itin issivysciusi civilizacija.
Nibiru turi labai istesta sukimosi aplink Saule trajektorija, todel apsisuka aplink ja tik karta per 3600 metu. Sumerai turi ne tik rasytinius tekstus, patvirtinancius Nibiru egzistavima, bet ir daugybe apvalaus disko su dviem dideliais sparnais vaizdu. Si simboli – sparnuota diska – tukstancius metu garbino asirai, babilonieciai, egiptieciai ir daugelis kitu tautu. Senoves isminciai tikejo, kad butent is tokio aparato musu planeta pirma karta aplanke Nibiru gyventojai, kad cia isgautu ju planetai reikalingo aukso. Manoma, kad butent auksui isgauti ir buvo sukurti zmones. Gal...
1976 m. pasirode tam skirta Zacharijaus Sicino (Zecharia Sitchin) knyga „12 planeta“, ir ji sukele itin daug gincu tarp mokslo vyru. Mokslininku teigimu, si planeta vel arteja prie Zemes ir jau yra matoma plika akimi. Jos artejimas susijes su vandenynu atsilimu, ugnikalniu suaktyvejimu, galimais potvyniais ir kitais kataklizmais. Bet tai jau kita tema, kuria panagrinesime artimiausiuose „Pastoges“ numeriuose.
Tokiu uzuominu apie dirbtini zmogaus sukurima gausu ne tik daugelio tautu mituose, legendose, bet ir pacioje Biblijoje. Vadinkime jas nuo zoleliu apsvaigusiu zyniu ar prisigerusiu samanu klejonemis, taciau stebina tai, kad visus siuos mitus sieja ypatinga misija, del kurios dievai atvyko i Zeme, – kad sukurtu ir apgyvendintu musu planetoje protingas butybes.
Kad ir kaip ten butu, si paslaptis, kas mes ir is kur mes, iki siol neatskleista, deja, ja domisi tik pavieniai entuziastai.
Parengta pagal "Respublikos" prieda "Pastoge"