Mokslas neatsako i dvyniu misles
Indijos Kondidzio kaime gyvena mazdaug 2000 seimu, bet tokiam nedideliam gyventoju skaiciui tenka net 204 dvynuku poros. Si fenomena tyrinejantys mokslininkai skescioja rankomis: kaimo zmones nesilaiko jokiu ypatingu dietu, nevartoja vaistu nuo nevaisingumo, nera veikiami jokiu chemikalu. Taciau tukstanciui gimdymu cia tenka apie 45 poras dvyniu - mazdaug sesiskart daugiau nei vidutiniskai pasaulyje.
Vietos gydytojas tvirtina, kad kuo toliau, tuo idomiau: laikui begant dvynuku tik daugeja. Pernai 300 gimdymu teko 15 poru, o siemet, kaip spejama, ir sis rekordas bus sumustas. Seniausi kaimo dvyniai jau atsvente 65-meti, patys jauniausieji gime pries pora menesiu.
Kad ir kaip mokslininkai stengiasi iminti sias gamtos paslaptis, kol kas jie bejegiai. Vietos mediku nuomone, siuo atveju negalima remtis medicinai zinomais veiksniais, kuriais paprastai aiskinamas dvynuku atsiradimas. Jie itaria, jog sis fenomenas gali buti susijes su vietos vandens savybemis. Dauguma dvynuku atsirade ne is vieno kiausinelio, - juos pradedant iskart buvo apvaisintos dvi kausialastes.
Kitas rekordininkas, garsejantis naujagimiu porelemis, - tai Brazilijos Kandido Godojaus miestelis. Sioje 7000 gyventoju turincioje gyvenvieteje kas penktas gimdymas baigiasi dvynuku atejimu i pasauli. Idomi detale: visi jie - melynakiai blondinai. Argentiniecio istoriko Chorches Kamaraso nuomone, prie to galejo prikisti nagus nacistinis nusikaltelis Jozefas Mengele (Josef Mengele), vykdes beprotiskus eksperimentus Ausvico belaisviu stovykloje, paskui pabeges i Buenos Aires ir Paragvaju, o galiausiai apsigyvenes Brazilijos pietuoses, kur 1979 metais ir mire.
Mokslininkas tvirtina, kad Mengele 7-8 desimtmeciais
brazilu miesteli buvo pavertes savotiska "laboratorija", kur tese dirbtinio
apvaisinimo siekiant pagimdyti dvynukus eksperimentus, pradetus dar
koncentracijos stovykloje. Brazilijos istoriko duomenimis, Mengele pirma karta
miestelyje pasirode septintojo desimtmecio pradzioje, apsimetes veterinaru.
Veliau paaiskejo, kad jis gali gydyti ir zmones. Mengele ypac domejosi
moterimis, rupestingai seke ju nestumo eiga,
parupindavo pacientems nauju
vaistu.
Ch.Kamarasas isitikines: Mengele tikrai susijes su tokio dazno dvynuku gimimo misle. Savo knygoje istorikas atkuria visa Mengeles buvimo Lotynu Amerikoje istorija, remdamasis ji pazinojusiu zmoniu liudijimais, islikusiais naciu gydytojo sasiuviniais ir dienorasciais. Mokslininkas mano, kad Mengele norejo paversti Kandido Godoju idealiu "ariju miestu".
Parengta pagal dienrasti respublika.lt