Pagrindinis puslapis

Sventoji ietis arba neitiketinos galybes raktas

Be Sventojo gralio, viena is garsiausiu krikscionybes relikviju yra vadinamoji Longino ietis, arba Sventoji ietis, kuria buvo perdurtas nukryziuoto Jezaus Kristaus kunas. Pasakojama, kad tas, kuris turi sia ieti, yra nemirtingas ir visagalis, nes gauna galiu is Dievo. Musu laikais egzistuoja kelios ietys, laikomos Longino ietimis.

Si ietis turejo daug vardu – Likimo, Valdzios, Sventoji, Longino, Sventojo Mauricijaus...

Sena legenda skelbia: „Valdantis sia ieti ir suprantantis, kokioms jegoms ji tarnauja, laiko pasaulio likima savo rankose – gerose arba piktose“. Esme ta, kad nuostabiu budu sis ginklas savyje suderino tai, kas nesuderinama – Gerio ir Blogio polius. Taciau si jega yra akla. Dorovinis pasirinkimas priklauso vien nuo to, kas valdo ieti.

Tiesa sakant, Sventoji ietis yra minima tik Evangelijoje pagal Jona, pagal kuria romenai, noredami paspartinti Jezaus mirti, is pradziu planavo sulauzyti jam kojas, bet pastebejo, kad jis jau mires, todel to nedare. Vienas romenas paeme ilga ieti ir, patikrindamas, ar jis gyvas, perdure Jezui sona, taip isgelbedamas Kristu nuo kanciu. Manoma, kad butent nuo Jezaus kraujo ji igijo stebuklingu galiu.

Biblijoje neivardijamas romenas kareivis, perdures Jezui sona, bet kituose saltiniuose, pavyzdziui, apokrifineje Nikodemo evangelijoje (IV-V a.), minimas Gajus Kasijus (Gaius Cassius), kuris veliau tapo krikscionimi ir buvo pakrikstytas Longinu, jo vardu pavadinta ir pati ietis. Pagal evangelija Longinas sia ieti paveldejo is savo senelio, o jam ja iteike pats Julijus Cezaris (Gaius Julius Caesar) uz drasa Galu kare. Daugeli amziu si ietis buvo laikoma jegos ir galios simboliu.

Kopija ar originalas  

Jos istorija ispudinga. Yra versiju, kad sia ieti savo slaptiems tikslams nukale treciasis Judejos vyriausiasis kunigas, pirmojo vyriausiojo kunigo Aaarono anukas, magas ir kabalistas Finejas (Phinehas) ypatingiems sakraliniams-mistiniams ritualams. Gaminant ieties antgalis buvo pasventintas ypatingu aukojimo krauju. Per visa gyvenima ietis jam padedavo pasiekti tikslu, neiveikiamu paprastiems mirtingiesiems.

Nuo to laiko ieties simbolis visuomet lydedavo pasaulio globalinius ir regioninius kataklizmus, imperiju suklestejima ir zuti.

Savo rankose ja laike Jezus Navinas, zvelgdamas i griuvancias Jerichono sienas. Izraelio karalius Saulius ituzes mete magiskaji talismana  i jaunaji Dovyda, taciau sis nuo jos issisuko du kartus. Erodas Didysis buvo atsiremes i ja, kai liepe iszudyti visus Judejos naujagimius iki dveju metu gimus Jezui, pagal kai kuriuos saltinius butent sia ietimi ir buvo zudomi kudikiai. Paskui si ietis Erodo Didziojo sunaus liepimu buvo atnesta i Golgota kaip teises „sutraiskyti Kristaus kaulus“ simbolis.

Kai sargybiniai sutraiske is abieju Jezaus pusiu nukryziuotuju plesiku kaulus, Gajus Kasijus nutare apginti Dievo sunaus kuna nuo isniekinimo. Sugriebes Finejo nukalta ginkla is salia stovejusios sargybos virsininko ranku, centurionas ismeige ieti nukryziuotajam Jezui tarp ketvirto ir penkto sonkauliu. Taip Romos kariai po musio tikrindavo zuvusiuju kunus, ar tarp ju neliko gyvuju. Taciau siuo atveju is Nukryziuotojo zaizdos plustelejo „kraujas ir vanduo“, o Gajus stebuklingai isgijo nuo ji kamuojancios kataraktos.

Ietis uzkariautoju rankose

Kiekvienais metais galingosios relikvijos slove vien tik augo, kaip ir augo norinciuju ja isigyti skaicius, nes krikscionys tiki, kad Likimo ietis yra neitiketinos galios saltinis.  Valdytojas, i kurio rankas patenka ieties antgalis, igyja galia valdyti visa zmonija. Sio pasaulio galingieji, karaliai ir imperatoriai du tukstancius metu tiki, kad ginklas, ant kurio sukresejo sventasis Jezaus Kristaus kraujas, suteikia galimybe valdyti pasauli. Dauguma is ju, tariamai turejusiu Longino ieti, is tiesu pagarsejo kaip zinomi uzkariautojai.

Legendos byloja, kad ieties savininkai buvo Romos kaizeriai Diokletianas ir Konstantinas (III-IV a.), energingasis vestgotu karalius Alarichas (Alareiks), hunu vadas Atila (Atle, IV a.), Romos imperijos triuskintojai, tokie kaip Odoakras (V a.), paslaptingieji ilgaplaukiai Merovingai, pats legendinis  Europos suvienytojas ir valdytojas – franku karalius Karlas Didysis (Charlemagne).

Skaiciuojama, kad nuo Karlo Didziojo karunavimo Romoje 800 metais iki to laiko, kol Sventaja Romos imperija po Austerlico musio 1805 metais likvidavo Napoleonas, per tukstanti metu Sventaja ieti valde net 45 vakaru „romenu“ (is tiesu – vokieciu, o veliau – franku) imperatoriai. 

Apie Longinos ieti svajojo Frydrichas Barbarosa (Friedrich I Barbarossa), Napoleonas (Napoleon Bonaparte), Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) ir Vinstonas Cercilis (Winston Churchill). Pavyzdziui, Napoleonas po pergales Austerlice tuctuojau pareikalavo, kad jam butu atgabentas garsusis talismanas. Jis nesiskyre su juo iki pat karo su Rusija, o tuo metu is jo ieti pavoge. Sios vagystes rezultatas zinomas visiems.

Entuziastas Hitleris

Taciau pati svarbiausia Longino ieties valanda ismuse XX amziuje. A.Hitleris, garsejes domejimusi mistika ir astrologija, visuomet sieke uzvaldyti stebuklingaja ieti. Istorikai liudija, kad dar jaunysteje jis valandomis stovedavo Vienos menu istorijos muziejuje  pries vitrina, kurioje buvo demonstruojama relikvija.  Kai Austrija tapo Treciojo reicho dalimi, A.Hitleris Longino ieti paskelbe „imperijos turtu“. Pradedamas Antraji pasaulini kara jis sventai tikejo, kad turedamas sia relikvija sugebes uzkariauti visa pasauli. 

Zlugus Treciajam reichui A.Hitleris bande paslepti ieti. Isliko dokumentai, patvirtinantys, kad jis kartu su kitais lobiais liepe issiusti relikvija i Antarktida povandeniniu laivu. Taciau ivykdyti sio isakymo fasistai nespejo. Pagal viena is versiju Likimo ieti 1946 m. viename is Niurnbergo suliniu surado amerikieciai. Suzinojes apie radini cia tuctuojau atleke legendinis ir pats keisciausias JAV generolas Dzordzas Patonas (George Smith Patton, Jr.). Tikejes reinkarnacija ir magija, kelerius metus ieskojes Sventojo gralio, jis puikiai zinojo, ka laiko savo rankose, nes ji lydejusiems karininkams tiesiai sviesiai pasake, kad zmonijai ateina sunkus laikai. 

Amerikieciai neva sugrazino garsiaja relikvija Vienai. Taciau yra ir kitu versiju, pagal kurias spejama, kad Longino ietis taip ir liko Amerikoje, o Vienai buvo sugrazinta tik sumaniai padirbta jos kopija. Kaip yra is tikruju, istorija nutyli. Pagal tai, kad JAV tiksliai uzfiksavo laika, kada jos tapo ieties savininkemis – 1945 m. balandzio 30 d. 14 val. 10 min., – ir pagal tai, kaip dabar vyksta pasaulio ivykiu scenarijus, galima speti, kad sventaja relikvija Jungtines Valstijos tebeturi iki siol. O kas saugoma Vienos Hofsburge tezino ponas Dievas.
Tiesa sakant, pastaruoju metu ivairiose pasaulio baznyciose yra kelios relikvijos, kurios laikomos Sventaja, arba Likimo, ietimi. Jos saugomos Vatikane, Vienoje, Krokuvoje (Lenkija) ir Ecmidziane (Armenija).

Taciau kaip yra is tikruju ir kuri is ju ne kopija, iki siol lieka misle. Kaip tebera misle ir pacios ieties likimas. Akivaizdu, kad kazkas yra ne taip, jei tu ieciu yra kelios. Matyt, Sventosios ieties mitas buvo toks gyvas, kad egzistavo ir kitos panasios ietys, kurias vienijo bendra ideja.

Tolesnes paieskos

Todel stebuklingosios ieties medziotojai iki siol narso po pasauli ieskodami sventosios relikvijos visuose kontinentuose. Sis faktas, kad ju yra kelios, jokiu budu nesustabdo ir mokslininku bei religijotyrininku nuo tolesniu tikrosios relikvijos paiesku.

Pavyzdziui, brito Roberto Fezerio (Robert Feather) 2003 m. pradzioje atlikta Vienoje saugomos ieties ekspertize parode, kad gelezis, is kurios pagamintas legendinis ginklas, kalta ne anksciau kaip VII amziuje. Vadinasi, tai tik kopija. Taciau... Sios mazdaug puses metro ilgio relikvijos centre po auksine plevele, dengiancia puse ieties antgalio, yra daug senesnes gelezies gabalelis. Tyrinetojai isitikine, kad tai – Senoves Romos vinis. Galbut toji pati, kuria buvo prikaltas Jezus! Matyt, senoveje apie tai buvo zinoma, nes ta ieties vieta pazymeta mazyciais variniais kryzeliais. Ant ieties taip pat buvo uzrasas – „Viespaties ietis ir vinis“. O stai kitos ietys-relikvijos saugomos Vatikane ir Krokuvoje (Lenkija) yra tik velesnes Longino ieties kopijos.

Kelias veda i Armenija

Kur vis delto yra tikroji Likimo ietis? Pastaruoju metu vis labiau linkstama prie versijos, kad ji yra Armenijos dvasineje sventoveje Ecmidziane ir tai neva yra patvirtine Anglijos mokslininkai, nustate relikvijos amziu. Taciau ar taip yra is tikruju, tiksliai nera zinoma. Nors si nedideli patamsejusi nuo laiko metalo gabaleli armenai vienuoliai saugo daug akyliau negu kariai atomine bomba.

Kiek tai realu? Baznycia tvirtina, kad patikejes Kristumi ant Golgotos kalno ir priemes kriksta, Longinas pats patrauke skelbti evangelijos i aplinkines pagoniskasias salis. Kaukazas ir Uzkaukaze tais laikais buvo glaudziai susije su Jeruzale ir kitomis sio regiono salimis. Galima manyti, kad aplankes su pamokslais senosios Armenijos zemes, pats ten atnese savo ieti. Pagal Armenu cerkves legendas Sventaja ieti i Armenija atgabeno apastalas Fadejus.

Kad ir kaip ten buvo, pirmasis Armenijos katalikas sventasis Grigorijus Svietejas (Grigor Lusavorich) is Arsakidu karaliu gimines Azato upes tarpeklyje netoli Jerevano pastate Gegardo cerkve, ikure vienuolyna ir perdave saugoti Longino ieti. Beje, „gegard“ ir reiskia „ietis“. Nuo XIII a. vienuoliu bendruomene ir pastatu kompleksas vadinami Gegardavanku. Sventosios ieties vienuolyne ne viena simtmeti buvo saugoma si relikvija. Garsus XII a. armenu mokslininkas arkivyskupas Nersesas Lambronacis (Nerses Lambronskij) daznai savo darbuose mini armenu saugoma ieti ir apraso visus garbinimus, kurie jai buvo skiriami.

XIII a. Likimo ietis buvo pervezta is Gegardavanko ir dabar saugoma Armenijos Ecmiadzino mieste. Norint ja pamatyti reikia gauti specialu Staciatikiu cerkves leidima. Zinoma, i klausima, ar tai tikrai butent ta ietis, kuria buvo perdurtas Jezus, dar nera galutinai atsakyta, taciau yra netiesioginiu jos galios irodymu. Be to, naujausi Didziosios Britanijos ekspertu tyrimai patvirtina, kad ji yra autentiska, jos parametrai atitinka Jezaus zaizda.

„Longino ietis saugoma armenu zemeje nuo III amziaus, - pasakoja vyskupas Ezrasas, Armenu apastalines cerkves vadovas.- Priminsiu, kad Armenija – pirmoji valstybe pasaulyje, kurioje krikscionybe tapo valstybine religija dar 301 metais. Armenu cerkve suvokia savo misija – saugoti didziausia krikscionybes sventenybe ir per visus amzius buvo istikima Kristui“.

Kuriniai

Longino ietis dabar daznai kaip mistinis objektas vaizduojama filmuose (pvz., „Konstantinas“, „Indiana Dzonsas ir Likimo ietis“), taip pat komiksuose (pvz., “Indiana Jones and the Spear of Destiny”, 1995 m.), kompiuteriniuose zaidimuose (pvz., “Wolfenstein 3D“) ir kt. Jai nebuvo abejinga pasauline klasika – garsioji Richardo Vagnerio (Richard Wagner) opera „Parsifalis“, Pablo Pikaso (Pablo Ruiz Picasso) paveikslas „Guernica“, kuriame kai kurie menotyrininkai izvelgia ir ieties konturus, ir paslepta A.Hitlerio veida. 

Krokuvos ietis. Manoma, kad romenu-vokieciu imperatorius Otonas III padovanojo ja savo vasalui – Lenkijos karaliui Boleslovui Drasiajam, kai jis ruosesi kelionei i Sventaja zeme. Mums, lietuviams, turetu buti idomu ir tai, kad pagal viena is legendu butent Sventaja ietimi lenku riteris Dobko (Dobeslav) per Zalgirio musi 1410 m. nukove Auksciausiaji teutonu magistra broli Ulricha von Jungingena (Ulrich von Jungingen).

Parengta pagal "Respublikos" prieda "Pastoge"

Pagrindinis puslapis