Zmogus - likimo matricos nelaisveje
Labai populiarus ir pasaulyje gerai zinomas amerikieciu psichologas ir psichiatras Stanislovas Grofas zmogaus atminti lygina su perlu. Isivaizduokime, kad i geldute pateko smelio smiltele. Svetimkunis dirgina moliusko kuna, ir jis isskiria kalcio karbonata (perlamutra), kuris sluoksniais apgaubia “isibroveli”. Pasak S.Grofo, mazdaug tas pats vyksta zmogaus samoneje.
Ilgai eksperimentaves jis issiaiskino, kad musu samoneje issimeciusiu perlu smilteles gali buti ir stresines situacijos, kurias zmogus isgyveno budamas samoningas, ir tada, kai dar buvo motinos isciose. Dar pries gimstant patirti isgyvenimai buna itin stiprus, jie lemia zmogaus elgsena tolesniame gyvenime ir tuo pat metu labai giliai saugomi samoneje.
Priklausomai nuo to, ka zmogus patyre motinos isciose ir gimdymo metu, S.Grofas zmogaus elgesio tipus santykinai suskirste i keturias klases: tyrumo, aukos, kovos, meiles ir laisves. Sias klases S.Grofas pavadino matricomis. O kaip jos pasireiskia gyvenime? Isivaizduokime tokia situacija: virsininkas issikviecia pavaldini. Vienas pradeda nervintis ir rengiasi paciam blogiausiam. Tai reiskia, kad vaikysteje patirti isgyvenimai vercia ji jaustis auka. Kitas zmogus tokioje pat situacijoje i kabineta ieis lyg i tigro, kuri reikia sutramdyti, narva. Jis - kovos matricoje. Galimas ir trecias variantas, kai zmogus bus tyrumo matricoje ir pas sefa eis tarsi atsiimti eilines likimo dovanos.
Zmogus marionete
Dar viena gana standartine situacija: su mylima moterimi susitikinejantis vyras ilgainiui ima jausti baisu pavyda ir nenumaldoma baime, kad drauge ji mes. Netrukus ju santykiai tampa tokie slegiantys, kad taip ir ivyksta. Ateityje situacija pradeda kartotis vis kitais variantais. Zmogus jau seniai pamirso, kad kazkada vaikysteje motina ji buvo palikusi svetimiems zmonems, o pati isvyko i kita miesta pas jo teva. Mazylis jautesi siaubingai, nekente vyro, i kuri ji ismaine motina. Na, o uzauges ir pradejes bendrauti su moterimis jis vadovaujasi uzmirsta vaikiska patirtimi, tapdamas savo samones marionete.
Ka daryti? Juk budamas iprastos busenos zmogus negali prisiminti aplinkybiu, kurios veliau eme lemti jo poelgius. S.Grofas sukure specialia metodika, leidziancia zmonems prisiminti tas situacijas, kurios buvo isstumtos is jo kasdienes samones, ir issivaduoti is ju, dar karta jas isgyvenant ir isisamoninant. Kalbama apie ivairias kvepavimo praktikas.
Tyrumo matrica
Sis santykiu tipas formuojasi nuo pat pastojimo iki pirmuju saremiu. Tuo laikotarpiu vaikas paprastai jaucia komforta ir siluma, vienove su aplinkiniu pasauliu, nuolatini stipraus ir mylincio zmogaus buvima salia. Jam nereikia niekur verztis, ko nors siekti - jis viska turi. Jei suaugusio zmogaus samone patenka i ta pirmaja matrica, aplinkinis pasaulis jam kelia lygiai tokius pat jausmus - pasitenkinima ir harmonija. O jei gyvenimas isciose klostosi nesekmingai (tarkim, mama uzgriuva kokie nemalonumai, ji nori pasidaryti aborta ar bijo persileidimo), - vaikas jauciasi vienisas ir apleistas, beginklis pries dideli gresminga pasauli. Suauges jis pradeda manyti, kad pasaulis jo atzvilgiu yra agresyvus ir priesiskas, jauciasi pasmerktas.
Aukos matrica
Antroji matrica formuojasi nuo saremiu pradzios iki gimdymo taku atsidarymo. Tuo metu vaikui atrodo, kad pasaulis, buves geras, ramus ir saugus, staiga tampa priesiskas.
Tai, ka jis spes pajusti ta akimirka, nulems jo poziuri i situacijas be iseities. Jei sis gimdymo etapas buvo sekmingas, zmogus susiformuos nuomone, kad neissprendziamu problemu nebuna. O jei priesingai, sunkus, bet kokia itempta situacija gali buti suprasta kaip beviltiska. Sio gimdymo tarpsnio padariniai samonei buna tokie sunkus, jog kartais pasamoneje susiformuoja polinkis i savizudybe.
Kovos matrica
Ja atitinka vaiko kelione atsiverusiais gimdymo takais. Atsidures juose jis jaucia kazka panasaus i mirties dvelksma. Tuo metu vaika apima globalines katastrofos, atsiskyrimo nuo savo kuno pojutis. Pagrindinis jo troskimas - islisti pavirsiun, sugriauti tai, kas trukdo gimti. O kur dar stiprus kaltes jausmas, nes jis supranta, jog kelia skausma artimiausiai butybei - mamai.
Pagrindine treciosios matricos ideja - kelio, judejimo, kovos ir atsidalijimo ideja. Kelias einant pasitikti sviesos turi buti iveiktas neitiketinomis pastangomis. Siekdamas tikslo vaikas sutelkia visas savo jegas. Isvadas, kurias jis daro tomis akimirkomis, galima suformuluoti mazdaug taip: “Gyvenimas yra kova, ir ko nors pasiekti galima tik kenciant.”
Treciojoje matricoje vyksta dar vienas svarbus ivykis: zmogus savo isgyvenimus dalija i teigiamus ir neigiamus, i geri ir blogi. Labiausiai paplites su sia matrica siejamo zmogaus tipas - profesionalus revoliucionierius, klestintis verslininkas, rekordus skinantis sportininkas.
Treciosios matricos isgyvenimai samoneje palieka itin stipru antspauda ir yra stipresni uz pirmosios, antrosios ir ketvirtosios matricu pojucius. Jie svarbiausi siuolaikinio zmogaus samoneje.
Meiles ir laisves matrica
Ji atsiranda vaikui gimstant, jam issprudus i si pasauli. Tuo metu naujagimi apima tokie jausmai: issilaisvinimas, isejimas i beribe erdve, salcio sukeltas stresas (mamos pilvelyje buvo silciau), sunkumo jausmas, galiausiai jis isvysta akinama sviesa. Apslopus drebuliui ir skausmui, spaudimui ir sunkumui, ateina siluma ir ramybe, vaikas vel pasijunta esas vieningas su beribiu pasauliu. Nors ir panasi i pirmaja, ketvirtoji matrica tuo pat metu gerokai skiriasi. Pirmojoje galima kalbeti tik apie pradini pasaulio nedalomuma, o ketvirtojoje fiksuojama atsiskyrimo, praradimo ir grizimo patirtis, ir pasaulio vienove suvokiama jau vadovaujantis ta patirtimi.
Jei vaikas i si pasauli atkeliavo sekmingai ir jo samone nebuvo labai stipriai veikiama treciosios matricos, zmogus aplinkini pasauli gali suvokti kaip gyva ir vieninga, nors jame esama ir susiskaldymo, ir kovos, jis gali jaustis sio pasaulio dalimi. Jei vaiko samone gimdymo metu patiria rimta trauma - tarkim, jei jis buvo istrauktas replemis ar gime negyvas, bet buvo atgaivintas, - pasaulis jam atrodys priesiskas, o jis pats jausis beginklis.
S.Grofo eksperimentai
Kaip apie tai suzinojo S.Grofas? Panardindamas zmones i pakitusia samones busena specialia kvepavimo technika, jis suteikdavo jiems galimybe prisiminti ir is naujo isgyventi tai, ka juto perinataliniu laikotarpiu. Grize i normalia samones busena, zmones prisimindavo visus savo jausmus ir isgyvenimus, galejo apie juos papasakoti. Pries ju akis praskriedavo daug vaizdu. Beje, kai zmogus prisimindavo stresine situacija, susidariusia jo samoningo gyvenimo metu, jis paprastai matydavo realiai egzistuojancius zmones. Bet kai prisiminimai budavo susije su gyvenimu isciose, zmones dazniausiai regedavo religines, mistines ir mitologines butybes.
S.Grofas tai aiskina tuo, kad vaikas tuo metu dar nepajegia logiskai isisamoninti vykstanciu ivykiu, todel ju zodziais nusakyti negali. Jo prisiminimai apie ta laikotarpi gali issilieti sunkiai nuspejama forma, kurios numatyti tiesiog neimanoma. Pavyzdziui, zmogus gali pasijusti esas jam nepazistamo kulto zyniu ar vejo lankstoma smilga, zolele. Jis taip pat gali matyti tolimos praeities, dabarties ir net ateities vaizdus. Arba kalbeti kalba, kurios niekada nemokejo.
Keisciausia yra tai, kad grizes i iprasta busena zmogus atsimena ir kituose, nepazistamuose pasauliuose patirtus nuotykius. S.Grofo pacientai neretai pasakodavo apie smulkiausias jiems nepazistamu genciu ir tauteliu gyvenimo detales, kuriu nerasi jokiame zinyne.
Tiesos pazinimo dziaugsmas
Prisiminus perinatalini laikotarpi daznai aplanko religinio pobudzio vaizdai. Pavyzdziui, grizdami prie savo gyvenimo isciose - i pirmosios matricos laikotarpi - daugelis mato roju, bendrauja su Dievu. Prisiminus saremiu pradzia pries ju akis slenka isvarymo is rojaus scenos ar ivairiu pasauliniu kataklizmu panorama. Prisimine kelione gimdymo takais zmones daznai mato savo mirti, kritima i pragara ar sielos atsiskyrima nuo kuno.
Su treciaja matrica neretai susije lytiniu santykiu ar karu ir revoliuciju vaizdai. Kai zmogus isnyra is ketvirtosios matricos (savo isejimo i isore, i si pasauli) prisiminimu, jis daznai mato du siuzetus: visu laiku mistiku aprasytas prasviesejimo akimirkas arba klinikine mirti patyrusiu zmoniu prisiminimus.
Schematiskai tai galima pavaizduoti kaip judejima siauru tuneliu, kritima i gilia duobe, is uz galvos sklindancia sviesa (tik gimusieji kojomis i prieki gali matyti sviesa po kojomis). Visa tai keicia isejimo i isore busena: zmogu uzlieja ryski sviesa, jis jaucia salti ir sunkuma. Palaipsniui sia busena isstumia komfortas, lengvumas ir laisve, visiskai naujas buties, vienatves su Visata ir Dievu, tiesos pazinimo dziaugsmas.
Kodel prisiminimai apie laikotarpi iki gimstant sukelia butent tokius regejimus, kol kas tebera misle. Taciau nepaisant to, S.Grofui pavyko pasinaudoti savo atradimu gydant pacientus.
Panardindamas zmones i pakitusias samones busenas, jis padedavo jiems prisiminti tai, ka isgyveno motinos isciose ir gimdymo metu. Po to zmogaus elgesys is esmes pasikeisdavo. Pries tai tam tikrose situacijose jis ne nesusimastydamas i ivykius reaguodavo vienareiksmiskai, o dabar gavo kur kas didesne laisve spresti, kaip pasielgti, imdavo elgtis kitaip. Jo samone tapo aiskesne, o jis pats - drasesnis, ramesnis ir harmoningesnis.
Parengta pagal "Vakaro ziniu" prieda "Geras!"