Kodel mes miegame?
Trecdali savo gyvenimo pramiegame, taciau miega tyrinejantys mokslininkai nezino kodel. Kai kurie tyrinetojai miega laiko vienu is didziausiu neisaiskintu mokslo paslapciu, nors visos gyvos butybes vienaip ar kitaip miega.
"Esama ivairiu teoriju, pradedant smegenu "palaikymu", itakojanciu atminties konsolidacija, ir baigiant oksidacinio streso, patiriamo budravimo metu, pasalinimu bei ilgaamziskumo skatinimu, - sakoma pranesime, isplatintame Los Andzelo Kalifornijos universiteto. – Ne viena siu teoriju nera visuotinai pripazintos ir daugelis ju yra tarpusavyje nesuderinamos".
Naujas tyrimas, atliktas Kalifornijos universiteto psichiatrijos profesoriaus ir sio universiteto Miego tyrimu centro direktoriaus Dzeromo Sigelo (Jerome Siegel) parode, kad pagrindine miego funkcija yra palaikyti gyvuno aktyvuma ir sumazinti jam gresiancia rizika reguliuojant jo veiklos trukme ir laiko pasirinkima. Sis tyrimas publikuojamas zurnale "Nature Reviews Neuroscience".
"Paprastai buvo manoma, kad miegas nepalankus galimybei isgyventi, nes miegantys gyvunai tampa lengva plesrunu auka, negaledami atlikti veiksmu, kurie uztikrintu galimybe islikti", - sako Sigelas. Tie veiksmai tai - valgymas, dauginimasis, rupinimasis seimos nariais, aplinkos stebejimas siekiant isvengti pavojaus ir grobio ieskojimas.
"Buvo manoma, kad miegas galetu atlikti kazkokia dar nenustatyta psichologine ar neurologine funkcija, kuri negalima gyvunams budraujant", - sako jis. Taciau atlikus ivairiu gyvunu miego laiko stebejimus - pradedant anciasnapiais ir juru vepliais ir baigiant echidnomis - Sigelo vadovaujama mokslininku komanda priejo prie isvados, kad pasyvia busena pasizymi daugelis rusiu, pradedant augalais ir baigiant mikroorganizmais. Sios rusys buna ramybes busenoje, o ne miega, nors daugeliu atveju jos neturi nervu sistemos", - sakoma parnesime.
Tai paneigia teorija, jog miegas reikalingas smegenims, teigia Sigelas.
"Mes i miega ziurime kaip i ramybes busena, kuria galima apibudinti ivairiai, pradenat snaudimu ir baigiant ziemos miegu, ir kuria gali pakeisti nenutrukstamos veiklos periodai visai be miego, pavyzdziui migracijos metu, kai pauksciai gali skristi istisas dienas nesustodami", - sako jis.
Ziemos miegas yra vienas veiklos, reguliuojancios gyvuno elgsena, kad jis galetu isgyventi, pavyzdziu. Mazas gyvunas negali migruoti i siltesnio klimato zona ziemos metu, sako Sigelas. "Todel jis uzmiega ziemos miegu, sitaip sumazindamas savo energijos sanaudas, o tuo paciu maisto poreiki, taip pat pasislepes po zeme, jis tampa nepasiekiamas plesrunams".
Miego trukme nulemiama kiekvienos gyvunu rusies priklausomai nuo to, kada jis maitinasi, kiek energijos sunaudoja, koks naudingos veiklos ir rizikos santykis, koks jo migracijos poreikis, kaip rupinasi jaunikliais bei kitu veiksniu, atskleidzia mokslininkai.
"Taciau skirtingai nuo ziemos miego ir snaudimo, - sako Sigelas, - miegas gali greitai nutrukti, tai yra, gyvunai gali greitai pabusti ir tai yra unikalus gyvunu sugebejimas prisitaikyti, kuris leidzia palyginti sparciai reaguoti i jutiminius signalus".
Zmogaus miegas taip pat buvo tiriamas. Pasak Sigelo, idomiausia tai, kad svarbiausia ne miego nulemtas negebejimas reaguoti ar pazeidziamumas, o greiciau sumazejusi organizmo ir smegenu medziagu apykaita, islikus gebejimui reaguoti i aplinka.
"Dazniausiai pateikiamas pavyzdys - tevai pabunda kudikiui vos kniurktelejus, taciau negirdi siautejancios audros su perkunija. Tai byloja apie miegancio zmogaus smegenu gebejima nuolatos apdoroti jutiminius signalus ir paskatinti visiska pabudima del konkretaus dirgiklio per kelis simtus milisekundziu".
Zmogaus smegenys sudaro vos 2 procentus viso kuno svorio, taciau jos sunaudoja 20 procentu energijos, sunaudojamos letai einant, o tai turi didziules apdaptacines reiksmes.
Zmogui miegant ne tik tausojama energija. Miegas turi lemiamos itakos isgyvenimui, pavyzdziui, pasak Sigelo "sumazeja traumu rizika, sumazeja atsargu sunaudojimas ir sumazeja rizika buti pastebetam plesrunu. Sis darviniskas poziuris galetu paaiskinti su amziumi susijusius zmogaus miego pokycius, - teigia jis. – Jaunysteje miegame daug kieciau del to, kad musu greita medziagu apykaita miegant smarkiai suleteja ir dar del to, kad yra zmoniu, kurie mus gina. Su amziumi miego kokybe kinta, nes medziagu apykaita suleteja ir mes tampame tais, kurie saugo kitus nuo pavojaus".
Parengta pagal "RESPUBLIKA"