Kas antras siandieninis kudikis sulauks 100 metu
Daugiau kaip puse siu dienu kudikiu, gimusiu issivysciusiose salyse, sulauks 100 metu, teigia mokslininkai. Tyrimui vadovaves danu mokslininkas Kaare Christensenas teigia, kad gyvenimo trukme ilgeja nuo 1840 metu ir nera jokiu zenklu, kad si tendencija pasikeistu, pranesa BBC.
„Linijinis gyvenimo trukmes ilgejimas pastaruosius 165 metus leidzia tvirtinti, jog neartejama prie jokios gresmingos ribos. Jei taip butu, greiciausiai vyktu kokie nors letejimo procesai“, - kalbejo mokslininkas.
1950 metais tikimybe isgyventi 80–90 metu vidutiniskai sieke 15–16 proc. moterims ir 12 proc. vyrams.
Tyrime teigiama, kad iki treciojo praejusio amziaus desimtmecio ilgejanti amziu leme padideje kudikiu ir vaiku isgyvenimo rodikliai. Veliau gyvenimo trukmes ilgejima leme tai, kad vis ilgiau isgyvendavo senesnio amziaus zmones. Tai ypac aiskiai matoma nuo 8 desimtmecio.
Pasak mokslininku, dabar galima isskirti keturis zmogaus gyvenimo etapus – vaikyste, jaunyste, ankstyva senatve ir velyvaja senatve. Anot ju, nera jokiu pozymiu, kad pastarajai grupei priklausantys asmenys turetu daugiau sveikatos problemu nei ju jaunesnieji kolegos, is dalies todel, kad neatspariausi zmones mirsta pirmieji, o stipriausieji sulaukia 85-eriu.
Danu tyrimas parode, kad 30-40 proc. 92–100 metu zmoniu buvo visiskai savarankiski. JAV ilgaamziu (110-119 metu) tyrimo duomenys atskleide, kad net 40 proc. tokio amziaus sulaukusiuju nereikejo niekieno pagalbos. „Turimi duomenys rodo, jog zmones ne tik ilgiau gyvena, taciau juos reciau kamuoja ivairios negalios, funkciniai sutrikimai“, – teige K. Christensenas.
Parengta pagal "www.technologijos.lt"