Paukscio vedlys - kvapu zemelapis
Kaip cia yra, kad migruojantys pauksciai iveikia tukstancius kilometru ir randa kelia i savo lizda?
Kaip kregzde, praleidusi ziema Sacharoje, Vidurzemio juros regione ar Pietu Europoje, parskridusi namo, gali rasti savo senaji lizda... Ar salia senojo susilipdyti nauja? Sis klausimas domina mokslininkus jau daugiau kaip simtmeti, ypac todel, kad sis reiskinys yra labai placiai paplites ir paslaptingas. Migruoja ne tik pauksciai, bet ir juros vezliai, zuvys, vabzdziai, siksnosparniai bei juros zinduoliai.
Tam tikros migruojanciu gyvunu rusys prisitaiko prie aplinkos pokyciu: neseniai atlikti tyrimai parode, kad del globalinio atsilimo, migruojantys pauksciai pradejo pavasari anksciau parskristi i Skandinavija.
Padangiu skrajunai
Pauksciu migracija - tai skrydis i ziemojimo vieta ir atgal, kur pauksciai peri. Ziemojimo vietose jie tik pralaukia saltaji laikotarpi. Tos keliones i abi puses kartojasi kasmet arba kartais kas dveji metai. Ziemoti isskrenda ir zvirbliai, varnenai, liepsneles, gandrai, zasys, gerves ir zuvedros, kurios sukaria 30 tukstanciu kilometru is Arkties i Antarkti.
Praejus 80 metu po to, kai Grinelas (Grinnell) isdeste savo prielaidas, pauksciu orientacijos paslaptis iki siol nera iki galo atskleista. Kaip jie randa kelia, skrisdami tukstancius kilometru is vieno zemyno i kita? Jie juk iveikia milziniskus vandenynu plotus, ilgai skrenda nakti arba per dideliame aukstyje, kad galetu matyti kokius nors orientyrus. Ornitologai niekaip negalejo rasti atsakymo, kol vokietis Gustavas Krameris padare pirmaji stulbinama atradima. 1953 metais jis iskele prielaida, kad pauksciai - kaip ir keliautojai dykumoje - tuo paciu metu naudojasi zemelapiu ir kompasu. Abu sie dalykai yra neatsiejami: vidury Sacharos kompasas nedaug ka tepades, jeigu nezinome, kur tiksliai esame. Jis pades nustatyti krypti, taciau dar reikia issiaiskinti, ar mums reikia eiti i siaure ar i pietus. To neimanoma padaryti, jeigu negalime nustatyti, kur esame zemelapyje. Ir atvirksciai - zemelapis bus niekam nereikalingas, jeigu keliautojas netures kompaso.
Skrydis nosies tiesumu
Kadangi pauksciai negali isigyti kompaso ir zemelapio, reikia manyti, kad ju jutimo organai lyg ir atstoja jiems siuos du dalykus, teikdami jiems butiniausia informacija. Penktojo desimtmecio pabaigoje Krameris atrado, kad pauksciai gali orientuotis kryptyse stebedami saules auksti. Tai vyksta tokiu pat principu kaip veikia sekstantas: planetos padeties kampas horizonto atzvilgiu padeda mums nustatyti krypti, jeigu zinome kuri valanda. Mat Siaures pusrutulyje 12 valanda saule rodo siaure.
Pauksciai elgiasi panasiai: jie pasikliauja savo biologiniu, arba vadinamuoju paros laikrodziu, bei regos pojuciu, kad nustatytu rysi tarp saules aukscio, paros meto ir krypties. Nustatyta, kad jeigu balandzio biologinis laikrodis butu dirbtinai sugadintas, jis supainiotu skrydzio krypti ir pasiklystu. Pavyzdziui, jeigu jo biologinis laikrodis imtu skubeti keturias valandas, balandziui atrodytu, kad saules padetis astunta valanda ryto atitinka jos padeti vidurdieni.
O kaip pauksciai orientuojasi nakti ar esant dideliam debesuotumui? Manoma, kad kuriais atvejais jie gali orientuotis pagal zvaigzdziu issidestyma dangaus skliaute arba vadovautis saules sviesos poliarizacijos kryptimi, nes poliarizuotos sviesos nepajegia uzdengti net ir debesu sluoksnis. Taciau labiausiai paplitusi navigacijos sistema yra magnetinis kompasas, kuri turi liepsneles. Manoma, kad paukscio akyje yra dalelytes, kurios leidzia jam suzinoti zemes magnetinio lauko nuokrypi, o tai suteikia informacija apie kryptis siaures-pietu asyje.
Taciau dar reikalingas zemelapis. Daugelis mokslininku isivaizdavo, kad zemes magnetinis laukas teikia informacija apie vieta, ir paukstis gali orientuotis, kur jis yra. Si hipoteze buvo paneigta su balandziais atliktais eksperimentais: siu pauksciu navigaciniai gebejimai visai nesutrinka, kai jiems prikabinami mazyciai magnetukai, kurie turetu sutrikdyti juos. Tokiu pat budu buvo bandyta sutrikdyti albatrosu ir audrosaukliu orientacija. Ir siuo atveju magnetiniai trukdziai neturejo jokios itakos ju skrydzio krypciai, ir tai parode stebejimai is palydovu.
O kokiais zemelapiais naudojasi pauksciai? 1971 metais tai pavyko nustaytyti Florianui Papiui (Floriano Papi) is vieno Italijos universiteto. Pries paleisdamas skristi tuzina balandziu, kuriems buvo pasalintas uosles nervas, mokslininkas nustate, kad pauksciai nebegali orientuotis. Nuo to laiko desimtys eksperimentu patvirtino tokius pacius orientacijos sutrikimus albatrosu, audrosaukliu, juodasnapiu audronasu ir kitu pauksciu atveju. Trumpai tariant, pauksciu zemelapis pagristas uosle. Ji padeda susikurti kvapu zemelapi. Ji sudaro cheminiai junginiai, kuriu koncentracija atmosferoje kinta. Balandziai, ir greiciausiai kiti pauksciai, randa kelia namo nustatydami savo buvimo vieta pagal ivairiu duju dalelyciu sankaupas atmosferoje, kurias uzuodzia.
Pasirinkimas tinginiams
Pauksciai, aisku, negali tiksliai nustatyti, kokiu cheminiu junginiu esama ore. Taciau gali buti, kad jie geba nustatyti duju x ir duju y proporcija atmosferoje. Ta proporcija konkrecioje vietoje yra salyginai pastovi, nepaisant vejo ir kintamu oro salygu. Jeigu paukstis pro kuria nors vieta praskrenda karta ar kelis kartus, jis gali prisiminti atitinkama kvapu krastovaizdi ir sitaip susikurti gana dideles teritorijos zemelapi.
Zinoma, tokia sistema negali buti itin tiksli, taciau tai ir nera labai svarbu. Keliones metu nebutinas labai didelis tikslumas, o pauksciai nera itin stiprus navigatoriai. Ju keliai labai vingiuoti, nors jie vis tiek geba pasiekti tiksla. Netiksli kvapais pagrista navigacija papildoma aplinkos stebejimu.
Taciau tokia sistema naudojasi ne visi pauksciai. Norvegijoje kalbama, kad liepsneles apskritai neisskrenda. Kodel? Atejus pavasariui gali susirasti geresnes vietas lizdui, kol migruojantys pauksciai dar neparskrido is siltu krastu. Zinoma, yra pavojus, kad paukstelis gali susalti, jeigu ziema bus atsiauri. Judejimo stoka rizikinga. Tie pauksciai, kurie tam pasiryzta, gal ziema ir drebes, taciau tik ne is baimes...
Parengta pagal dienrascio "Respublika" prieda "Julius/Brigita"