Drakulos palikuonys salia musu!
Kiek istoriju apie mirtingu moteru ir vampyru meile mums pripasakojo literatura ir kinas - nesuskaiciuosi! Idomiausia, kad tai ne romanistu ismones - siuolaikiniai drakulos gyvena tarp musu. Tokia kraupia tiesa atskleide Amerikos vampyru tyrimo centro direktorius daktaras Stivenas Kaplanas.
20 000 vampyru
Centro duomenu bazeje - tukstanciai vampyru, kurie gyvena JAV ir Kanadoje. Tos salys siuo poziuriu pirmauja, bet vampyru esama ir Didziojoje Britanijoje, Meksikoje, Brazilijoje, buvusios Jugoslavijos Respublikose, Tailande, Australijoje, Kolumbijoje, Filipinuose, Rusijoje, Izraelyje, Japonijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Italijoje ir t. t.
Centras buvo ikurtas uz privacias subsidijas 1972 metais. Is pradziu svarbiausia buvo irodyti, kad sie nepaprasti zmones egzistuoja. Mat tikri vampyrai labai skiriasi nuo savo literaturiniu prototipu: jie mirtingi, juos galima fotografuoti ir matyti veidrodziuose, dienos sviesa jiems nera prazutinga, nors ir kenkia (ilgainiui oda igauna rausva atspalvi), jie nemiega karstuose. O svarbiausia - jie nejaucia nuolatinio kraujo troskulio.
Tiesa, is pradziu, kol nebuvo parengta testavimo sistema, buvo sunkoka. I Centra pludo ne tik buriai tikru vampyru, bet ir tukstanciai psichikos ligoniu, satanistu sektu nariu, maniaku, vampyru gerbeju, sadomazochistu ir pan. Taciau atlikus tyrimus paaiskejo, kad apie 20 000 amerikieciu arba linke kartais pasielgti kaip vampyrai, arba yra vadinamieji vampirionai, t. y. zmones, kuriems bent karta yra ikandes vampyras.
Trys rusys
Siuo metu centre vampyrai skirstomi i tris grupes: tikruosius, neturinciuosius palikuoniu ir mutantus. Pirmoji grupe - pati didziausia misle, nes tai tikri drakulos, kurie beveik nebendrauja su savo “mazaisiais broliais”, elgiasi kaip panoreje, neaiskina savo poelgiu ir tikslu. Zmogaus protu jie nesuvokiami, todel apipinti ivairiausiais gandais, prasimanymais, tikromis ir netikromis ziniomis.
Apie antraji klana zinoma kur kas daugiau, nes jie nuolatos bendrauja su zmonemis. Tai vampyrai, kurie negali padovanoti zmogui amzinojo gyvenimo arba negyvenimo, tai yra butinybes amzinai likti vampyru, gerianciu krauja ir bijanciu saules sviesos. Sios grupes atstovai gimsta is vampyro ir zmogaus sajungos. Naudodamiesi savo parapsichologiniais sugebejimais, jie renkasi tuos, kuriuose neklysdami izvelgia genetiniu pokyciu, leidzianciu vampyrui ir zmogui pradeti nauja gyvybe. Selstanti aistra, kuria galima palyginti nebent su narkotiniu kvaituliu ar religine ekstaze, trunka ne ilgiau kaip kelis menesius. Isitikines, kad moteris pastojo, vampyras ja meta. Beje, siam klanui priklauso tik vyrai. O naujaji vampyriuka pagimdziusi moteris butinai mirsta.
Trecioji grupe - mutantai, apimti nenumaldomos aistros svieziam kraujui. Mokslininkai tokios aistros priezasti aiskina reta liga - genu defektu. Liga pazeidzia lasteles, niokoja minkstuosius kuno dangalus, zaloja veida. Sviezias kraujas sumazina ju fizines kancias, patenkina greitai yrancio hemoglobino poreiki. Sie ligoniai nepakelia saules sviesos, todel aktyvus tik nakti.
Rudziu vaikai
Centro darbuotojai mutantus santykinai vadina “rudziu vaikais”. Rudys eda metalus, o kazkokia nezinoma jega taip iskraipo zmogaus genetika, kad atsiranda vampyrai mutantai.
Ivairiose demonologijos knygose ir pasaku butybiu zodynuose pateikiama ir daugiau vampyru atmainu, pasakojama krauja stingdanti ju istorija. Minetu grupiu egzistavima pripazista ezoterikos mokslas.
Centro darbuotojai atkreipe demesi, kad, pirma, daugelis vampyru atrodo jaunesni, negu yra is tikruju, antra, jie isties gyvena labai ilgai. Zinoma, galima sakyti, kad jie puikuojasi, apgaudineja, juk aiskios gimimu ir mirciu statistikos dar pries gera simtmeti ne nebuvo. Taciau centro specialistai istyre nemazai ilgaamziu ivairiose salyse ir nustate, kad 73 proc. ju - vampyrai!
Drakulos paprastai gyvena daugiau kaip 100 metu, kai kurie - ir 200 bei daugiau. Viena amerikiete tvirtina, kad jai - 427-eri. Esa i Amerika ji atvyko su pirmaisiais kolonistais ir mena visa JAV istorija. Suprantama, nera jokiu galimybiu patikrinti si “Kalniecio” varianta, taciau daugelis duomenu apie senuciukes gyvenima patvirtinti archyviniais dokumentais. Nors neatmetama ir galimybe, kad ji is anksto “suklijavo” savo fantastiska istorija, o paskui jau pateike ja centrui.
Zemiski kraujasiurbiai
Zmones nori tiketi, jog gyvens amzinai, nori pasvajoti ir praturtinti savo pilka gyvenimeli paslaptingomis, sviesiomis, stulbinamomis detalemis. Stai kitas klientas, pasitelkes numerologija, irodinejo esas tiesioginis pranaso Mahometo ipedinis. Jis nesinaudojo nei dokumentais, nei istoriniais faktais, bet aiskino numerologijos desniais su jo gyvenimu susijusius numerius ir datas: gimimo diena, namo, buto, autobuso, kuriuo kasdien vazineja, numeri ir t. t. Taip jis logiskai irodineja kiles is Mozes ir taip pat esas pranasas.
Jei kalbetume apie vampyru lyti ar profesijas, tai reiketu pasakyti, kad 80 proc. vadinamuju “kraujo vaiku” - moterys, o ju darbas dazniausiai susijes su nekilnojamuoju turtu, politika, pramogu verslu ir vadinamosiomis laisvosiomis profesijomis. Vienos ju suteikia finansiniu galimybiu ir galios, kitos dovanoja aibe variantu renkantis donorus. Vieni vampyrai (net 85 proc.) kraujo troskuli patenkina kasdami, kiti naudojasi svirkstais, skutimosi peiliukais ar kitais astriais daiktais. Daugelis geria savo auku krauja artumo minutemis, myledamiesi. Reikia pripazinti, kad kraujo vaiku seksualinis apetitas tiesiog nepasotinamas. Taigi pasikabine ant kaklo pyne cesnaku ar svogunu, neissigelbesite, bet jei juos valgysite, pasikeitusi jusu kraujo chemine sudetis atstums vampyra.
Kraujo troskulys
“Prisiekite Biblija, - ji cia, ant stalelio, - kad niekam niekada nepasakysite mano pavardes. Sutikau su jumis susitikti ir papasakoti apie save tik todel, kad noriu kuo greiciau padaryti gala kvailoms kalboms apie mus, vampyrus. Del tu plepalu ir siaubo filmu mes priversti kaip kazkoki gedinga dalyka slepti tai, kuo skiriames nuo likusiu zmoniu. Tai, uz ka mes jau daug amziu esame persekiojami. Laikas baigti tas nesamones. Juk zmones sugebejo atsikratyti isankstinio nusistatymo del seksualiniu mazumu, raupsuotuju, serganciuju AIDS. Mes, kaip ir jie, mutantai, gal net gamtos klaidos, o gal reliktines ar naujos butybes.”
Pasak daktaro, taip pasakojima pradejo vienas pirmuju vampyru S.Kaplano dosje, jaunai atrodantis 40-metis elegantiskas sinjoras, ir siandien gyvenantis Apeninu pusiasalyje, Italijos Umbrijos provincijoje, nedidelio miestelio municipaliteto darbuotojas.
Jis turi nuostabu akmenini dvieju aukstu nama, statyta XIX a. pabaigoje, kuri supa ispuoseletas vynuogynas. “Vynas - tai zemes kraujas”, - isitikines seimininkas. Namas irengtas skoningai, bet prabanga akiu nebado. Juodu, neabejotinai brangiu kostiumu vilkintis vyras net neslepia megstas krauja. “As geriu krauja, - pareiske jis daktarui, - nes tai man suteikia neregeta pasitenkinima, jo isgeres jauciu jegu antpludi. Po sio ritualo jauciuosi atjaunejes ir net neabejoju, jog gyvensiu dar labai ilgai. Kiekviena kraujo porcija nepaprastai paastrina mano pojucius, leidzia stipriau dziaugtis gyvenimu, justi ji visomis kuno poromis.
Vampyrizmas - dovana?
Vampyrizmas - tai ypatinga, reta dovana, kuria turis supratau dar vaikysteje. Pamenu, kaip slapta selindavau i virtuve, ciupdavau sviezios mesos gabalus ir, pasislepes nuo virejos, godziai ciulpdavau. Mane uz tai bausdavo, net lupdavo, bet as nesilioviau.
Jau uzauges supratau, kad vampyrizmas pasireiskia vos kudikiui gimus. Sia dovana turintis mazylis krimscioja motinos kruti, vos prie jos prigludes, - jam reikia ne tik jos pieno, bet ir kraujo. Vaiku darzelyje, kai kuris nors is draugu nusibrozdindavo ranka ar koja, as puldavau prie jo ir laizydavau zaizda.
Kraujas turi fantastiska, stebuklinga galia. Jis labai padidina seksualine potencija, isgeres kraujo as gaunu galinga erotini uztaisa, spinduliuoju tokius fluidus, kad bemat tampu traukos centru, - tiek moterims, tiek vyrams, todel turiu daug draugu. Bet svetimas kraujas man padeda ne tik sioje srityje. As visada puikiai mokiausi, turiu neblogu literaturiniu gabumu, piesiu, groju keliais muzikos instrumentais. As nieko nepuolu ir nezudau. Kad jausciausi geros formos, man tereikia keliu lasu sviezio kraujo per savaite, - ir artimi mano draugai su malonumu man jo duoda. Visa kita laika maitinuosi kaip ir visi.
Draugai - “donorai”
Taip, tam tikru atzvilgiu savo draugus galiu vadinti donorais. Bet jie tai daro savo noru. Dar daugiau: ir jie jaucia malonuma. O viskas vyksta taip. Turiu peiliuka, kuriuo padarau nedidele ipjova kakle, pripuolu prie zaizdeles lupomis, svelniai krimsciodamas siek tiek ja prapleciu ir pradedu gerti stebuklinga, is proto varanti skysti. Negaliu zodziais perteikti, kokius stulbinamus pojucius jauciu, bet ir mano draugas juos jaucia - palaima abipuse!
Tokie, kaip as, niekuo nesiskiria nuo kitu zmoniu, cia nera jokios patologijos. Bet ne visiems taip pasiseka gyvenime kaip man. Vampyras, kuris negali reguliariai patenkinti sio poreikio - gauti sviezio kraujo, kuri aplinkybes privercia ilgai kesti alki, tampa nervingas, agresyvus, neranda sau vietos. Pasitaiko, kad kai kurie net ima puldineti zmones, - ir tik tam, kad krimsteletu jiems i kakla ir nurytu kelis lasus kraujo. O zmones issigasta, negali suvokti, kad nieko bloga neivyko, kad ju gyvybei pavojus negresia. Jei jie suprastu musu poreikius, nebutume pelne tokios prastos reputacijos.
Zmones uzmirso, kad Juozapas is Arimatejos po lasa surinko dieviska nukryziuoto Jezaus krauja i sventaja Gralio taure. Nuo tada rasti ja ir priglusti lupomis - kiekvieno krikscionio svajone. O baznycioje sventinama duona - Kristaus kunas, raudonas vynas - jo kraujas, ir ji geria kiekvienas nuosirdziai tikintysis, taip priartedamas prie Dievo malones, prie aukstesniojo proto.
Ar tai paveldima?
Zmones mus laiko setono isperomis, kuriu vieta - pragare, bet juk tai kvailystes! Stai as tikiu Dieva, einu i baznycia, laikausi visu apeigu. Tiesa, jei zmogus prisivalge svogunu ir cesnaku, jo kraujas tampa netinkamas vartoti, ir turi praeiti mazdaug desimt dienu, kad jis apsivalytu nuo nemalonaus skonio ir kvapo. O kraujo kokybe save gerbianciam vampyrui labai svarbi - stai as, pavyzdziui, niekada negeriu gyvulio kraujo - juk tai tas pats, kaip vietoj tikros kavos gerti miezine. Paskanauju ir kavos, bet labiau megstu raudonaji vyna. Apskritai man patinka viskas, kas naturalu - medziai, akmenys, geles, grazios sveikos moterys. Esu vedes, zmona mane myli, viska zino, reaguoja normaliai, nors, tiesa, bijo gimdyti: o jei vaikai irgi bus vampyrai?!
Zinoma, didzioji dauguma mano draugu ir pazistamu net nenutuokia apie mano tikraja esme - isivaizduoju, kaip jie supanikuotu suzinoje, kad as - vampyras! Giminaiciai taip pat nieko nezino. Informuoti tik patys artimiausi, patys intymiausi draugai - mano “donorai”.
Dar viena kvailyste, kad mes, vampyrai, bijome dienos sviesos. As diena jauciuosi normaliai, tik vengiu tiesioginiu saules spinduliu. Bet ir tai galima paaiskinti: ultravioletiniu spinduliu zala supranta vis daugiau zmoniu. Prisiminkim istorija: juk ir Egipto faraonai, Europos aukstuomene, visu laiku aristokratai visada vengdavo itin aktyvios Saules energijos, - ir teisingai dare. Mes elgiames taip pat, juolab kad porfirija sito is manes reikalauja, antraip pasijusiu blogai. Bet kas cia ypatinga? Juk yra daugybe kaulu, odos, vidaus ligu, kuriomis sergant nerekomenduojama ilgai buti sauleje. As sergu lengva sios ligos forma, tad galiu daug sau leisti”. Nieko nepadarysi - liga yra liga. Laime, ji neuzkreciama.
Parengta pagal "Vakaro ziniu" prieda "Geras!"