Isvaryti is miego karalystes
Specialistai visiskam miego nebuvimui turi mokslini pavadinima - chroniskas kolestitas. Tai itin retas reiskinys. Juk visi zino, kad zmogus negali isgyventi be miego, o kankinimas nemiga yra vienas ziauriausiu. Bent jau taip tvirtina tie, kas tai patyre. Paradoksalu, taciau yra zmoniu, kuriems nemiga nesukelia jokiu nepatogumu. Nes jie paprasciausiai negali uzmigti.
Poilsis supamojoje kedeje
Praejusio amziaus 4-ajame desimtmetyje Naujojo Dzersio (JAV) pakrastyje gyveno senas keistuolis Alas Herpinas. Tuo metu jam buvo apie 90 metu. Gyveno lusnoje, sulipdytoje is lapu ir saku. Greta rikiavosi daugybe panasiu “statiniu”, kuriuose glaudesi benamiai vargsai. Tokie pat kaip ir Alas. Vis delto jo lusna buvo ypatinga. Joje nebuvo nei lovos, nei ciuzinio - nieko, ant ko imanoma miegoti. Ir tam Alas turejo priezasti - per visa ilga savo gyvenima jis ne karto nesudejo bluosto.
Ala tyre desimtys daktaru, savaites renge pamaininius budejimus, taciau rezultatas pritrenke net juos. A.Herpinas is tiesu nemiegojo, bet ir nenumire, nors pagal visus medicinos kanonus negalejo nemirti.
Isgyvenes iki 90-ies senolis pergyveno dauguma daktaru, kas nakti keliavusiu i sapnu karalyste. Protiniais sugebejimais A.Herpinas smarkiai girtis negalejo, uztat sveikata niekad nesiskunde.
Zinoma, vyras po dienos darbu pavargdavo, ir nors miegoti negalejo, tiesiog atsisesdavo i savo megstama supamaji kresla ir skaitydavo tol, kol pasijusdavo atgaves jegas. Po tokio poilsio jis ir vel budavo kupinas jegu.
Nors daktarai jokiu sutrikimu Alo organizme taip ir nerado, pats Alas chroniska nemiga linkes aiskinti savo motinos zodziais. Dar gyva budama ji karta pasake, jog sunus neuzmiega todel, kad pries pat gimdyma ji labai skaudziai parkrito. Kaip tai galima susieti su vyro negalia, neaisku. Taciau jokio kito paaiskinimo iki siol nepavyko rasti.
Nemigos priepuoliai
Panasiu atveju buta ne vienas. Tarp zmoniu, kentusiu nesibaigiancia nemiga, buvo ir Deividas Dzonsas is Indianos valstijos Andersono miestelio. 1895 m. gruodzio 11 d. vietos laikrascio numeryje galima rasti tokia publikacija: “D.Dzonsas atkreipe i save visos medicinos demesi tuo, kad dar pries dvejus metus sugebejo nemiegodamas isgyventi 93 paras, o pernai - net 131. Siuo metu jam prasideda iprastas nemigos priepuolis, kuris, paties Deivido manymu, truks dar ilgiau nei praejusieji. Pries tris savaites ji imta be pertraukos stebeti. Jei skaiciuotume ir siandien diena, jis nemiega jau 20 paru. D.Dzonsas ir valgo, ir bendrauja iprastai, yra aktyvus ir uzsiemes darbais. Jis nesijaucia ne kiek pavarges, kaip, beje, ir po 131 dienos nemigos pernai. Pats vyras sako, kad jauciasi taip, lyg daugiau niekada negaletu uzmigti. Bet priduria, kad savo nemigos priezasciu niekaip paaiskinti nesugeba.”
To paties leidinio puslapiuose galima rasti ir nelaimingosios namu seimininkes is Vengrijos Cegledo miestelio istorija. 1911 m. viena ryta Reicel Sagi atsibudo nuo galva draskancio skausmo. Jis ilgai nesiliove, tad moteris kreipesi i vietos daktara. Sis paaiskino, kad negalia atsirado butent del to, kad Reicel per daug miegodavo, ir patare ta daryti kuo maziau. Kad ir kaip juokingai tai skamba, pazymima publikacijoje, bet daktaras pasirode esas teisus. Nuo tos dienos iki pat savo mirties 1936-aisiais R.Sagi daugiau nesudejo bluosto ir galvos skausmai dingo. Taip be miego ji pragyveno 25 metus 2 menesius ir 11 dienu.
Pesciomis i sostine
Chroniskos nemigos kamuojamas buvo ir 61 metu fermos darbininkas ispanas Valentinas Medina. 1960 m. lapkricio 29-osios ryta vyras izenge i Madrida. Jis nukeliavo 140 myliu nuo Pietu Kastilijos iki Ispanijos sostines per 4 dienas ir 4 naktis, sustodavo kelkrasciuose, kad bent siek tiek pailsetu, kai kojos nustodavo jo klausyti.
Kas priverte V.Medina ryztis siam alinanciam zygiui? Ogi vyrui keliauti i Madrida rekomendavo provincijos daktarai, kad issiaiskintu, ar sostines sviesuoliai sugebes isgydyti vyra nuo ilga laika trunkancios nemigos. Valentino teigimu, jo miestelio daktarai jam niekuo padeti nesugebejo. O stai sostines sviesuoliai susisieke su kolegomis, ir sie patvirtino diagnozes unikaluma. Pasirode, kad vienas gimtojo Valentino miestelio daktaras toki ji prisimena nuo pat vaikystes. Tuomet vaika dar bande gydyti sio daktaro tevas. Tai buvo pries 50 metu.
Ivairiausiais budais tyre vyra sostines medikai priejo prie isvados - jis is tiesu negali miegoti. Medicinos asai, sujaudinti Valentino nuosirdumo ir skurdo, surinko pinigu, kad nelaimeliui nebetektu i gimtine kulniuoti pesciomis. Kelione traukiniu namo buvo pirmoji kelione vyro gyvenime.
Pats V.Medina duodamas interviu zurnalistams sake: “As dirbu kaip jautis. Niekada gyvenime nesu pavarges nuo darbo. Vietoj paraso as iki siol palieku pirsto atspauda, taciau labai noreciau ismokti skaityti ir rasyti. Jei galeciau skaityti, naktys man taptu trumpesnes. Visa gyvenima naktimis rymau virtuveje prie krosnies ir laukiu, kada gi pagaliau uzgiedos gaidziai.”
Teisybes delei reiketu pasakyti, kad gydytojai, tyre V.Medina Madrido ligonineje, ji namo issiunte skyre stipriausiu tuo metu migdomuju vaistu, tikedamiesi, kad sie jau tikrai uzmigdys jokiu medikamentu niekada nevartojusi kaimieti. Po triju savaiciu jie gavo V.Medinos daktaro laiska, kuriame sis dekoja kolegoms uz triusa ir parodyta demesi jo keistajam pacientui. Taciau paaiskina, kad jo globotinis nustojo vartoti gydytoju skirta preparata, mat po eilines dozes vyro kojos tapdavo vatines, lyg uzmigdavo, tuo tarpu pats vyras taip ir nesumerke akiu.
Bejege net hipnoze
1961 m. Justui Bernetui, anglui fermeriui, sukako 81 metai. Gyveno jis savo fermoje netoli Anglijos miestelio Lesterio ir niekuo nesiskyre nuo vietiniu. Isskyrus tuo, kad niekada nemiegojo. Tiesiog viena diena noras miegoti vyrui dingo. Tuomet Justui buvo 27-eri. Ir stai 54 metus naktimis jis skaite knygas, klause radijo ir sprende kryziazodzius, kol namiskiai saldziai pute i usa.
Pas J.Berneta lankesi kone viso pasaulio daktarai, mokslininkai, profesoriai, kad savo akimis isvystu nemieganti zmogu ir isitikintu, kad jis visiskai sveikas. Zinoma, medikai ne karta bande priversti vyra bent siek tiek numigti, bet tik eikvojo savo laika. Hipnozes seansai nesukele Justui net mieguistumo, o nuo migdomuju tik isiskaudedavo galva. Daktarams isvykus, fermeris grizdavo prie iprasto gyvenimo ritmo: nakti sesias valandas guledavo lovoje, kad pailsetu kunas, taciau jo smegenys ir tuomet dirbdavo kaip dirbusios.
Parengta pagal "Vakaro ziniu" prieda "Geras!"