Genialumo paslaptis dar neatskleista
Jie daznai buna neigalus, bejegiai, bet ju galvose telpa visas ziniu lobynas: sie zmones atmintinai ismoksta telefonu knygas, is atminties piesia miestu planus ir sugeba spontaniskai paskambinti isgirsta koncerta fortepijonui. Vadinamieji “savants” (zinantieji) is dalies yra nepaprastai talentingi, pasizymi puikia atmintimi, bet kartu turi psichikos sutrikimu. Mokslininkai juos tiria, vildamiesi rasti genialumo rakta.
Kiekvienam studentui tikriausiai pazistama neviltis, apimanti pamacius kruva knygu, su kuriu turiniu privalu susipazinti per trumpa laika. Kaip butu puiku viena syki perversti puslapius ir viska iskart isiminti! Yra zmoniu, kurie ta sugeba, pavyzdziui, Kimas Pykas (Kim Peek), tapes autisto Reimondo Babito prototipu filme “Lietaus zmogus”. Pykas nera autistas, bet jo smegenys nuo gimimo pasizymi keista anomalija. Jis, jau artejantis prie 60-ies, nesugeba atlikti daugelio kasdieniniu darbu; jis nuskestu baseine, nepanestu lagamino, neissikeptu kiausinienes, uztat atmintinai moka daugiau kaip 6000 knygu turini. Sudetingoms specialiosioms knygoms jam prireikia vos keliu valandu, nes jis skaito du puslapius iskart - viena kaire, kita desine akimi (pats tai vadina “skenuoti” - 8 puslapiai per 53 sekundes), o karta perskaityto teksto nebepamirsta. Gimtajame Solt Leik Sityje Kimas Pykas zino kiekviena nama, kiekviena gyventoja, nes perskaite visas miesto adresu ir telefonu knygas, be kalendoriaus atsimena istorijos datas, autobusu tvarkarascius, keliu tinkla JAV ir Kanadoje, mazdaug 40 metu laikotarpio beisbolo rungtyniu rezultatus, Afrikos miestus... Zmones ji vadina kompiuteriu, nes jo galvoje telpa begale duomenu, prieinamu bet kuria akimirka. Kaip Pykas sugeba apdoroti ir sukaupti tiek informacijos? Kodel to negali kitu zmoniu smegenys, juk visu atminties struktura yra tokia pati?
Tikriausiai nera smegenu, kurios butu skenuotos, sviestos ir tikrintos dazniau uz Kimo Pyko, istyrinetos milimetru tikslumu. Daugeliui jo smegenys yra pazistamos, bet dar niekas ju neperprato, tik sugalvojo varda tokiems zmonems kaip Kimas Pykas, talentingiems zmonems su proto negalia - “savants”, “zinantieji”, “riboti talentai”. Vienas garsiausiu “savant” sindromo tyrinetoju pasaulyje yra psichologas Daroldas Trefertas (Darold Treffert) is Viskonsino medicinos mokyklos. Jis per 40 metu tiria, gydo, filmuoja zmones, kurie nesugeba pereiti gatves, taciau kalba 26 kalbomis, kurie niekada nesuprastu animacinio filmo, taciau sugeba apskaiciuoti bet kuriu metu savaites diena, kuriems sunku parasyti savo varda, bet lengva detaliai nupiesti Britu muzieju. Jis susidure su zmonemis, kurie is tolo paziureje i boksta gali pasakyti, koks jo aukstis - centimetru tikslumu. Bet garsiausias is ju, tarp “savant” tikras milzinas, yra Kimas Pykas. Jo talentas - 15 sriciu zinios. Jis prisimena kiekviena skaityta knyga, kiekviena girdeta muzikos kurini, matyta paveiksla, kiekviena isgirsta citata. Tokio kaip Kimas nebuvo jau 120 metu, sako Daroldas Trefertas. Jis turi tai zinoti, nes pazista juos visus. Ju yra nedaug, visame pasaulyje koks 100. Tai tokie zmones kaip akla ir protiskai atsilikusi Lesli Lemke (Leslie Lemke), kuri budama 14-os vidury nakties sedo prie pianino ir tobulai paskambino Caikovskio Pirmaji koncerta fortepijonui. Niekada nesimokiusi skambinti, tiesiog siaip, nes isgirdo kurini kaip muzikini fona per televizoriu. Arba Metas Sevidzas, seseriu pats per nakti ismokes skambinti, o septyneriu kures dziazo kompozicijas, del kuriu buvo vadinamas simtmecio talentu. Arba autistas Alonsas Klemonsas (Alonzo Clemons), kuris nuo vaikystes lipdo tobulas gyvunu figureles, nors nesugeba pats pavalgyti arba uzsiristi batu raisteliu. Arba neseniai mires skotas Ricardas Veivras (Richard Wawro), gebejes tiksliai nupiesti scenas, matytas vos pora sekundziu. Trefertas sako: “Kol nesugebesime paaiskinti “savant” sindromo, nesugebesime suprasti saves”.
Zinoma, nuo 1789 m., kai gydytojas Bendzaminas Rasas (Benjamin Rush) pirma karta aprase nepaaiskinamus Tomo Fulerio (Thomas Fuller) gebejimus, i prieki jau siek tiek pazengta. Fuleris, nelabai mokejes skaiciuoti, i klausima, kiek sekundziu gyveno zmogus, kurio gyvenimas truko 70 metu, 17 dienu ir 12 valandu, atsake po pusantros minutes: 2210500800. Paskui praejo dar 100 metu, kol gydytojas Dzonas Lengdonas-Daunas (John Langdon-Down) ivede savoka “idiots-savants” (zinantys idiotai): jis stebejo labai zemo intelekto koeficiento pacienta, kuris karta perskaites Edvardo Gibsono (Edward Gibbson) knyga “Romos imperijos zlugimas” iskart ismoko ja atmintinai. Siandien savokos “idiotas” yra atsisakyta, nes yra zinoma, kad yra gana auksto IQ “zinanciuju”. Taip pat zinoma, kad kas desimtas autistas yra “zinantysis” ir kad sesi is septyniu “zinanciuju” yra vyrai. Pazanga pasiekta, bet misle vis dar lieka neiminta.
Ribotas talentas ypac daznai pasireiskia tarp autistu, todel naturaliai kyla klausimas, ar autizmas palankiai veikia kokiu nors talentu vystymasi. Autistai nesutelkia demesio i informacijos reiksme, jiems sunku suvokti platesnes sasajas, uztat jie ypac sugeba isidemeti detales ir jas perteikti neitiketinai tiksliai. Ryskiausias pavyzdys yra dailininkas Stivenas Viltsyras (Stephen Wiltshire). Po 45 min. skrydzio sraigtasparniu virs Romos jam buvo duotos trys dienos laiko nupiesti miesta 5 m ilgio drobeje. Nepasidares miesto panoramos eskizo, jis pradejo drobes viduryje nuo Sv. Petro bazilikos kupolo ir detale prie detales tikroviskai atvaizdavo visa miesta; atitiko net didesniuju pastatu langu skaicius. Atrodo, kad labai didelis demesys detalems ir ypatingas susidomejimas siaura sritimi palankiai veikia gabumu ugdyma. Taciau vien tai talento nesukuria.
Trefertas teigia: beveik visos zinios apie sveika kuna yra gautos tyrinejant ligas. Taigi apie sveikas smegenis daugiau suzinosime istyrineje smegenu anomalijas. “Savants” zino tai, ko niekada nesimoke. Is kur? Ir koks potencialas slypi visuose mumyse? Kaip ji istraukti i pavirsiu be infarkto arba smugio i galva kaip Orlando Serelo (Orlando Serrell) atveju: kai jam buvo desimt, i galva pataike kamuolys. Nuo tada jis prisimena kiekviena smulkmena, kiekviena gyvenimo diena. Is visu teoriju, kurios buvo sukurtos pastaraisiais metais, siekiant paaiskinti “savant” sindroma, Trefertas ypac isskiria viena. Pagal ja sindromo priezastis yra kairiojo ir desiniojo smegenu pusrutuliu pusiausvyros sutrikimas. Si hipoteze buvo iskelta jau pries 30 metu, veliau “savant” savybiu pastebeta tarp serganciuju kai kuriomis demencijos formomis, po insultu arba galvos traumu.
Seniai zinoma, kad abieju pusrutuliu funkcijos yra skirtingos: kairiojo veikla yra logine-verbaline, desiniojo - vaizdine-erdvine. Kairysis pusrutulis yra daug jautresnis pazeidimams, nes jo formavimasis vaisiui augant uztrunka gerokai ilgiau. Tyrimai rodo, kad zmoniu su “savant” sindromu kairiajam smegenu pusrutuliui budingi funkciniai sutrikimai. Anot Treferto, kompensacinis desiniojo pusrutulio vystymasis gali tapti ypatingu sugebejimu priezastimi. Taip pat gali buti, kad del dominuojancio kairiojo pusrutulio funkciju sutrikimo desinysis gali atskleisti visa jame slypinti potenciala. Sia teorija propaguoja ir smegenu tyrinetojas Alenas Snaideris (Allan Snyder) is Australijos. Jis mano, kad “savant” gebejimai slypi kiekviename zmoguje; bet paprastai juos slopina dominuojantis pusrutulis. Sutrikus siam slopinimui, “savant”, anot Snaiderio, igyja privilegija pasiekti gilesnius, maziau apdorotos informacijos klodus, kuriuose ji dar nera susieta su reiksme ir neijungta i visumines koncepcijas. Ja galima tiesiog tik nuskaityti, jos nereikia samoningai ismokti. Snaideris daro prielaida, kad kiekvienas zmogus galetu isugdyti ypatingus gebejimus, jei prieitu prie sio informacijos lygmens. Tiesa, sutinka jis, tikriausiai ne veltui tai yra neimanoma: kairysis smegenu pusrutulis isfiltruoja daugeli nereiksmingu detaliu. Skirstant informacija pagal svarba supaprastinamas mokymasis, kitaip smegenys nepakeltu kruvio. Snaideris nori irodyti, kad dirbtinai isjungiant kairiji pusrutuli, yra imanoma zmones paversti kurybingais. “Kada nors nesiosime kepuraites, kurios suteiks mums Kimo gebejimu”, - teigia jis.
Parengta pagal dienrascio "Respublika" prieda "Julius/Brigita"