Retkarciais atsigrezkime i praeiti
Pirmoji meile, pirmasis bucinys, pirmoji naktis naujame bute... Musu atmintyje nesuprantamu budu kaupiasi daugybe prisiminimu.
Daugelis atminties galimybiu atrodo banalios: gebame isidemeti, kad obuoliai yra skanus, kai kurias judesiu sekas atsimename visa gyvenima (bet ta sugeba ir sraiges!), ir net dalyvaujanciuju viktorinoje “Kas nori tapti milijonieriumi?” smegenyse vyksta procesai, niekuo nesiskiriantys nuo vykstanciuju ziurkiu, atmintinai ismokstanciu kelia per labirinta prie edesio, galvose. Taciau epizodine atmintis yra budinga tik zmonems. Net po desimtmeciu sugebame galvoje atgaivinti pirmosios meiles pradzia - su vaizdais, garsais, kvapais ir jausmais - ir si savybe mus skiria nuo visu kitu gyvu butybiu. Tokie prisiminimai yra vadinami ir autobiografine atmintimi, nes jie formuoja gyvenimo istorija, per ja zinome, kas esame. Galbut sios zinios taptu stabilesnes, jei atminciai padetume, pavyzdziui, rasydami dienorasti.
Musu atmintis yra saikinga - kartais jai pakanka sausainuko ir puodelio arbatos. Tai zinodamas, prancuzu rasytojas Marselis Prustas (Marcel Proust) sukure viena graziausiu epizodu pasaulio literaturoje. Jo romane “Prarasto laiko beieskant” saldus, su liepziedziu arbata skanaujamo smelinio pyragaicio skonis heroju sviesos greiciu nukelia i vaikyste. ”Taigi prisiminimai kai kada ateina neprasyti, pakanka mazycio dirgiklio, ir neatsitiktinai jie visada buna susije su jausmais. Amerikietis smegenu tyrinetojas Antonijas Damasijas (Antonio Damasio) sugebejo irodyti: tai, kas yra susije su stipriomis emocijomis - dziaugsmu, nustebimu, liudesiu arba inirsiu, - automatiskai patenka i ilgalaike atminti. Vidinis susijaudinimas smegenims nurodo: tai yra svarbu, isidemek, to dar prireiks! Ir atvirksciai, nepatiriant nieko jaudinamo, nelieka ir prisiminimu, kasdienybes rutina dingsta uzmarsties juroje. Tam tikras jausmas (Damasijas vadina ji “somatine zyma”) prie kiekvieno prisiminimo prilimpa kaip etikete prie jogurto indelio ir patenka i atminti neatskiriamai vienas nuo kito.
Filmai, nuotraukos arba dienorasciai gyvenimo akimirkas fiksuoja nepanaikinamai, o smegenys to nedaro. Amerikiete psichologe Elizabet Loftus (Elizabeth Loftus) irode, kaip lengva mums ikalbeti prisiminimus. Loftus prireike tik dvieju susitikimu su bandomaisiais asmenimis - ir jau mazdaug puse ju “prisimine” kad vaikysteje karta pasiklydo dideleje parduotuveje, nors is tiesu tokiu situaciju nebuvo.
Siandien yra zinoma, kad autobiografine atmintis truputi pasikeicia kaskart, kai mintyse aktyviai atgaiviname kokia nors situacija. Smegenys akivaizdziai yra nepaprastai jautrios, net nuo maziausiu atminties sutrikimu nukencia prisiminimu tikslumas ir gyvumas. Taciau kai kurie specialistai nemano, kad siuos rezultatus reiketu vertinti neigiamai. Autoritetinga socialines psichologijos specialiste Barbara Fredrikson (Barbara Fredrickson) net pademonstravo, kaip savo prisiminimus galime samoningai isnaudoti didesnei laimei pajusti. Ji paprase tiriamuju asmenu prisiminti ypatingus gyvenimo ivykius (“Kada jautete dideli dekinguma? Kas jus nuteike optimistiskai? Kada jutote meile? Kada kuo nors didziavotes?”). Antrajame etape Fredrikson tiriamuosius issiunte ieskoti lobiu - nuotrauku, atviruku ar simboliu, primenanciu sias emocionalias akimirkas. Galiausiai kandidatai surinko po albuma iliustraciju desimciai ivairiu teigiamu jausmu, tarkime, dziaugsmui, vilciai, dekingumui, pasididziavimui, meilei. Jei minetuosius asmenis kasdienybeje apimdavo bloga nuotaika, jie kelias minutes ziurinedavo tas “lobiu skryneles”. Is tiesu pakanka visai nedaug laiko nuotaikai pagerinti. Ir tikrai: vos tik tyrimuose dalyvave asmenys pradejo kasdien patirti triskart daugiau teigiamu nei neigiamu emociju, jie tarsi prazydo - draugystes ir meiles rysiai tapo intensyvesni, darbe pradejo labiau sektis ir jie pajuto labai dideli pasitenkinima savimi ir savo gyvenimu. Kitais zodziais tariant, geri prisiminimai sukuria gerus ispudzius ir mus padaro laimingais zmonemis.
Kaip sustiprinti autobiografine atminti?
Daugybe tyrimu rodo, kad atminti teigiamai veikia sveikas maistas, fizinis judrumas ir proto aktyvumas - begioti yra ne maziau naudinga nei spresti sudokus. Be to, autobiografiniai prisiminimai islieka ilgiau, jei anksti susikuriame pagalbiniu priemoniu - rasome dienorasti, kaupiame nuotraukas ir kitiems pasakojame savo gyvenimo istorijas. Siuo metu mokslininkai tiria muzikos poveiki atminciai. Klausantis muzikos, suaktyveja nepaprastai daug ivairiu smegenu zonu. Jau nustatyta, kad muzika prisiminimams turi dideles reiksmes: melodijos sukelia emocijas, o emocingas turinys ilgiau islieka atmintyje. Todel tiketina, kad muzika gali atverti tariamai issitrynusiu prisiminimu duris. Sios zinios yra naudingos gydant demencija (senatvine silpnaprotyste) sergancius ligonius. Nustacius, kokia muzika gyvenime jiems buvo svarbi, galima bandyti per muzika atgaivinti autobiografine atminti, nes ja prarade zmones praranda ir savo asmenybe.
Parengta pagal "Respublikos" prieda "Julius/Brigita"