Veidas - kaip atversta knyga
Dar senoveje zmones bande perprasti veido paslaptis. Bandyta rasti ryši tarp zmogaus veido, jo likimo ir charakterio, - rašo "Vakaro ziniu" priedas "Geras".
Zymus senoves mokslininkai Aristotelis, Pitagoras, Avicena daug demesio skyre zmogaus veido ypatumu studijoms. Ju nuomone, veido bruozai, jo forma, bendra išraiška apibudina kai kuriuos labai konkrecius tipus zmoniu, kuriems budingi konkretus charakterio bruozai, polinkis i ivairia veikla, gabumai ir intelektas. Avicena diagnoze paskelbdavo atidziai ištyrinejes ligonio veida, o Pitagoras mokiniais pasirinkdavo tik tuos, kuriu veidai budavo pazenklinti polinkiu i tiksliuosius mokslus ir atitinkamais gabumais.
Veidus skaite tarsi knygas
Senoveje išminciai, suvoke fizionomikos ir chiromantijos paslaptis, turedavo garbingus postus monarchu rumuose. Taciau jie nebande atskleisti ryšio tarp zmogaus veido, jo charakterio ir likimo. Zmogu jie traktavo kaip "juodaja deze", i kuria neimanoma zvilgteleti. "Iejimai" i šia "deze" - "paslaptingi zenklai ant ranku" ir išores ypatumai. "Išejimai" - zmogaus charakterio ypatumai, atsizvelgiant i empirines fizionomikos ir chiromantijos taisykles. Per ilgus amzius šios taisykles rutuliojosi, apaugdavo nepatikrintomis, kvailomis detalemis ir tapdavo raganiu bei šarlatanu amatu.
Veliau rimti fizionomistai ir chiromantai apvale minetas disciplinas ir pabande sukurti bendraja teorija, paaiškinancia empirini ryši tarp zmogaus išvaizdos ir charakterio.
XIX a. aštuntaji dešimtmeti italu teismo medikas Cezare Lombrazas išpletojo frenologija. Savo veikale "Nusikalstantis zmogus" jis tvirtino, kad sprendziant iš išvaizdos ir konstitucijos ypatumu nusikalteliams budingi nukrypimai nuo normos, todel juos galima identifikuoti. Klasifikacijos pozymius Lombrazas atskleide, analizuodamas 3839 nusikalteliu ypatumus ir 383 mirties bausme nubaustu nusikalteliu kaukoles. Taciau velesnes kartos jo mokyma apie "nusikaltelius iš prigimties" paneige. Tarptautine teisininku ir gydytoju komisija nenustate jokiu nusikalteliu veido strukturos ypatumu.
Egzistuoja daugybe keisciausiu okultiniu, statistiniu, teoriniu fizionomikos aiškinimu. Astrologai mano, kad zmogaus išvaizda dovanoja jo horoskope viešpataujanti planeta. Ji nulemia atitinkama ivaizdi ir specifinius charakterio bruozus. Išsamus tipiškos išvaizdos, budingos išrinktiesiems, "grynakraujams" kiekvienos planetos vaikams, aprašymai leidzia gana lengvai išskirti juos iš mirtinguju minios. Šiems zmonems budingi charakterio bruozai patvirtinti daugybes metu patirties. Tik tokiu zmoniu pasitaiko gana retai. Daugelio mirtinguju išvaizdoje matyti keliu planetu kolektyvinio vadovavimo pozymiu. Kiekviena iš planetu ne tik valdo zmogaus gyvenima ir likima, bet ir apdovanoja ji specifiniais charakterio ir išvaizdos bruozais. Chiromantija, astrologija ir fizionomika savaip nustato dominuojancia planeta ir jos išskirtine itaka zmogui.
Apie zmones, paskyrusius gyvenima fizionomikos studijoms, rašoma daug ivairiu ir kartais prieštaringu dalyku. Bet apie viena ju, J.K.Lavateri retai išgirsi ka bloga.
Johanas Kasparas Lavateris (1741-1801) - šveicaru rašytojas, teologas ir poetas. Jis paraše kapitalini 4 tomu veikala "Fizionomika", kuriam iki šiol niekas neprilygo. Savo knygoje iškele ir išpletojo ideja, kad zmogaus išvaizda atspindi jo prigimti. Pasak fizionomisto, veido raumenu ir charakterio ryšys.
Karaliaus paslaptys
Tyrineti zmogaus veido paslaptis Lavateri pastumejo pazintis su daktaru Cimermanu, neseniai grizusiu i tevyne po karaliaus filosofo Fridricho Didziojo, kurio asmeninis gydytojas jis buvo, mirties. Susitike jie zaisdavo keista zaidima: J.K.Lavateris ziuredavo i daktaro atsinešta karaliaus, kuris ilgus metus šiurpino Europa karais, portreta ir sakydavo, ka mano apie ta zmogu, o gydytojas patvirtindavo arba paneigdavo jo speliones. Netrukus abu suprato, kad J.K.Lavateris dazniau pataikydavo, nei prašaudavo prošal.
Jo manymu, karalius turejo genijaus akis, bet jo veidas reiške apmauda zmogaus, nepajegiancio ištrukti iš smulkiu aplinkybiu nelaisves. O štai graiku filosofas Sokratas buvo linkes i kvailuma, gašluma, girtavima ir ziauruma, bet visas šias ydas iveike valios jega. Švelnios didziojo Rafaelio garbanos rode jo paprastuma ir švelnuma. Julijaus Cezario zudiko Bruto viršutinis akies vokas subtilus ir "išmintingas", o apatinis - sunkus ir "minkštas", o tai rode dvilypi jo charakteri. Apie Getes geniju ypac akivaizdziai galima spresti iš jo nosies, kuri reiškia "produktyvuma, skoni ir meile, zodziu, - poezija". Ir taip toliau...
Perskaitykite "Fizionomika" patys ir pamatysite, kokie idomus tie vertinimai, papildyti samprotavimais apie temperamentus, "nacionalines" fizionomijas ir net zveriu fizionomijas.
Fizionomikos triumfas
J.K.Lavateris apraše tukstancius veidu, paliko 600 lenteliu, o iš ju sudaryta albuma išdidziai pavadino "fizionomikos biblija". Jis tiksliai atkurdavo veido proporcijas ir sandaros ypatumus, nors mokslines anatomijos neišmane. Apdovanotas stebetinu sugebejimu isidemeti veidus, jis dokumentais pagrinde daugeli savo stebejimu, stulbino gebejimu iššifruoti stebimo zmogaus mimika. Tuo pat metu J.K.Lavateris ispejo savo vienmincius aklai nemegdzioti, nekopijuoti jo ir tvirtino, kad "nuojauta - tai Dievo dovana". Jis suformulavo 100 fizionomikos principu.
Atsiejus fizionomikos teorija nuo lyrikos galima teigti, kad zmogus - tai gyvulys, tuo pat metu moralus ir intelektualus, goslus, jautrus ir mastantis. Zmogaus prigimti atspindi visa jo figura.
Jo nuopelnus pripazino garsusis filosofas I.Kantas, domejesis fizionomika, vokieciu poetas Gete, net evoliucijos tevas Darvinas. Pripazistama, kad J.K.Lavateris pirmasis nustate klinikinius ligu simptomus, kuriuos atspindi ligoniu veidai. Šiuolaikine diagnostika, nustatydama ligas iš ivairiu galvos ir veido pozymiu, remiasi fizionomistu laimejimais. Bet ju intuicija ir ištobulinta pastabuma pakeite objektyvus tyrimai ir pagrista diagnostika.
Kaip ir daugelis kitu geniju, J.K.Lavateris nesugebejo savo gabumu panaudoti savo paties labui. Jis tragiškai zuvo bandydamas atvesti i prota girtus prancuzu marodierius, kai Napoleonas 1799 metais okupavo Šveicarija.
Lengviausia perprasti vaikus, nes jie dar nemoka slepti emociju.
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios