Bijantis nera bailys
Baime mums yra igimta, ir kiekvienas gali isnaudoti jos galia, siekdamas savu tikslu.
Bijo visi
Garsus slidininkas Feliksas Noiroiteris (Felix Neureuther) slidziu trasomis lekia 130 km/val. greiciu, taciau baisiai issigasta pamates vora. Net bebaimius vadus Cezari ir Napoleona kamavo kaciu fobija, o Robertas Falkonas Skotas (Robert Falcon Scott), 1912 m. vadovaves ekspedicijai i Pietu asigali, be raminamuju tabletes negalejo apsilankyti ne viename viesame renginyje. Tokios fobijos yra budingos narsuoliams: ju baimes projektuojamos i artimiausios aplinkos objekta arba situacija, nes baimes is isores jiems yra isvengti lengviau nei vidinio siaubo, ir tik taip jie gali susidoroti su kasdieninemis uzduotimis, bent jau tol, kol atsitraukimo manevrai pernelyg nevarzo.
Baime isgarsina
Baime yra sekmes variklis. Visai nenuostabu, kad daugelis garsenybiu jaucia ivairias baimes arba baikstus zmones daznai isgarseja, nes nesekmes baime, baime apsijuokti arba likti vidutinybe yra tam tikra paskata. “Be jaudulio pries iseinant i scena nuobodziauciau pats ir nuobodziautu mano publika”, - sake pianistas Arturas Rubinsteinas (Artur Rubinstein). Tiesa, svarbi yra doze: tik saikinga baime skatina sublizgeti. Tai pasakytina apie profesine kasdienybe, egzaminus, paskaitas, prisistatymo pokalbius arba pirmaji pasimatyma. Kas nejaucia visiskai jokios baimes, pasirodo blogiau nei galetu. Bet stabdo ir priesingybe: pernelyg didele itampa nuzudo bet kokia sekmes uzuomazga. Jei baime paralyziuoja, bet zmogus vis tiek nori pasizymeti, jis daznai griebiasi cheminiu priemoniu baimei sumazinti iki motyvacijos lygio. Prof. Bandelo teigia: “Klaidingai manoma, kad zvaigzdes vartoja narkotikus, nes neatlaiko sloves keliamos itampos. Yra veikiau priesingai - jie tai dare dar pries uzkopdami i virsunes”. Tai yra uzburtas ratas, ir ne tik garsenybems: studiju duomenimis alkoholis, narkotikai, kofeinas ir raminamieji ilgainiui baimes tik padidina, panikos priepuoliai gali tik stipreti.
Bijoti - normalu
Kiekvienas zmogus issigasta, susidures su trimis “pirmaprademis” baimemis - staigiu triuksmu (pavyzdziui, suvis arba riksmas), staigiu sviesos tvykstelejimu (pvz., zaibas) arba kritimo pojuciu (pvz., kluptelejimas, kritimas vaziuojant dviraciu). Psichologai teigia, kad bijoti, kartais net perdetai arba be pagrindo, yra normalu. Moterys bijo dvigubai dazniau uz vyrus, ir tai taip pat yra normalu. Tik negerai vengti situaciju, kuriose galima patirti baime, nes baime yra negailestinga. Pabegti? Neimanoma, bandantis begti yra pasivejamas ir junta vis didesne baime. Kone kiekvienas zmogus turi viena arba dvi fobijas. Dazniausiai, kaip lemia genai, bijomes gamtos reiskiniu - tamsos, voru, skristi. Be to, daugiau kaip puse zmoniu kovoja su drovumu, kuris, kaip siandien mano mokslininkai, yra “socialines baimes” atspindys. Pavyzdziui, vokieciu komikas Heincas Erhartas (Heinz Erhardt) visada pasirodydavo su akiniais, pro kuriuos beveik nematydavo publikos.
Baime suteikia populiarumo
Nieko keista, nes ji yra jautrumo pozymis. Nerimo kamuojami bendrapilieciai daznai buna idomesni uz kitus. Jie turi lakesne vaizduote, pasakoja idomias istorijas, zavi samojumi ir neiprastu gyvenimo budu. Be to, savimi abejojanciu ir socialiniu baimiu kamuojamu zmoniu santurumas ir kuklumas daro gera ispudi, taip pat ir virsininkams, nors ir ne visada baiksciuju naudai. Bandelo nuomone, virsininkai socialiniu fobiju aukas vertina kaip gerus darbuotojus, nes jie visada kuo puikiausiai atlieka savo pareigas - ir retai praso padidinti atlyginima.
Bijoti yra sveika...
...nes realus bugstavimai vercia veikti ir mokytis. Apklausu duomenimis apie 51 proc. zmoniu bijo susirgti, todel bando gyventi sveikai. Ir apskritai baime yra islikimo pagrindas: didelio pavojaus sukelto siaubo akimirkomis isijungia pirmaprade programa “Kovos ir begimo reakcija”. Organizmas staigiai isskiria energija - smegenys dirba visu pajegumu, raumenys yra pasirenge dirbti. Mums tenka zaibiskai apsispresti, kaip isgelbeti savo kaili - pulti ar sprukti? Daznai tokius impulsus uzgniauziame, kad kitiems musu elgesys nepasirodytu nemandagus. Taigi daugelis zmoniu ignoruoja pavojaus signalus, nekreipia demesio i antipatija ar ispejima ir daug kas del tokio mandagumo nukencia, yra apiplesiami arba nuzudomi. Amerikiecio smurto ir saugumo specialisto Geivino de Bekerio (Gavin de Becker) nuomone “smurto aukos visada pajunta pavoju, bet laiku neapsisaugo”. “Kaip tai?”, - paklause jo zurnaliste. - Nejau turiu zmogui, norinciam ieiti i lifta, uztrenkti duris pries nosi vien todel, kad jis man pasirode itartinas? Tai juk kvaila!” De Bekeris atsake: “Tikrai daug kvailiau uzsidaryti sandarioje metalineje dezeje su nepazistamu baime sukelusiu zmogumi”.
Baime praeina savaime
Tai gera zinia vyresnio amziaus zmonems. Labiausiai nuo panikos kencia vidutiniskai 36 metu zmones, tuo tarpu metams begant nauju baimiu beveik nebeatsiranda, savaime susilpneja net senos baimes. Isimtis yra “generalizuota baimes neuroze”, pasireiskianti is esmes pesimistiniu poziuriu ir nuolatiniu nerimu. Ji islieka, kol su ja nekovojama. Garsiausias pavyzdys yra Vudis Alenas (Woody Allen), kuris atvirai prisipazista: “As kasdien laukiu blogiausio”. Taciau ne visi zmones susitaiko su baimemis arba nori metu metus laukti, kol jos nuslops. Psichologai teigia, kad kiekviena iracionali baime yra tiesiog “ismokta”, taigi nuo jos galima atsipratinti, nevengiant baime kelianciu situaciju, ir kuo dazniau, tuo geriau. Tik drasos: sansai pagyti siekia 90 proc.!
Aktore
Kristina Savickyte bijo gyvaciu.
Dailininkas Jonas Daniliauskas bijo piktu
moteru.
Kaskadinininkas Tomas Ereminas bijo visko po truputi.
TV laidu
vedejas Giedrius Masalskis bijo svirksto.
Televizijos laidu vedeja Aiste
Paskeviciute bijo pacios baimes jausmo.
Dainininkas Jeronimas Milius bijo
voru.
“Olialia pupyte” Oksana Pikul bijo peliu.
Bureja Vaiva Budraityte
bijo, kad vaikams nenutiktu kas bloga.
Dainininke, muzikos pedagoge Vaida
Genyte bijo nepagydomu ligu.
Aktorius Jokubas Bareikis bijo likti be
sveikatos.
Bioenergetikas Vytautas Babelis bijo, kad ne viskas taip greitai
vyksta, kas jo ispranasauta.
Aktore Violeta Podolskaite bijo
aukscio.
Dailininkas Vilmantas Marcinkevicius bijo sakyti kalbas seimos
sventese.
Poete Dovile Zelciute bijo, kad tai ka laiko tikru, pasirodys
netikra.
Dainininke Evelina Anusauskaite bijo
netekti brangiu zmoniu.
Parengta pagal "Respublikos" prieda "Julius/Brigita"