Hipnoze: tarp realybes ir mitu
Hipnoze aprasyta XIII a. kinu rastuose, o nuo XVIII a. praktikuojama Europoje. Ji placiai taikoma daugeliui ligu gydyti, bet hipnozes esme iki siol galutinai neatskleista. Daugeliui zmoniu tokia bukle galima sukelti net per atstuma, pavyzdziui, rodant filma, klausant garso iraso su tam tikru tekstu ir net specialiais sviesos, garso efektais. Kas si paslaptimis ir mitais apgaubta busena?
Tarpine busena tarp miego ir budravimo, kai zmogaus kunas visiskai atsipalaidaves, vadinama hipnoze. Manoma, kad hipnoze naudota jau seniausiais laikais gydomosiose sventyklose Indijoje. Panasiu uzuominu randama ir senoves Egipte.
Pirmieji zingsniai
Pirmasis Vakaruose uzfiksuotas domejimasis hipnoze - daktaro Franso Mesmerio apie 1770 metus gydymui naudotas gyvunu magnetizmas greiciausiai aprepe ir hipnoze. 1842 metais Dzeimsas Bredas pirmasis pavartojo termina “hipnoze”. Sis zodis kiles is graiku kalbos - “hypnos” - miegas. Dz.Bredas megino hipnoze gydyti ivairias fizines ir psichologines negalias, taciau nelabai sekmingai.
Nezinomybe gimdo mitus
Apie hipnoze sklando nemazai mitu. Tie mitai paplite visose pasaulio salyse. Buvo atlikti eksperimentai su zmonemis is JAV, Australijos, Vokietijos. 88 proc. apklaustuju teige, kad hipnoze gali padeti zmonems kai ka prisiminti, o to jie nesugebetu iprastomis salygomis. Is tiesu hipnoze tik padeda zmogui atsipalaiduoti, jei to jis negali naturaliai. Tuomet prisiminimai is tiesu atgimsta zmogaus smegenyse.
Kitas placiai paplites mitas - uzhipnotizuotam zmogui galima iteigti bet ka, o veliau, pazadintas is transo, jis nieko nebeprisimins ir nezinodamas vykdys iteigta valia. Tai visiska netiesa. Dauguma zmoniu puikiai prisimena, kas vyko. Ir visai nesvarbu, buvo jiems iteigta neprisiminti ar ne.
Itaiga - ne visiems
Mokslininkai kasdien atlieka tukstancius eksperimentu noredami issiaiskinti visas hipnozes paslaptis ir jos efektyvuma. Karta tiriamieji buvo padalyti i dvi grupes. Viena buvo veikiama hipnozes. Visiems dalyviams buvo duota po 150 korteliu ir iteigta, kad pasibaigus seansui jie privalo kasdien viena ju grazinti eksperimento rengejams. Antra grupe (nedalyvavusi hipnozes seansuose) paprasyta padaryti ta pati. Pasibaigus eksperimentui paaiskejo, kad “neuzhipnotizuotieji” su uzduotimi susidorojo daug geriau.
Beje, ne visi zmones pasiduoda itaigai. Yra keli tipai zmoniu, kuriu neimanoma uzhipnotizuoti. Tai psichiniai ligoniai, zmones, kuriu zemas intelekto rodiklis, ir (tas ypac svarbu norint apsiginti nuo aferistu) tie, kurie nenori buti uzhipnotizuoti. Be to, kiekvienas zmogus pasiekia skirtinga hipnozes lygi. Polinkiui i hipnoze turi itakos ir paveldejimas.
Yra mananciuju, kad hipnoze sumazina skausma. Deja, toks pat efektas galimas ir be hipnozes. Tam irodyti atliktas paprastas eksperimentas. Jo dalyviai padalyti i dvi grupes: viena uzhipnotizuojama, kita - ne. Pirmiesiems iteigta, kad jie nejus skausmo, jei galvos apie ka nors malonaus, o antrai grupei liepta ta pati daryti jau be hipnozes. Paskui visiems bandomiesiems i ranka buvo besta adata.
Rezultatai pasirode netiketi - jokio skirtumo tarp grupiu nebuvo. Taigi nustatyta, kad zmogus su skausmu gali susidoroti vien padedamas samones.
Reaguoja skirtingai
Taciau atlikta ir daugybe eksperimentu, kurie paneige sia teorija.
1969 metais Pensilvanijos (JAV) universiteto
tyrinetojas Tomas
H.MakGlasanas savo pranesime teige, kad zmonems, maziau
linkusiems i hipnoze, ji buvo tokia pat veiksminga skausma malsinamoji priemone
kaip cukrine piliule. O linkusiems i hipnoze zmonems skausmo numalsinimas buvo
tris kartus veiksmingesnis del hipnozes negu del vadinamojo placebo
efekto.
Be to, atlikta keletas eksperimentu, kuriu rezultatai leidzia manyti, kad uzhipnotizuoti zmones gali isvysti ir patiketi nerealiais dalykais. Pvz., grupei uzhipnotizuotu savanoriu buvo liepta pamatyti neegzistuojancias tikroveje spalvas. Kai zmones mane, kad regi sviesa, ju smegenu dalis, kuri apdoroja siu regejimo pojuciu duomenis, pasizymejo intensyvesne kraujotaka.
Kitas panasus eksperimentas: uzhipnotizuotam savanoriui buvo duotas metalinis strypas. Pacientui pasakyta, kad metalas ims kaisti, tad kai sis nebegales strypo islaikyti, gali paleisti.
Nors is tikruju metalas nuo eksperimento pradzios iki pat galo isliko saltas, zmogus, neislaikes “karscio”, ji paleido. Manoma, kad tokiais atvejais smegenys laikinai pristabdo sensorines informacijos, patvirtinancios pojuciu tikruma, patekima.
Nors hipnoze moksliskai patvirtinta kaip nepavojinga sveikatai, vis dar gausu savamoksliu gydytoju arba religiniu fanatiku, kurie mano kitaip.
Hipnozes nauda
Pasaulyje hipnoze placiai taikoma. Airiu kilmes chirurgas Jackas Gibsonas yra atlikes per 4 tukst. operaciju, kai vietoj anestetiku ligoniai buvo veikiami hipnoze, nes del vienu ar kitu priezasciu jiems nebuvo galima taikyti narkozes.
Amerikos mokslininkai veikdami hipnoze gydo nutukima arba malsina skausma. Be to, hipnotizuojant galima lengviau pasalinti netinkamas nuostatas, baimes. Irodyta, kad hipnozes seansai padeda lengviau istverti operacijas.
Patyre specialistai hipnoze padeda atsikratyti bendravimo sunkumu, priklausomybiu nuo rukymo, alkoholio, net narkotiku, taip pat ivairiu fobiju.
Taciau tai pasakytina apie tikrus hipnozes specialistus - medikus, mokslininkus. Niekada nepasitikekite tuo, kuris tvirtina, kad jis - hipnozes asas. Siais laikais tikri sios srities specialistai dirba medicinos istaigose, o ne pogrindiniuose kabinetuose.
Parengta pagal dienrasti "Vakaro zinios"