Neimenamos tikejimo ir mokslo paslaptys vel uzburs milijonus
Siandien viso pasaulio zmoniu akys vel nukryps i Turino Sv.Jono Krikstytojo katedra. Cia po 10 metu pertraukos vel pradedama viesai rodyti viena paslaptingiausiu pasaulio relikviju – Turino drobule.
Nuskraidinti robota i Marsa – paprasciau negu racionaliai paaiskinti, kas is tikruju yra Turino drobule.
Ir is kur, kokiu budu joje atsirado mirusio zmogaus atvaizdas, toks panasus i nukryziuoto Jezaus.
Sis klausimu klausimas jaudina abi siu laiku civilizacijos puses – tikinciuosius ir pasauliecius.
Todel nenuostabu, kad del Turino drobules gincai verda jau kelis simtmecius.
Ir ne tik tarp teologu. Diskutuoja ir biologai, fizikai, istorikai. Kai kurios ikapiu marskos paslaptys iki siol neimintos.
Zvilgsnis i evangeliju veidrodi
Milano kataliku universiteto Teologijos fakulteto profesorius Giuseppe Ghiberti apie drobule kalba paprastai – be jokio ikarscio ar religinio patoso. Kalba trumpais faktais: „Tai atipiska lino marska, 437 centimetru ilgio, 111 centimetru plocio“.
Kuo izymi si lino marska?
„Joje yra islikes nukankinto ir nukryziuoto zmogaus atspaudas, – „Lietuvos rytui“ aiskina monsinjoras G.Ghiberti. – Audinio gabalas buvo panaudotas suvynioti ant kryziaus nukankinto Jezaus Kristaus kuna“.
Anot profesoriaus, Turino drobule yra tarsi veidrodis, tiksliai atspindintis viska, ka apie Kristaus mirti raso evangelijos.
„Tai – nebylus zenklas, kuris pasakoja apie absoliuciai unikalu ivyki“, – sako teologas. Ir paprastai, su geranoriska sypsena priduria: „Tiems, kurie tiki“.
Svarbiau uz visus skandalus
Turino drobule tiems, kurie tiki, yra svenciausioji relikvija.
Paskutinis materialus daiktas, lietes Jezaus Kristaus kuna iki to Velyku ryto, kai Marija Magdaliete neberado nukryziuotojo.
Taciau eglute isaustas ikapiu audinys – kitokia relikvija negu daugybe po Italija ir visa pasauli issibarsciusiu Jezaus zemiskosios egzistencijos irodymu.
Kryziaus dalys, vinys, erskeciu vainiko spygliai, kraujas – tai fragmentiskos relikvijos. O Turino drobule – tai autentiskas pasakojimas, kuris idealiai patvirtina ir papildo apastalu parasytas evangelijas.
Vatikanas atsargiai vertina religines relikvijas, ir neskuba joms suteikti oficialaus sventumo statuso. Bet del Turino drobules abejoniu nera.
Kas nudienos Baznyciai yra Kristaus ikapiu marska?
I si klausima atsako profesorius G.Ghiberti: „Kadangi drobule yra evangelijos atspindys, vadinasi, ji tampa svarbia evangelizacijos priemone“.
Teologo minti patvirtina skaiciai. Nors Baznyciai siuo metu tenka narplioti pedofilijos skandalus, paneigti itarimus ir atremti kaltinimus, Turino drobule liudija priesinga tendencija.
Niekas nevercia tiketi ikapiu audinio sventumu, niekas neragina leistis kelionen i Italija tam, kad tris minutes prieblandoje pastovetum pries relikvija.
Taciau jau dabar aisku, kad tikinciuju Turine bus tikrai daug – mazdaug 2,5 milijono, o gal net ir trys milijonai.
Netikintiesiems – sava trauka
Kas yra Turino drobule tiems, kurie netiki?
Falsifikatas. Liguista smalsuma, religini aziotaza skatinanti viena is tukstanciu Kristaus kancios relikviju.
Vis delto netgi patys arsiausi skeptikai ruosiasi vykti i Turina. Nes ikapiu marska – tai menas, iamzintas neikainojamos vertes kuriniuose.
Drobules ekspozicijos proga miesto valdzia rengia savotiska 120 sedevru, vaizduojanciu drobule, hepeninga Venarijoje. Tai Savojos karaliskosios dinastijos vasaros rumai, italiskasis Versalis.
Andrea Mantegna, El Greco, Peteris Paulis Rubensas, Raffaello, Janas van Eyckas.
Ju drobiu autentikos uzgincyti nedris ir patys didziausi skeptikai. Beprasmiska.
Skeptikai turetu buti atsargus
Netikintiems Turino drobules sventumu relikvijos ekspozicija – tai religinis fetisizmas, kuris turetu papildyti ekonomines krizes nukamuoto Italijos miesto biudzeta.
Taciau sios prognozes daugiausia skirtos pigiems viesbuciams, picerijoms arba suvenyru parduotuvems.
Juk visi zino, kad maldininkai – tikrai ne tie zmones, kurie islaidauja.
Bilietas i drobules ekspozicija – visiems nemokamas.
O Pjemonto regionas, Turino valdzia ir keli bankai zino, kad priimti beveik tris milijonus maldininku ir smalsuoliu kainuoja 5 milijonus euru (beveik 17 milijonu litu).
Manantys, kad sestoji per pastaruosius 110 metu Turino drobules ekspozicija – tai masine Baznycios viesuju rysiu akcija, turetu buti atsargus.
Sisyk ekspozicijos iniciatyva – ne Vatikano, ne Turino vyskupijos, o miesto mero Sergio Chiamparino.
Buves komunistas neseniai uzsitrauke Turino kardinolo Severino Poletto pykti, nes dalyvavo lesbieciu poros tuoktuvese.
Taciau vienas konservatyviausiu Italijos kardinolu nuodemingosios miesto galvos pasiulyma del drobules ekspozicijos vis delto prieme.
Negatyve – Jezaus veidas?
Svarbiausias klausimas, kuri uzduoda sau kiekvienas, pirma karta pamates Turino drobuleje ispausta zmogaus atvaizda, yra toks: „Ar tai jis – Jezus Kristus?“
Toki klausima, matyt, sau uzdave ir popiezius Jonas Paulius II, 1998 metais pasimeldes prie Turino drobules.
Jis taip apibudino relikvija: „Sis lino audinys – tai issukis protui. Baznycia neturi galimybiu nustatyti, koks yra drobules ir Jezaus istorijos santykis. Todel Baznycia kviecia mokslininkus ieskoti atsakymu i si klausima“.
Be moksliniu tyrimu, siuolaikiniu technologiju, sudetingu irenginiu iminti drobules paslaptis butu neimanoma. Pradedant pacia pirmaja, didziule sensacija pasibaigusia lininio audinio akistata su technika.
1898 metais Turino fotografas Secondo Pia, ryskindamas drobules fotografini vaizda, isitikino, kad negatyve uzfiksuotas gana ryskus vyro veido ir viso kuno atvaizdas.
Negatyvinio drobules vaizdo studijomis prasidejo issamus relikvijos tyrimai. Teologams ir patologines anatomijos specialistams rupejo atsispaudusio line vaizdo detales, patvirtinancios evangelijose pateiktus Kristaus kankinimo ir nukryziavimo epizodus.
Pavyzdziui, mirusiojo ranku atspaude kazkodel beveik nematyti nyksciu.
Si keista aplinkybe paaiskinama taip: romenai nukryziuodami zmones vinimis perverdavo ne plastaka, kaip isivaizdavo daugelis Renesanso menininku, o riesa.
Plastakos paprasciausiai negaletu atlaikyti nukryziuoto zmogaus kuno mases.
Perkalus vinimi riesa, nutraukiamas pagrindinis delno nervas ir nykstys savaime uzlinksta. Todel jo atspaudo ir nera drobuleje.
Is atspaudo line matyti, kad mirusiojo kunas buvo pervertas jau po jo mirties, tai liudija pakitusio kraujo serumo zymes.
Kairioji nukryziuoto vyro peda buvo sukryziuota ant desiniosios tam, kad uztektu vienos vinies.
Istorikai ir biologai tiki
Butent Turino drobules tyrimai suteike unikalia galimybe nustatyti galima Jezaus kraujo grupe.
1978 metais hematologai nustate, kad audinyje yra IV grupes zmogaus kraujo fragmentu.
Tobulesni fotografiniai negatyvai dave darbo istorikams. Paaiskejo, kad i drobule suvynioto lavono akiu vokai zydu paprociu buvo uzdengti monetomis.
Trimatis negatyvo vaizdas isryskino monetoje iskaltas raides Y, C, A ir I. Tai galetu buti Romos imperatoriaus Tiberijaus valdymo laikais kaldinta moneta.
Tuo tarpu etnografai ir mikrobiologai sutelke demesi i pati audekla.
Nustatyta, kad Turino drobules audimo budas atitinka ta, kuris buvo naudojamas Artimuosiuose Rytuose mazdaug pries du tukstantmecius.
Eglute austas linas siek tiek primena egiptieciu kapavietese archeologu aptiktu audeklu tipa.
1973 metais kruopsciu mikrobiologiniu tyrimu metu ant ikapiu audinio aptikta 58 tipu ziedadulkiu. Kai kurios ju budingos tik Palestinai, Jordano upes florai.
Fizikai tare griezta „ne“
Teologu, numizmatu, mikrobiologu, istoriku entuziazma atsalde fizikai.
1988 metu spalio 13 diena Turino drobules autentiskumui paskelbtas nuosprendis. Ji istare Turino arkivyskupas kardinolas Anastasio Alberto Ballestrero: „Reikia susitaikyti su radiometrinio datavimo rezultatais“.
Juos pateike trys Vatikano parinktos nepriklausomu tyreju grupes is Arizonos (JAV), Oksfordo (Didzioji Britanija) ir Ciuricho (Sveicarija).
Mokslininkams buvo iteiktas 81 milimetro ilgio ir 16 milimetru plocio drobules gabalelis. Jis buvo padalytas i tris dalis, kiekviena ju svere mazdaug po 50 miligramu.
Radioaktyviosios anglies izotopo C14 metodas laikomas vienu patikimiausiu datavimo budu. C14 sudaro atmosferoje esantis anglies dioksidas, kuris kaupiasi visose organines kilmes medziagose – augaluose ir gyvunuose.
Organizmo mirties momentu C14 kiekis pradeda mazeti.
Turino drobules amziu matave fizikai pranese Vatikanui: audeklo kilmes laikotarpis yra tarp 1290 ir 1390 metu. Tyrimo patikimumas – 95 proc.
Skeptiskai nusiteike istorikai, atrode, padejo galutini taska: radioizotopu tyrimas sutampa su pirmosiomis ziniomis apie Turino drobule Europoje.
1356 metais prancuzu riteris Geoffroy de Charny paskelbe pasauliui saugojas sventaji audekla savo pilyje Liryje.
Tikintieji neketina pasiduoti
Taigi gincytis del ikapese atsispaudusio vyro atvaizdo nebera prasmes: datu nesutapimas pernelyg akivaizdus.
Fiziku nuosprendis, istartas paties Turino arkivyskupo lupomis, rodes, turejo sudauzyti i sipulius visa sindonologijos moksla (italiskai „sindone“ – drobule) ir jo sekejus.
Taciau ginantieji Turino drobules autentiskuma rado nauju argumentu.
Pirmiausia jie pasinaudojo radioizotopinio datavimo metodo isradejo, Nobelio premijos laureato Willardo Franko Libby nuomone: linams izotopu tyrimas neturetu buti taikomas, nes paklaidos galimybe didziule.
Ar galima radiometriniu budu ismatuoti lininio audeklo data pagal linu nupjovimo data? Ar du didziuliai gaisrai – vienas 1532 metais Samberi, kitas 1997 metais Turine nebus pakeite izotopu sudeties proporciju?
Autentiskumo salininkai surado ir naujaji drobules istorijos etapa.
Jie teigia sekmingai uzlope istorine skyle, kuri ziojejo tarp Kristaus nukryziavimo ir 1356 metu, kai kryziuotis G.de Charny pasiskelbe pirmuoju Kristaus ikapiu savininku.
Prisimintas Edesoje (Turkija) garbintas Jezaus veido atvaizdas „Mandylion“.
Si relikvija veliau esa buvo isvezta i Konstantinopoli. Tolesnis jos likimas nezinomas. Niekas negali patvirtinti arba paneigti, kad Edesos „Mandylion“ ir yra Turino drobule.
Kiekvienam – savo atsakymas?
Ar verta laukti kitu, tikslesniu, radioizotopiniu, mikrobiologiniu ar dar kazkokiu kitu tyrimu?
Ar bus tesiamas jau beveik septynis simtmecius trunkantis gincas tarp skeptiku ir tikinciuju Turino drobules autentiskumu?
„Turino drobule siuncia svarbia zinia mums visiems. Ji siulo patiems paklausti saves apie tikejima“, – sako garsus Turino drobules tyrinetojas monsinjoras G.Ghiberti.
„Taip, visada reikia ieskoti tiesos. O paskui tesprendzia kiekvieno musu sirdis“, – priduria teologijos profesorius.
* * *
Svarbiausios paslapties neatskleide niekas
* Turino drobules tyrinetojai dazniausiai gincijasi del sventojo audeklo autentiskumo ir atsispaudusio zmogaus atvaizdo.
* Taciau egzistuoja kita svarbi moksline problema, kurios iki siol nesugebejo isnarplioti ne vienas fizikas ar chemikas. Kokiu budu ant lininio audeklo atsirado zmogaus atvaizdas? Jeigu tai falsifikatas, kokiu budu atsirado kraujo zymiu ir kodel nera organiniu ar neorganiniu dazu liekanu?
* Daugelis tyrinetoju sutinka, kad ikapiu drobuleje esantis negatyvinis atspaudas yra naturalios kilmes, jo priezastis, matyt, buvo salytis su smarkiai kankinto zmogaus lavonu. Bet kodel i ikapes suvynioto zmogaus lavono fragmentas taip ryskiai atsispaude drobeje? Kokia atspaudo kilme?
* Mokslininku tirtas zmogaus atvaizdas yra atsparus aukstai temperaturai (sitai irode gaisras Samberi), vandeniui, spinduliavimui. Kraujo kresuliu demes – organines, bet jos yra tarsi isdegintos, o ne paprasciausiai sugertos lininio audeklo.
* Atlikti eksperimentai, kai i panasios sudeties audini buvo ivyniojamas zmogaus lavonas, nepaaiskino atvaizdo kilmes.
* Iki siol nepatvirtinta, bet ir nepaneigta teorija tvirtina, kad drobule buvo apsvitinta neaiskios kilmes energija, kuri ispaude labai tvirta, taciau labai plona – vos keliu desimtuju milimetro daliu storio – mirusiojo atvaizda.
* Panasus reiskinys aptiktas tik Hirosimoje po atomines bombos sprogimo: zmoniu atvaizdai buvo tarsi isdeginti ant pastatu sienu.
* * *
Sventasis Gralis – tai Turino drobule?
* Paslaptingieji Tamplieriu ordino riteriai, matyt, turejo kazkokiu istoriniu sasaju su Turino drobule.
* Tamplieriai dalyvavo ketvirtajame kryziaus zygyje pries Konstantinopoli 1204 metais. Mazdaug tada dingsta visos zinios apie „Mandylion“ Jezaus atvaizda, kuris tuo metu kaip tik turejo buti atveztas i Konstantinopoli.
* Kiek veliau, XIV amziaus pradzioje, Prancuzijos karalius Pilypas IV pradejo tamplieriu sunaikinimo akcija. Vienas monarcho kaltinimo riteriams vienuoliams punktu buvo barzdoto vyro atvaizdo „bafometo“ garbinimas.
* Kai kurie Tamplieriu ordino istorijos tyrinetojai tvirtina, kad paslaptingasis Sventasis Gralis, kuri saugojo ordinas, buvo sventoji relikvija – Jezaus ikapiu drobule.
* 1453 metais si ikapiu drobule atiteko Savojos dinastijos aristokratams ir kuri laika buvo saugoma Prancuzijoje, Samberi mieste.
* 1578 metais drobule perkelta i Turina ir nuo to laiko vadinama Turino drobule.
* 1983-iaisiais paskutinis Italijos karalius Umberto II perdave visas teises i relikvija Jonui Pauliui II ir Sventajam Sostui.
Parengta pagal " Lietuvos ryta " ( 2010-04-10 )