10 netiesu apie gamta, kuriomis sventai tikime
Liaudies pasakos, rasytoju ismone ir animaciniai filmai nesistengia mums pasakoti tiesos apie zverelius ir paukstelius. O mes juk, atrodytu, ne tokie naivus, kad tiketume, jog voveraites soktu rateli aplink Kaledu eglute, vilkas zuklautu uodega, o peliukai paspestu spastus katinui. Taciau kai kurie ivaizdziai tokie dazni, kad imame ir itikime, net nesvarstydami, ar gamtoje tai imanoma. Juk paklausti, koks megstamiausias zuikio maistas, visi choru atsakytume: “Morka”...
Siandien su autoritetinguoju gamtininku profesoriumi Ricardu KAZLAUSKU - apie populiariausius animacijos mums “padovanotus” mitus, kuriais tikime net ir zinodami, kad tai - netiesa.
1. Lape - gudri, o vilkas - kvailas
Pirmiausia reikia suprasti, kad is vilko yra kiles suo. O argi apie sunis galima butu pasakyti, kad jie - kvaili? Taigi vilkas is tiesu gamtoje yra ne kiek ne kvailesnis uz lape. Apskritai plesrieji gyvunai is visu, gyvenanciu laisveje, patys protingiausi. Ir lusis, ir kiaune, ir vilkas, ir lape tiesiog priversti buti gudrus, nes jiems juk reikia susigauti grobi, kuris taip pat nera kvailas ir lengvai laimimas. Todel vieni plesrunai tyko, kiti vejasi, o vilkai netgi ismano medziokles strategija - jie medzioja su varovais...
Antai lape minta smulkesniais grauzikais, tokiais kaip peles, pelenai, bet juos medziodama kartais ji demonstruoja neitiketina technika - pavyzdziui, sugeba uzuosti netgi po sniegu besislepianti pelena. Ji soka is virsaus, kniumba i sniega ir taip pasiekia dantimis grobi. O del atsargumo, pedu metymo... Uztinki sniege vilko pedsakus ir manai, kad vieno vilko nueita, o is tiesu - nueita visos seimynos. Tiesiog jie labai stropiai maskuojasi - eina peda pedon...
2. Zuikis - bailus
Absoliutus pedu metymo cempionas yra ne lape ir ne vilkas, o zuikis. Animaciniuose filmukuose zuikis - bailumo simbolis, taciau gamtoje jo tikrai nepavadinsi bailiu. Begdamas nuo persekiotoju, sis gyvulelis strateguoja, gudrauja, slapukauja, daro kilpas... Tam reikalingas ramus protas. O tunant - ir savitvarda. Zuikio kailiukas - grumsto spalvos. Pasislepes suartame lauke ar po kokiu krumeliu jis nejudedamas tuno, net jei medziotojas eina visai salia. Siam praejus, zuikis apsisuka ir dumia i priesinga puse...
3. Lape ir zuikis - du amzinieji priesininkai
Lape, zinoma, zuikienos neatsisakytu, bet jos racione tai - itin retas patiekalas. Lape nieku gyvu negali pavyti begancio sveiko zuikio. Vienintelis sansas laputei - uzklupti zuiki mieganti. Taciau ir del to gamta gerai pasirupino - miegodamas zuikis veik neisskiria kvapu, o gerai uzsimaskaves jis ne taip jau lengvai uzklumpamas.
Pagrindinis lapes racionas vis delto yra peles, pelenai, pauksciukai... Animaciniai filmukai rodo ir lape, vagiancia vistas, - cia esama daugiau tiesos, mat lape i vistide kita syki netingi ir urva issikasti...
4. Zuikis labiausiai megsta grauzti morkas
Joks zuikis neina i lauka morku rauti. Teoriskai morku lapus jis gal ir galetu nugrauzti, bet issirauti morka - ne. Namuose laikomas zuikis morkos gal ir ragauja, taip pat ir kopusto, taciau tik susmulkintus. O klasikinio animaciniu filmuku vaizdo, kai zuikis grauzia darze morka, suemes ja letenelemis, tikroveje niekur nepamatysime.
5. Eziukas nesioja ant spygliuku obuolius ir grybus - savo megstama maista
Gamtoje eziukas ant spygliuku nenesioja nieko. Sudziuvusius medziu lapus, reikalingus zieminiam guoliui minkstai iskloti, eziukai nesa ne ant spygliuku, o isikande tarp dantuku.
Kas del obuoliu... Jei ant zemes guletu prakastas ar sutraiskytas obuolys, eziukas jo paragautu, bet tai anaiptol nera nei jo daznas, nei itin megstamas maistas. O grybu eziukai apskritai needa - pagrindinis eziuku maistas yra gyvulines kilmes: vabzdziai, moliuskai, minkstakuniai, pauksciu kiausiniai, pauksciu jaunikliai, drieziukai, peliukai... O stai gyvates eziukai isties sugeba pagauti. Gyvate jam, zinoma, kerta, bet pataiko i spyglius, todel zalos nepadaro.
Pilvo apacioje ir prie snukucio eziukas turi labai svelnu kaili ir jei su juo gerai elgiamasi, jis leidziasi glostomas, o susiriecia ir spyglius atstato tik kai iskyla pavojus.
Parsinesus ar radus uzklydusi eziuka i namus, madinga duoti jam lakti pieno. Taip, eziukas laka ir piena, bet verta isidemeti, kad pienas nera pagrindinis jo maistas - jis nori mesytes.
6. Zalciai nekanda
Zinoma, zaltys geba kandziotis, bet jo ikandimas nenuodingas ir neskausmingas. Jei zalti siurksciai griebsi uz sprando, jis gindamasis, be abejo, megins ikasti, taciau... Mano namuose yra gyvene desimtys rusiu zalciu - ne vienas nera ikandes.
Musu proteviai labai graziai sutardavo su zalciais, leisdavo jiems deti kiausinius savo ukiu tvartuose. Isileisdavo ir i trobas. Buvo net paprotys dideliuose, kieme ar laukuos stuksanciuose akmenyse iskalti duobeles, kad butu galima ipilti vandens zalciams atsigerti. Mat zalciai megsta uzsliauzti ant sauleje ikaitusio akmens pasisildyti, tad musu proteviai pasirupindavo, kad jie turetu kuo numalsinti troskuli. Tik isidemekite - pildavo vandens, o ne pieno, kaip iprasta dabar knygose rasyti. Zalciai pieno apskritai nelaka.
Beje, Lietuvoje esama ir vieno zmogu puolancio zalcio, tik apie ji mazai kas zino - dazniausiai palaiko gyvate. Tai i Lietuvos Raudonaja knyga irasytas lygiazvynis zaltys, kurio gynybos taktika - imituoti nuodingaja angi. Jis netgi pats puola, vejasi zmogu ir ji isgasdina. Na, ir ikasti gali, tik jo ikandimas jokio pavojaus nekelia. O siaip tas zaltys - kuo tikriausias smauglys. Jis minta driezais, pries tai juos pasmauges.
7. Siksnosparniai veliasi i plaukus, juos privilioja svilpimas, naktimis jie siurbia jaunu paneliu krauja
Jei siksnosparnis nutups zmogui ant galvos, netycia gali isivelti i plaukus, bet nieko baisaus del to neatsitiks. I svilpavima siksnosparniai tikrai neatsiliepia ir i ji nereaguoja, o maitinasi jie, bent jau Lietuvoje gyvenancios rusys, vabzdziais. Krauju minta tik vienintele siksnosparniu rusis, gyvenanti Pietu Amerikoje. Sie vampyrais vadinami astriailciai siksnosparniai priskrenda prie miegancio zmogaus, suranda is po apkloto islindusi jo kojos nyksti ir siurbia krauja siam net nepajuntant. Zinoma, kraujo islaka labai nedaug - nuo to tikrai nemirstama. Na, o mano namuose siksnosparniai labiau linke maitintis apelsinais ir bananais, mat jie - taip pat Pietu Amerikos atstovai - prisieke vaisedziai.
8. Seskas bezda
Jokiu budu. Seskai tikrai nebezda, bet su nemaloniu kvapu ju prigimtis isties susijusi. Seskas turi specialias liaukas, is kuriu, panasiai kaip ir Siaures Amerikos skunkas, gindamasis paleidzia dvokiancio skyscio ciurksle. Musu seskai, palyginti su skunkais - labai santurus, ju kvapas lengvai pakeliamas. Mano namuose seskutis gyveno ne vienus metus, taciau ne karto nepaleido gynybines smarves. Na, o stepiu seskas, liaudies vadinamas fretka, apskritai yra jaukus naminis padarelis, jokio nemalonaus kvapo ne negalintis skleisti.
9. Sarkos vagia auksinius papuosalus
Ar jums kada gyvenime teko matyti pro atdara langa i namus iskridusia sarka? Man - ne. Laukine sarka pernelyg protinga, kad skristu i kambari. Sarkos, varnai ir krankliai - patys protingiausi pauksciai is gyvenanciu Lietuvoje. Taciau aukso blizgesys sarkoms isties patinka. Jei ja auginsite namuose nuo mazens, o uzaugusi ji isskris i laisve, gali nutikti visko. Pats pazistu zmogu, kuri jo augintine sarka apvoge. Mat ji kuri laika grizdavo i seimininko namus pavieseti. Atsivesdavo net ir savo laukine drauge, kuri laukdavo savo biciulio kieme, o sis jai pradziuginti isnesdavo “prabangia dovanele”...
O stai kitas mano biciulis is Marcinkoniu buvo uzsiaugines krankli. Tad einant karta namo, kranklys is jo kisenes istrauke visa ka tik gauta atlyginima, nusinese i miska ir po kelmo isvarta paslepe. Laime, kad zmogus krankli vijosi ir paslepta “lobi” lengvai surado...
10. Drambliai bijo peliu
Kaip tik neseniai perskaiciau profesoriaus Bernardo Gzimeko (Bernhard Grzimek), visa gyvenima tyrusio dramblius, knyga ir galiu pasakyti, kad dramblys peles ne tik nebijo, bet ir nekreipia i ja ne menkiausio demesio.
Zmones kalba, jog drambliai neva bijo, kad pele jiems isgraus odele tarp nagu. Bet dramblys juk sito pelei paprasciausiai neleistu. Lygiai taip ir del to, kad pele gali ilisti drambliui i straubli. Nepamirskime, kad dramblys i savo straubli gali pusteleti. Tad pele lektu it naujametis saliutas... Taciau pelei nera jokio reikalo bandyti listi drambliui i straubli. Ko gi jai ten ieskoti?..