Kas kelia pavoju? Laikas
Kas mums kelia pavoju? Maistas. Jei valgome kas pakliuva. Oras. Jei begame paskui masinu ismetamuosius vamzdzius. Pastoge. Jei ji dengta kenksmingomis plokstemis. O laikas? Nesamone. Nes zmogus yra “biologine laiko masina”, jei nepamirsom genijaus Froido. Yra zmogus, yra ir jo laikas; jis ir baigiasi su juo.
Zinoma, nerasi ne vieno gyvo padaro, kuris isnestu sveika kaili is sito gyvenimo, bet, savaime suprantama, kiekviena kaili laikas (psichologinis, biologinis, socialinis, egzistencinis) iskarsia nevienodai.
Kiek zodziu telpa i minute
Vienas is faktoriu, sauganciu musu kaili, yra darnaus sugyvenimo su laiku jausmas. Taciau kaip suspeti daryti karjera, gimdyti vaikus, perskaityti norimas knygas? Pasistatyti nama, pasodinti medi. Aplankyti svecias salis ir tevu kapus? Jei zmogu skausmingai ima persekioti sitas klausimas, galima itarti, kad jis nebesutaria su laiku, vadinasi, ir su savimi.
- Kiek zodziu galime ideti i minute? - klausia psichiatre psichoterapeute Jurate Bajaruniene ir pati atsako: - Juk per minute mes galime istarti tik tam tikra skaiciu zodziu. Pabandykime istarti juos padaugine is desimt - kas is to iseis? Kas iseis is musu biologiniu padargu ir kas iseis is musu dialogo? Isivaizduokite, sedame i automobili. Jam pajudejus tarsi isikeliame i kita - pagreitinto laiko dimensija ir is tasko A i taska B persikeliame ne per savo biologija, bet per savo technologija. Tai jau nebe musu vidinis, bet metalo motoro laikas. Tai tik vienas pavyzdys, o kiek dar yra pagreitintu technologiju. Jei as skrendu lektuvu, tai mano biologinis vidinis laikrodis, savaime suprantama, negali speti su juo...
Specialistes nuomone, nuo to, kaip mes telpame laike ir kaip isdeliojame savo prioritetus gyvenimo horizontuose, priklauso musu nuotaika ir net sveikata.
- Stai ziuriu, kaip zmogus lipdo detale, ir matau, kaip jis skuba, kaip nori sugrusti save i tam tikra laika. Zmogus skuba daryti atradimus, skuba eidamas per gatve ir neretai persistengia (mes iprate persistengti). As manau, kad tai tikra problema, nes skubeti mus provokuoja pati aplinka. Negaledami atsispirti jos spaudimui jauciame diskomforta. Bet tik zmogus gali sau atsakyti, kas jam svarbiausia. Atradimas ar lygus kaip stiklas ezero pavirsius, kuriuo geredamasis sugaiso laiko.
Pasaka kaip vaistas
Nors ne kiekvienas, besikreipiantis i psichoterapeutus pagalbos, gali nurodyti nuolatinio diskomforto ar net streso priezasti, kai kurie nuvokia, kad ju problemos kyla is psichologinio ir socialinio (ar technologinio) laiko nesuderinamumo. Taciau suvokti, anot specialistes, problema yra viena, o idiegti sveika praktika i savo gyvenima yra kita. Nes suvokus, kad aplinka nusiteikusi vienaip, organizuoti pasipriesinima ir vadyba buti kitaip nera paprasta. J.Bajaruniene pasakoja butent per psichoterapijos seansus bandanti zmones sutaikyti su laiku ir su savimi. Viena is galimybiu - pasaku (jos visada susijusios su mitologija, patirtimi, su simboliais ir archetipais) nagrinejimas: “Mes panyrame i pasakas, kurias dauguma prisimena nuo vaikystes. Pasakos juk nepagreitinsi, jei prasuoliuosi, nesuvoksi; mes joje ieskome ir atrandame nauju prasmiu. Tai yra dvieju valandu darbas, po kuriu isnyrame jau siek tiek kitokie, patyre, kad laikas gali buti fizikinis dydis - kai jis bega, bet gali buti egzistencinis, kai ji isreiskiame prasmemis”.
Zmogaus prisitaikymo prie socialinio laiko galimybes vienokios, tarkime, pirmame gyvenimo desimtmetyje, kitokios antrame, penktame, septintame ir taip toliau. Psichoterapeutes nuomone, laikui begant mes turime daugiau irankiu organizuoti savo gyvenima taip, kad vidinis ir isorinis laikas deretu tarpusavyje. Galbut internetas, kuris padeda prarasti laiko nuovoka apskritai, galetu buti vienas is tokiu “derintoju”? Technikos stebukla J.Bajaruniene ivardijo kaip pseudogydytoja:
- Taip, tiesa, jis suteikia galimybe aprepti pasauli ir apvaliai, ir horizontales, ir vertikales vektoriais, kita vertus, internetas duoda galimybe pasiziureti ir ploksciai, skriejant tarsi vandens dviraciu ar motociklu. Jais skriedamas gali toli pamatyti, bet neuzgriebti ne kiek gelmiu ir neuzkabinti ne kiek prasmiu is dangaus. Galima toli nuskrieti, bet jeigu skraidai labai daznai, ir tik vandens motociklu, taip ir nesuzinai, kas vyksta gelmese, kas kinta prasmese.
Zodis susietas su jausmu
Kuo tolyn i desimtmecius, tuo daugiau sansu prisitaikyti prie musu paciu biologinio laiko, samprotauja psichoterapeute, nes tuomet musu biologinis laikas jau kaip patyrimas ima veikti aplinka, kitaip tariant, tampame maziau priklausomi nuo aplinkos.
- Taciau bet kuriame gyvenimo desimtmetyje svarbu, kaip ir kiek idedame zodziu i minute. Jei sumetame juos strikinedami ir suoliais, nesusiedami ju su sirdimi, pradedame blogai jaustis. O kai idedame tiek zodziu, kad jie suspeja susisieti su sirdimi, buname kartu su jausmais ir kartu su sugebetomis suvokti technologijomis. Ir tai yra musu darna, - sako J.Bajaruniene.
Taigi yra laikas dirbti, laikas miegoti. Laikas knygai, laikas vaikui, laikas tevui. Yra laikas metyti akmenis. Laikas pagalvoti apie laika. Laikas sustoti. Kad isvystum ismetytus akmenis. Kad suspetum juos surinkti. Ir nusiramintum. Kaip Sventame Raste parasyta.
PRIMINIMAI
Astronominis laikas zymi
tarpsni, per kuri Zeme apsisuka aplink Saule (metai), ir tarpsni, per kuri Zeme
apsisuka aplink savo asi (para). Sie parametrai yra pastovus ir nepriklauso nuo
zmogaus manipuliaciju laiku.
Psichologinis arba biologinis laikas yra
permanentinis ir atsitiktinis, priklausomas nuo daugybes veiksniu. Pavyzdziui,
metaboliniu procesu greitis zmogaus organizme yra kur kas letesnis negu gyvunu
ir daug letesnis nei pauksciu ar vabzdziu. Del to ir organizmu gyvenimo trukme
astronominiu laiku skiriasi - zmones gyvena ilgiau nei daugybe gyvu organizmu
planetoje. Pasak mokslininku, psichologinis laikas gali kisti priklausomai nuo
temperaturos, radiacijos, magnetinio lauko ir pan. Sie procesai veikia vidini
laikrodi ir organizmai greiciau sensta.
Geografinis laikrodzio rodykles
persukimas pirmyn atgal energijos taupymo tikslais buvo ir liko diskutuotinas.
JAV specialistai nustate, kad tokiu atveju islieka biologinio ir geografinio
laiko konfliktas. Apklausus tukstancius gyventoju, paaiskejo, kad
laisvadieniais, kai nereikia eiti i darba, diduma ju eina gulti standartiniu
laiku ir pabunda pagal biologini, o ne laikrodzio laika.
8 savaites stebejus
gyventojus po to, kai buvo persukti laikrodziai pavasari ir rudeni, paaiskejo,
kad biologinio aktyvumo pika jie pasiekdavo tik pagal savo vidini laika.
Studijos parode, kad vidinio ir primesto laiko nesuderinamumas kelia gresme -
greito nuovargio, mieguistumo ir sutrikusio miego. Kai kurie tyrinetojai
skelbiasi aptike rysi
tarp sio nesuderinamumo ir padidejusio
infarktu, savizudybiu ir avariju skaiciaus, taciau pripazista, kad tokiam drastiskam
teiginiui dar truksta rimtesniu studiju.
Parengta pagal "Respublikos" prieda "Julius / Brigita"