Beginkliai pries neoasteroidus
Kodel lietuviai astronomui Kazimierui Cerniui i observatorija tempia ivairiu dydziu lauko akmenis? Tiesiog musiskiai yra sventai isitikine, kad tai yra ne kas kita, o tikru tikriausios i Zeme nukritusio meteorito liekanos. Profesionaliam astronomui belieka pasiteirauti, ar jie domejosi, kada paskutinikart Lietuvoje bus nukrites koks nors paslaptingas dangaus kunas?..
VU Teorines fizikos ir astronomijos instituto darbuotojui ir atlikta analize parodo, kad tai tera tie patys zemiskos kilmes dariniai. Kitaip ir buti negali, juk i lietuviu zeme meteoritai krinta ne taip jau ir daznai. Paskutinis toks atvejis uzfiksuotas 1933 m. prie Ukmerges esanciame Zemaitkiemyje.
“Asmeniskai pats vaziavau tyrineti tos vietos, praejus 50 metu po to ivykio. Dar like gyvi liudytojai pasidalijo savo ispudziais. Tuo metu kaip tik pries gavenia vyko kaimo sokiai. Vietos jaunimas isgirdo keista dangumi skriejanti uzesi, kai kurie pamate ugningus kamuolius ir sprogima, paskui ant uzsalusio ezero gyventojai atrado keistus akmenelius. Siuos supirko is Kauno atvaziave astronomai, taciau gyventojai prisipazino, kad po kelis nezemiskos kilmes akmenis pasiliko atminciai. Si medziaga astronomams yra labai brangi, nes jo sudetis absoliuciai skiriasi nuo zemisku dalyku”, - pasakoja astronomas. Be sio paties didziausio kritimo, Lietuvoje XX amziuje uzfiksuoti ir dar keli atvejai - 1908 m. Akmeneje ir 1929 m. Andrioniskyje. “Panasu, kad tiek kritimu turetu ivykti ir XXI amziuje. Jau desimt metu praejo, bet dar nebuvo ne vieno kritimo, taciau ju neisvengiamai bus ateityje”, - sako astronomas.
Naikinimui dar nepasiruose
Penkiu ar triju metru asteroidai i Zeme skrieja daznai, taciau del savo nedidelio dydzio jie musu planetai nesukele gresmes. Paskutiniai tokie atvejai siais metais - sausi ir balandi praskrieje nedideli asteroidai, budami kiek daugiau nei 122 ir 358 tukst. km nuo Zemes.
“Pastaruoju metu padidejo neoasteroidu, t.y. artimu Zemei objektu, skaicius. Tarp Jupiterio ir Marso orbitos yra didelis asteroidu ziedas, kuriame yra simtai tukstanciu metalinguju, silikatiniu uolu bei ju skeveldru, taip pat mazosiomis planetomis vadinamu asteroidu. Is to ziedo pas mus ir atkeliauja pavojingi objektai”, - pasakoja astronomas. Tik didesni negu 150 metru objektai priskiriami prie pavojingu ir yra atidziai sekami astronomu.
2005-aisiais, prie Zemes priartejus Tempelio kometai, noredami istirti jos branduoli NASA darbuotojai atliko labai idomu eksperimenta. Su vaizdo kamera buvo paleistas 300 kg kosminis aparatas, kuris turejo susprogdinti keliu kilometru skersmens kometa. Kitas aparatas uzfiksavo, kad po susidurimo kometos branduoliui nieko neatsitiko.
“Taigi jeigu is vandens ledo sudaryta kometa yra tokia tanki ir taip lengvai nesusprogdinama, tai ka jau kalbeti apie akmenini asteroida. Pasirodo, nepakanka tokio susidurimo, galbut siuo atveju reikalingas atominis uztaisas... Specialistai jau galvoja, ka cia galima padaryti: ar reikia sukelti sprogima, ar panaudoti tokia technologija, kuri nors milimetru pakeistu kometos artejimo krypti. Taigi siekiant pasiruosti gynybai reikia labai galingu technologiju. Toje srityje mes dar nelabai pajegus”, - konstatuoja fakta astronomas.
Katastrofos tikimybe nedidele
“Jeigu labai didele kometa ar asteroidas susidurtu su musu Zeme, is tikruju butu didziule katastrofa, taciau to tikimybe yra labai nedidele”, - nuramina astronomas. Apskaiciuota, kad 10 km skersmens asteroidas pataikyti i Zeme gali kas 100 mln. metu. Egzistuoja teorija, kad pries 65 mln. metu galingas asteroido sprogimas sukele didziule klimato kaita ir prazude gigantais vadinamus dinozaurus. Tuo tarpu 20 metru asteroidas i Zeme trenkiasi kas 300 metu. Zemeje matomi krateriai ir klimato pokyciai liudija, kad kartkartemis tokiu nelaimiu pasitaiko.
Jo sukeliamos pasekmes dar priklauso ir nuo, koks bus asteroidas - metalingasis, anglingasis ar akmeninis. “Gelezinis asteroidas yra pavojingesnis uz akmenini, nes jo sprogimo galia yra didesne. Bet tik kas dvidesimtas asteroidas yra gelezinis”, - sako astronomas. Pries 30 tukst. metu gelezinio asteroido sprogimas palikes 1 km skersmens, dvieju simtu metru gylio krateri Amerikoje, Arizonos dykumoje. O 1908 m. nukrites Tunguskos akmeningasis meteoritas buvo mazdaug 30-50 metru skersmens. “Jeigu jis butu pataikes i miesta, aisku, sis butu sugriautas. Bet jis pataike i Sibiro platybes, kur miskai, kur upes. Isgriove dideli misko ruoza, sukele didziulius gaisrus. Tokie kritimai, kaip Tunguskos, buna kas tukstantis metu. Per simta metu kito tokio didelio kritimo nebuvo”, - sako K.Cernis.
FAKTAI
278 - siuo metu tiek objektu itin atidziai stebi astronomai.
70 - pernai toki rekordiska nauju asteroidu kieki atrado Lietuvos astronomai, is ju trys kaip pasaulines svarbos atradimai yra pavojingi. Beje, Moletu observatorijoje astronomai pavadina vis naujus asteroidus lietuviskais vardais. (Ju yra jau per desimt.) Tokiu galimybiu neturi nei latviu, estu, lenku, svedu, suomiu ir kitu saliu astronomai.
2014 m. pirma karta kosminis aparatas planuoja nusileisti ant kometos ir paimti jos branduolio pavyzdi.
3 - siuo metu yra tiek pavojingu asteroidu, kurie kelia gresme musu planetai:
2036 m. netoli Zemes bus 270 metru skersmens asteroidas Apofis, bet jo susidurimo su Zeme tikimybe yra labai nedidele.
2048 m. prie musu planetos priartes asteroidas 2007 VK184. Jo susidurimo tikimybe jau didesne, bet jis pats yra mazesnis uz pastaraji asteroida.
2102 m. arti Zemes bus didelis asteroidas, taciau jo susidurimo tikimybei apskaiciuoti dar turime visus simta metu.
Parengta pagal "Respublikos" prieda "Julius / Brigita"