Zaibai abejingi moterims, negailestingi vyrams
Nors zaibu atsiradimo priezastys mokslininku seniai nustatytos, dar labai daug sio gamtos reiskinio paslapciu iki siol neiminta. Niekas neatsakys, kodel zaibas gali pasirinkti ne auksciausia vietoves statini, o nedideli pastateli, stuksanti tarp daugybes aukstesniu namu; kodel is dideles zmoniu minios nusitaiko i butent ta auka (tiesa, del ko zaibai labiau “myli” vyriskaja gimine, jau issiaiskinta); kodel isgyvenusieji po zaibo kircio jauciasi skirtingai - vieniems pakrinka nervai, kiti “apdovanojami” fenomenalia atmintimi ar “suniska” uosle, treti nustoja jausti salti ar net patys stebisi staiga isaugusiu lytiniu pajegumu.
Atsakymus i siuos ir panasius klausimus lengviau rasti mokslininkams susirinkus draugen. Lenkijoje, pavyzdziui, jau ne vienus metus veikia zaibo tyrinetoju samburis. Jo nariai dar ir aiskina visuomenei, kaip nuo zaibu apsaugoti save ir savo turta, ko vengti, kaip negalima elgtis zaibuojant. Lietuvoje tokio samburio nera. Bet tuoj turetu susikurti. Vienas entuziastu - prisiekes zaibu tyrinetojas Kauno technikos kolegijos Energetikos ir elektronikos katedros destytojas Anatolijus Drabatiukas. Jis su kolegomis rengiasi ikurti Zaibo kluba.
Ataku dauges
“Kuo toliau, tuo zaibuos dazniau, - neabejoja A.Drabatiukas. - Klimato kaita del to kalciausia. Karstuosiuose krastuose visur taip. Pavyzdziui, iki siol Lietuvoje zaibuodavo nuo 20 iki 40 valandu per metus, o siltuosiuose krastuose - net iki 100 valandu.”
Zaibai, anot jo, vienodai pavojingi visur. “Mersedesas ir Afrikoje mersedesas, - sypteli mokslininkas. - Bet zaibu pavojaus lietuviai kazkodel nelinke paisyti. Tiki, kad zaibas taikiniu pasirinks ne juos. Neatsargumas zmones dazniausiai ir prazudo. Kiek kartu esame ispeje, kad per lietu zaibuojant grieztai draudziama sleptis po medziais, bet tik retas tokio patarimo paklauso. Suslapti, matai, nesinori. O kas blogiau: persalimas ar zutis?”
Pasak mokslininko, yra labai daug apsisaugojimo nuo zaibo kirciu budu.
“Zaibai - nenuspejami ir neprognozuojami, bet bent is dalies nuo ju apsisaugoti imanoma”, - neabejoja jis ir pateikia keleta patarimu.
Po medziu - pavojinga
Kad po aukstais medziais sleptis negalima, jau minejome. Saugiausias atstumas nuo medzio - mazdaug tiek metru, kiek siektu du medzio auksciai. Jei griaustinis eme dundeti per maudynes, reikia kuo skubiau plaukti i kranta. Vaziuojate automobiliu? Sustokite ir palaukite. O jei esate namie, nedelsdami uzsidarykite langus ir orlaides, nekaisiokite lauk galvos ar ranku. Butina isjungti elektros prietaisus, dujas, nekurti zidinio ar krosnies (zaibo iskrova per karsta ora daug lengviau praeina).
Jei audra uzklupo laukuose, reikia tuctuojau mesti darbus ir kantriai paluketi lomoje ar slaito papedeje, susirietus i kamuoliuka arba bent atsitupus. Kojos turetu buti suglaustos kuo arciau. Jei del kokiu nors priezasciu (traumos, stambaus kuno sudejimo) to neiseina padaryti, gal pavyks pastoveti ant vienos kojos? Nesijuokite, tai rimtas patarimas, padedantis isvengti mirtinai pavojingo zaibo kircio. Suslapsite, susalsite, bet liksite gyvas ir sveikas.
“Dar vienas pavojus, i kuri zaibuojant nekreipiame demesio - skeciai metaliniais galais, - pazymi zaibu tyrinetojas. - Kai XVIII amziaus viduryje JAV mokslininkas Benjaminas Franklinas imine elektros atsiradimo debesyse, tai yra zaibo, misle, o kiek veliau isrado zaibolaidi, Paryziuje iskart atsirado mada gaminti skecius su zaibo gaudyklemis. Daug zmoniu del to zuvo. Mat metaline skecio virsune zaiba traukte traukia.”
Kaip rodo ilgameciai tyrimai, zaibai dazniau taikosi i vyrus. Statistika teigia, jog is simto nukentejeliu net 86 - vyrai! Mokslininkai tai linke sieti su vyriskame organizme esanciu didesniu vyrisko hormono testosterono kiekiu (zaibas is grupes vyru visada trenks i ta, kurio organizme sio hormono kiekis didziausias). Bet kuo sis hormonas patraukia zaiba, kol kas nenustatyta.
Siumete vasara nepagailejo zaibu. Ir dar ne pabaiga - dangus gali isgastingai blykcioti visa rugseji. Todel nevelu priminti, kaip nuo sio ispudingo akiai, bet labai pavojingo reiskinio apsisaugoti. Juo labiau kad sylant klimatui zaibu tik dauges.
Idomu
? Zaibo temperatura - 30 tukst. laipsniu; itampa - iki 16 mln. voltu; srove - 200 tukst. amperu.
? Zemeje kasdien suzaibuoja apie 8 mln. kartu. Per metus nuo zaibu vidutiniskai zuva 25 tukst. pasaulio gyventoju, o suzalojama apie puse milijono.
? I Gineso rekordu knyga itrauktas amerikietis miskininkas Rojus Salivanas (Virdzinijos valstija), i kuri per 35 metus zaibas trenke net 7 kartus.
Parengta pagal dienrasti
"Vakaro zinios"