Tamplieriu ordino istorija
Kadaise garsejes rusciais kariais ir nesuskaiciuojamais turtais sis riteriu ordinas jau seniai dinges is istorijos arenos. Taciau jo paslaptys iki siol jaudina tyrinetoju vaizduote. Kur dingo didziuliai tamplieriu turtai ir slaptasis archyvas, kur prapuole jo laivynas? Ar tiesa, jog sis ordinas jau gerokai anksciau atrado kelia i Amerika, i kuria ir pasitrauke po savo sutriuskinimo Europoje?
Vargsai Kristaus riteriai - turtingiausi Europoje
Si riteriu ordina 1118-aisiais sumane ikurti burys riteriu, vadovaujamu Hugo de Pajenso, I Kryziaus zygio veterano, ketinusio saugoti i Sventaja Zeme (Palestina), i Jeruzale keliaujancius krikscioniu maldininkus.
Is pradziu ordinas vadinosi Vargsu Kristaus riteriu ordinu.
Taciau kadangi pirmoji jo rezidencija buvo ikurta Jeruzaleje, toje vietoje, kur, pasak legendu, kadaise stovejusi karaliaus Saliamono sventykla, jam prigijo Sventyklos riteriu pavadinimas. Dauguma ordino riteriu buvo prancuzai, o prancuziskas zodis “temple” reiskia “sventykla”, ordino nariai ilgainiui imti vadinti tamplieriais.
1128-aisiais jau gerokai sutvirtejusi ordina, vadovaujama abato Bernardo Klervo, palaimino ir suteike oficialu statusa pats popiezius.
Ordino branduoliu tapo tukstanciai is Kryziaus zygiu grizusiu, kovose uzgrudintu riteriu, jo valdos nusidrieke po visa Vakaru Europa - Portugalija, Vokietija, Italija, Prancuzija, Anglija, Sicilija ir kt.
Tamplieriai nepripazino jokios valdzios - ordinas neklause karalysciu valdovu, kuriu zemese buvo isikures, jo nariai nemokejo valdovams ir net paciai Baznyciai jokiu mokesciu.
Nors tamplieriai buvo dave neturto ir skaistybes izadus, pats ordinas valde didziulius turtus ir, taupydamas lesas, prieidavo iki to, jog net atsisakydavo ispirkti is nelaisves savo ordino brolius.
Ordinas turejo didziuli laivyna, o skolindami pinigus kilmingiesiems tamplieriai pamazu supirkinedavo uz skolas siu valdas. Daugybe grafysciu su upemis, miskais, kalnais ilgainiui tapo tamplieriu nuosavybe.
Turto buvo tiek daug, kad tamplieriai net ikure savo banka, skolindavusi didziules sumas karaliams, vyskupams ir didikams. Ordinas sugalvojo net savo pinigu pervedimo sistema: patikejes savo lesas tamplieriams vienoje salyje ir gaves is ju “ceki” priklys ar keliautojas pateikes ta pati ceki kitoje salyje galejo atsiimti ta pacia suma. Taigi butent tamplieriai pirmieji sugalvojo vadinamuosius banko cekius, leidusius be baimes keliauti tais neramiais laikais.
Uztvinde Europa sidabru
Tyrinetojus iki siol stebina tamplieriu turto paslaptis. Juk metaliniai pinigai tais niuriais viduramziais buvo retenybe, o traukdamiesi is Palestinos, kuria vel uzvalde musulmonai, kryziuociai issiveze vos tona sidabro. Tuo tarpu tamplieriai svaistesi i kaire ir i desine didziuliais kiekiais sidabriniu monetu, kurias kaldinosi patys. Is kurgi jie gavo sitiek sidabro? Tamplieriu sidabro paslapti tyrinetojams atskleide ju uostas - La Rosele. Istorikams sunku suprasti, kodel ordinas pagrindiniu uostu padare butent si miesta, nutolusi pernelyg i pietus, kad butu patogu prekiauti su Anglija, ir pernelyg - i siaure, kad butu patogu susisiekti su Portugalija. Taciau sis gerai itvirtintas ir nepaimamas tiek is sausumos, tiek is juros uostas, i kuri is visos Prancuzijos vede vadinamieji septyni tamplieriu keliai buvo itin patogus kelionems i Amerika!
Istorikams tik gerokai veliau pavyko aptikti netiesioginiu irodymu, jog tamplieriai slapta palaike rysi su senoves Amerikos indenu civilizacijomis. Burgones mieste esanciuose tamplieriu sventyklos griuvesiuose rastas Amerikos indenu - inku su neproporcingai dideliais ausu speneliais (o sie kaip tik turejo paproti istempti ausis, isiverdami i jas sunkius metalinius ziedus) atvaizdas. Kita indeno atvaizda istorikai aptiko tarp tamplieriu antspaudu, 1307-aisiais uzgrobtu Prancuzijos karaliaus Pilypo Graziojo. Antspaudo viduryje pavaizduotas Amerikos indenas su plunksnu papuosalais ant galvos, o po juo uzrasyta: “Sventyklos paslaptis”.
Taigi tamplieriu paslaptimi buvo tai, jog jie, galbut tyrinedami vikingu zemelapius, savarankiskai atrado kelia i Amerika. Is Meksikos ir Peru, garsejusiu didziuliais sidabro istekliais, pro La Rosele jie ivezdavo sidabra i Europa.
XIV a. tamplieriu turtai eme kelti visu Europos valdovu pavyda.
Tad Prancuzijos karalius Pilypas Grazusis sumane ordino turtus pasiglemzti. Jam netruko padejeju - zmones pavydejo tamplieriams turtu, o daugeli siutino tai, jog riteriai uzsiiminejo palukininkavimu - tai viduramziais laikyta didele nuodeme. Kalbeta, jog rytuose tamplieriai tapo eretikais ir savo nuosaliose baznycioje ir tvirtovese atnasauja “juodasias misias”, o savo slaptuose susirinkimuose nevengdavo atsiduoti sodomietiskoms orgijoms.
Laivynas pradingo
Tamplieriai jaute, jog ju klestejimui ateina galas. Pagrindinis ordino izdas buvo Paryziaus apylinkese esanti Tamplio pilis. Aukstos ir galingos sienos, gilus griovys, pakeliamasis tiltas ir tvirti azuoliniai vartai bei gelezines grotos saugojo sia pili nuo bet kokiu netiketumu. Karalius planavo sunaikinti tamplierius vienu metu - 1307-uju spalio 13 d. Visoje Prancuzijoje tadien tamplieriai buvo apkaltinti erezija, uzpuldinejami ir suimti, ju tvirtoves imtos sturmu ar apgaule. Pinkliu neisvenge ar tiesiog nepanoro begti ir pats tamplieriu ordino magistras Zakas de Mole.
Taciau nakti pries suemimus is Tamplio pilies bei kitu tamplieriu tvirtoviu i La Rosele pasuko sunkiai pakrautu vezimu virtines, saugomos tamplieriu riteriu. Daugumai ju, taip pat ir tu, kurie gabeno slaptaji ordino archyva, pavyko pasiekti uosta, kur lauke 17 tamplieriu laivu.
Daugeliui tamplieriu pavyko issigelbeti gretimose salyse, pavyzdziui, Portugalijoje, taciau ta septyniolikos laivu flotile, priglaudusi ordino izda bei paskutinius riterius, dingo nezinia kur.
Karaliui Pilypui Graziajam teko nusivilti - jam nepavyko uzgrobti pagrindiniu tamplieriu turtu, nors po visa sali dar ilgus metus zujo karaliaus snipai ieskodami ordino turtu.
Tikintys “amerikietiska” tamplieriu versija, mano, jog islike ordino nariai prisiglaude Meksikoje ar kazkur Pietu Amerikoje, is kur tamplieriai mazdaug 150 metu slapta gabeno sidabra i Europa.
Daugelis tamplieriu buvo sudeginti ant lauzu kaip eretikai, taciau tie, kurie isliko, netruko atkersyti uz saviskiu zuti. Ordino magistras Zakas de Mole jau svildamas ant lauzo prakeike egzekucija stebejusi Prancuzijos karaliu ir siam padejusi popieziu Klemensa, susukdamas, jog nepraeis ne metai, kai jis pakvies juos pries Dievo teisma. Ir magistro prakeiksmas netrukus issipilde: jau mazdaug po menesio netiketai pasimire popiezius, o dar po keliu menesiu nezinoma liga pasiglemze ir karaliu Pilypa Grazuji...
Parengta pagal dienrasti
"Vakaro zinios"