Problemos, siandien labiausiai dominancios mokslininkus
Kas vyksta Zemes gelmese?
Saules viduje vykstantys procesai yra istyrineti geriau nei Zemes. Taip yra todel, kad is Saules i isore sklinda elektromagnetines bangos, is kuriu galima smulkiau suzinoti, kas vyksta gelmese. Tuo tarpu musu gimtosios planetos greziniai nesiekia daugiau kaip 12 km. Jei Zeme butu obuolys, mes dar nebutume pradure ne zieveles. Ziniu apie Zemes rutulio vidine dali gauname is ugnikalniu issiverzimu, o pirmiausia - is zemes drebejimu bangu analizes, panasiai kaip apie zmogaus vidaus organus - is ultragarso tyrimu. Taciau Zemes gelmiu vaizdai yra dar labiau neryskus nei vaizdai tiriant zmogaus kuna ultragarsu. Nenuostabu, kad kone kiekvienas grezinys pateikia netiketumu. Vieningai sutariama tik del apytikres Zemes strukturos: po plonu tvirtu pavirsiumi, kuri sudaro pluta ir virsutinis mantijos sluoksnis, yra vidine mantija. Nors vidine mantija uzima apie keturis penktadalius planetos, mokslininkai apie ja zino nedaug. Seismines tomografijos metodu buvo nustatyta, kad Zemes mantijoje vyksta milziniski cirkuliaciniai procesai: vienur skystu uolienu mases verziasi i pavirsiu, o kitose vietose grimzta gilyn. Sroviu Zemes viduje atradimas 8-ajame desimtmetyje prilygo revoliucijai, tarsi mokslininkai butu pagaliau suprate, kad atmosferoje pucia vejai. Siuo metu geofizikai mano, kad ties Zemes branduolio riba, 2900 km gylyje, kur tvyro karstis kaip Sauleje ir 1300 tonu/kv.cm slegis, tikriausiai issilydo nugrimzdusios senos Zemes plokstes. Isorinis Zemes branduolys tikriausiai yra skystas, ji sudaro issilyde metalai, todel jai sukantis susidaro magnetinis laukas. Ziniu apie kieta vidini branduoli - kaip manoma, 2400 km skersmens rutuli - specialistai semiasi is kitu planetu. Geofizikai mano, kad Zeme turetu buti is tokios pacios medziagos kaip kiti Saules sistemos kunai. Nors gelezies gausiai randama meteorituose, Zemes virsutiniuose sluoksniuose jos beveik nera. Tikriausiai ankstyvaisiais laikais, kai Zeme buvo magmos kamuolys, ji del didelio svorio nusedo iki Zemes branduolio. Be to, planetos sukimasi galima paaiskinti tik tuo, kad ji turi sunkaus metalo centra. Taciau kas is tikro vyksta mums po kojomis, galime tik miglotai nujausti. Ziulio Verno (Jules Verne) svajone apie kelione i Zemes centra, regis, yra neivykdoma. Vis delto mokslininkai jau planuoja isiskverbti i mantija. Kelione i Zemes gelmes tik prasidejo.
Kaip prognozuoti zemes drebejimus
Gamtos stichiju selsmas negailestingai parodo ziniu apie Zeme trukuma. Zemes drebejimas gali sugriauti istisus regionus, taciau vis dar uzklumpa netiketai. Jau apie 100 metu mokslininkai veltui iesko patikimu ispejamuju signalu. Jie pertikrino desimtis ismatuojamu signalu, sklindanciu is gelmiu: elektros itampa ir duju sroves grunte, Zemes plutos tempima arba gruntinio vandens pokycius, ir visi jie pasirode nepatikimi. Nepatikimi zemes drebejimu pranasai yra ir gyvunai, nors po drebejimo butinai pasirodo pranesimu, kad kates arba vistos pries tai buvo neramios. Tikriausiai kai kurie gyvunai reaguoja i signalus, kuriuos ismatuoti gali ir zmones - nezymius pozeminius smugius, kurie juntami pries stipriuosius. Bet ju gali ir nebuti. Be fizikiniu signalu, seismologai bando nustatyti ir statistinius pavojaus zenklus. Sie metodai grindziami spejimu, kad per ilga laika galima pastebeti tam tikrus zemes drebejimu desningumus. Taciau bandymas pasitelkti statistika prilygsta prisipazinimui, kad niekas nezino, kokiu fizikiniu signalu reikia ieskoti. Seismologai megsta remtis oru prognozavimo pavyzdziu: tik nuo tada, kai Zemes atmosfera buvo pradeta stebeti is palydovu, prognozes tapo patikimesnes. Taciau irengti panasias Zemes plutos observatorijas kol kas vargu ar imanoma.
Kaip atsirado gyvybe
1953 m. gyvybes paslaptis atrode esanti beveik isspresta. Stenlis Mileris (Stanley Miller), Cikagos universiteto doktorantas, megintuvelyje imitavo pirmyksti vandenyna: metano, sieros vandenilio, amoniako ir vandens misini veike dirbtine audra - elektros iskrovos turejo paskatinti chemines reakcijas. Netiketai susidariusios aminorugstys, riebiosios rugstys ir cukrus nudaze vandeni gelsva spalva. Buvo tikimasi, kad is tokios koses greitai pasirodys pirmosios bakterijos. Taciau ju mokslininkai laukia iki siol. Aiskindami gyvybes atsiradima, nuo 1953 m. geochemikai esmines pazangos nepasieke. Kad susidarytu baltymai, tam tikra seka turi susijungti tukstanciai aminorugsciu. Be to, pradine gyvybes medziaga turi sugebeti daugintis - tureti RNR arba DNR pluostus, is kuriu gali susidaryti nauji baltymai. Saugioje lasteles apvalkalo erdveje chemines medziagos gali virsti gyvu organizmu. Manoma, kad pagrindines gyvybes sudetines dalys zingsnis po zingsnio issivyste per simtus milijonu metu; jos galejo i Zeme patekti su meteoritais. Geochemikai bando laboratorijose pagreitintai atkurti gyvybes atsiradimo vyksma.
Kokie procesai formuoja klimata?
Klimatologai daro bent viena nepaneigiama isvada: siltnamio dujos, kurias isskiria automobiliai, fabrikai, elektrines ir gyvenamieji namai, sildo ora. Bet laukiamo visuotinio atsilimo mastas ir poveikis ir toliau lieka neaiskus. Mokslininkai susiduria su dilema: atsizvelgdami i galima klimato katastrofa, politikai reikalauja vienareiksmisku prognoziu. Taciau JTO klimato komisijos ataskaitoje, kurioje kas pora metu apibendrinamos turimos zinios, konstatuojamos dideles ju spragos. Tarkime, spinduliuotes energija ore, lemiancia temperatura, galima apskaiciuoti tik apytikriai. Anglies dvideginio kiekio padvigubejimas ora netoli zemes pasildytu vos vienu laipsniu. Kiek anglies dvideginis susildo Zeme, pirmiausia priklauso nuo to, kiek isgaruoja vandens. Bet zinios apie vandens garavimo efekta labai skiriasi. Sunkiai suprantamas yra ir is ismetamuju duju, vandenynu, ugnikalniu ir grunto i ora patenkanciu daleliu poveikis. Vadinamieji aerozoliai ore veikia atvirksciai kaip siltnamio dujos, nepraleisdami saules sviesos i zemes pavirsiu. Aerozoliai taip pat padeda formuotis debesims. Nedidelis debesu sluoksnio padidejimas gali gerokai pristabdyti silima. Vandens apytaka tarp zemes, oro ir vandenyno yra dar per mazai istirta. Taip pat yra neaisku, kaip i atsilima reaguotu Antarkties ir Grenlandijos ledynai, tropiku miskai ir juru sroves - truksta matavimu duomenu. Todel, didziosios dalies apklaustu mokslininku nuomone, pazanga sioje srityje yra pati svarbiausia.
Parengta pagal "Respublikos" prieda "Julius/Brigita"