Einsteino teorija pasitvirtino
Mokslininkams pavyko irodyti, kad kylant aukstyn nuo Zemes pavirsiaus laikas bega greiciau.
Pats tiksliausias pasaulyje atominis laikrodis parode, kad Albertas Einsteinas (Albert Einstein) pries 100 metu buvo visiskai teisus teigdamas, kad laikas yra reliatyvi savoka ir kuo auksciau virs juros lygio gyveni, tuo greiciau sensti.
A.Einsteino reliatyvumo teorija konstatuoja, kad laikas ir erdve nera tokie nekintantys, kaip galima butu spresti is musu kasdienio gyvenimo. Mokslininkas teige, kad vienintele konstanta - sviesos greitis - byloja, jog laikas gali begti greiciau ar leciau priklausomai nuo to, kaip aukstai esi pakiles ir kaip greitai keliauji.
Dabar mokslininkai pirma karta pademonstravo A.Einsteino teorijos neklystamuma, pasitelke itin tikslu atomini laikrodi, kuris rodo laika vienos sekundes paklaida per 3,7 milijardo metu - panasiai tiek laiko egzistuoja Zeme.
Dzeimsas Cin Ven Cou (James Chin-Wen Chou) su savo kolegomis is JAV Boulderio standartu ir technologijos instituto, stebedami du tokius laikrodzius, esancius auksciau vienas uz kita vos per peda, nustate, kad auksciau laikas is tiesu bega greiciau.
“Sie labai tikslus laikrodziai atskleidzia gravitacijos efekta, tad kai viena laikrodi paliekame arciau Zemes, padideja Zemes trauka ir laikas bega leciau, nei rodo kitas laikrodis, pakeltas auksciau, - sako daktaras Cou. - Niekas anksciau siu Zemes traukos padariniu nera pastebejes naudojant laikrodzius, todel mes ir norejome isitikinti, ar tai tiesa. Turime pasakyti, kad musu gautas rezultatas patvirtina A.Einsteino teorija - mes nesitikejome jokiu neatitikimu ir ju is tikruju nebuvo”, - aiskina mokslininkas.
Atominiuose laikrodziuose, kurie buvo naudojami atliekant tyrima, skaiciuojami sviesos virpesiai atomuose. Sie virpesiai yra tokio pat daznio kaip ir ultravioletine sviesa, o tai reiskia, kad atominiai laikrodziai yra optiniai ir tiek tikslus, kad gali matuoti milijardo sekundes tikslumu ir neprarasti to tikslumo milijonus metu.
Taigi kaskart per peda pakildamas nuo Zemes, kaip parode laikrodziai, zmogus per 79 savo gyvenimo metus susens mazdaug 90 sekundes milijardiniu daliu greiciau, aiskina daktaras Cou.
Sitaip praktiskai pademonstruotas “dvigubas paradoksas” A.Einsteino reliatyvumo teorijos, kuri teigia, kad identiskas dvynys, keliaujantis kosminiu laivu, sens leciau nei kitas dvynys, esantis Zemeje. Nors tas laiko skirtumas toks mazas, kad zmogus negali jo pajusti, teoriskai reiketu visa gyvenima gyventi kuo arciau Zemes pavirsiaus.
Parengta pagal "Respublikos" prieda "Julius/Brigita"