Vandenyno siaubas - gigantiskas ryklys
Is vandenyno dugne randamu dantu mokslininkai nustate, kad vos pries 10 tukst. metu, kai pirmieji zmones laiveliais jau kelesi is Azijos i Amerika, juru gelmese dar siaute didziausias plesrunas pasaulio istorijoje - gigantiskas ryklys megalodonas. Zinios, kad si pabaisa ir siandien gali sleptis juroje, siurpina ne viena nardytoja ar jureivi.
Ryklio dantis vadino drakono iltimis
Mokslinis sios pabaisos pavadinimas - Carcharodon megalodon ir verciamas kaip Didysis dantis. Simtai tokio gigantisko ryklio dantu, kuriu kiekvienas buvo nuo 12 iki 18 centimetru ilgio, randami vandenyno dugne ar sausumoje (kuri pries milijonus metu irgi buvo juros dugnas), tyrinejant suakmenejusias iskasenas. Beje, didziulius siu rykliu dantis zmones rasdavo jau senoveje. Pavyzdziui, Maltos gyventojai buvo isitikine, jog tai drakono dantys, ir tikejo, kad tai vienas geriausiu Zemeje egzistuojanciu priesnuodziu.
Kitu krastu gyventojai mane, jog tai gali buti dievu is dangaus paleistu streliu (zaibu) antgaliai. O kai kuriu Ramiojo vandenyno salu gyventojai siuos dantis naudojo kaip pinigus.
Pirmasis, suprates, kad tai gali buti didziulio ryklio dantys, buvo zymusis Leonardas da Vincis. Daugelis to meto jurininku pasibaisejo isgirde sia zinia, nes puikiai suprato, kokia gigantiska turi buti pati juru pabaisa, jeigu jos dantys primena durkla.
Ir is tikruju, mazdaug pries 50 mln. metu juru gelmese plaukiojusio megalodono, kiek primenancio baltaji rykli, dydis buvo ispudingas: gelmiu plesrunas galejo buti 25-28 metru ilgio. Ilgesnis uz si rykli yra tik kasalotas, taigi megalodona galima vadinti didziausiu is kada nors egzistavusiu (iskaitant ir dinozaurus) plesrunu.
Atrasta “isnykusi” zuvis
Beje, daugelis specialistu abejoja, ar sie didziuliai dantys tikrai tik senovines iskasenos. Amerikieciu kriptozoologu Ricardo Eliso ir Dzono Makoskero nuomone, daugelis siu dantu - visai ne iskasenos, o siomis dienomis gelmese nardanciu monstru del senatves prarasti dantys.
Visai nenuostabu, jog kai kurie sios rusies rykliai galejo sulaukti musu dienu. Zoologai ne karta atrado, jog gyvunai, laikyti ismirusiais dar pries milijonus metu, puikiausiai galejo islikti iki siu laiku, jie paprasciausiai pasitrauke i atokesnius, mazai istirtus vandenyno kampelius.
Stai riesapelekes latimerijos, plaukiojusios pasaulio vandenyne pries 400 mln. metu, kaip manyta, isnyko kreidos periodo pabaigoje, t. y. mazdaug pries 70 mln. metu. Taciau 1938-aisiais vienas Komoru salu (Madagaskaro siaures vakarai) zvejys sugavo keista, nematyta zuvi. Pro sali keliaujantis mokslininkas M.K.Latimeras nusistebejo matydamas, kaip zvejo rankose spurda mineta riesapeleke zuvis, kuri greitai mokslininko garbei ir buvo pavadinta latimerija.
Taigi zinant si nutikima galima visai pagristai abejoti, ar nera islike ir gigantisku plesriuju megalodonu, kuriu nasruose, kaip teigiama, gali lengvai tilpti nedidelis automobilis.
Zvejai teigia susidure su milzinu
Tuo tarpu 1963-iaisiais pasirodziusioje knygoje “Australijos juru rykliai” pasakojama apie, ko gero, vieninteli, daugelio zmoniu patvirtinta susitikima su gigantisku rykliu.
1918 metais tarp Australijos Port Stefanso zveju, gaudanciu juru vezius Brotono salos apylinkese, kilo panika: jie kelias dienas atsisakydavo plaukti i jura, nes baiminosi nenusakomo dydzio ryklio. Zvejai diena pries tai gaude vezius ypac giliame juros rajone, kai netiketai tarp ju tinklu pasirode gigantiska pabaisa - didziulis ryklys, kuris eme draskyti tinklus ir kartu su tinklu desimtimis ryti isipainiojusius vezius. Persigande zvejai mete viska, taip pat tinklus, paspruko, o veliau visi kaip vienas prisieke, kad ryklys buvo tokio dydzio, kokio jiems dar gyvenime neteko regeti.
Daugelis ju tvirtino, kad kosmariskas ryklys buvo apie 92 metru ilgio. Kiti minejo kur kas mazesne pabaisa, bet visi sutare, kad ji buvusi ne mazesnio nei 35 metru ilgio.
Veziu gaudytojai pasakojo, kad tose vietose, kur ryklys tarse ju tinklus, vanduo tarsi virte vire didziuliame plote, o kai virs vandens trumpam smeksteldavo pabaisos galva, ji budavusi ne mazesne negu krante stovintis angaras.
Zvejai puikiai zinojo, kad su jais ne pirmus metus bendraujantis Stendas labai nepatiklus ir gerai zino visas jurininku “baikas”, taciau nesiliove tvirtinti savo. Anot mokslininko, jie visi buvo paprasti, gana flegmatiski zmones, nelinke pasakoti nebutu dalyku ir net iprastu zveju pasakeliu.
Bet kokiu atveju tai, jog zvejai veliau keleta dienu, kad ir patirdami didziulius finansinius nuostolius, venge plaukti i jura, liudija, jog zmones buvo tikrai isibaimine ir susidure su kazkokia realiai egzistuojancia pabaisa - galbut ir megalodonu.
Viska virskinantis skrandis
Idomu, kad artimiausias megalodono giminaitis - baltasis ryklys, didziausias tarp siuolaikiniu plesriuju rykliu (jis gali buti iki 12 metru ilgio), irgi pasizymi nemazu nuozmumu. Ne veltui apie si rykli buvo sukurtas pagarsejes siaubo filmas “Nasrai”.
Didziuliai nasrai, pilni astriu it skustuvai dantu, leidzia siam rykliui praryti, pavyzdziui, kitus keliu metru ilgio ryklius. Vieno is rykliu, pagautu netoli Australijos, Sidnejaus miesto papludimio, pilve buvo rastas didelis arklio gabalas, suo ir puse avies. O kitas ryklys, pagautas prie Pietu Afrikos krantu, pilve turejo oziuka, du moliugus ir keleta stikliniu buteliu.
Baltasis ryklys yra ir vienas greiciausiu juru keliautoju. Amerikieciu mokslininkai pazymejo viena is tokiu rykliu, o veliau nustate, kad sis per 9 menesius 2 kartus perplauke Indijos vandenyna ir sitaip nukeliavo 20 tukst. kilometru. Tai rekordinis atstumas juru gyvunams.
Rykliu oda ypac tvirta, net 6-10 kartu tvirtesne uz jauciu oda. Rykliu skrandis sugeba suvirskinti net ypac tvirtus, nevalgomus daiktus, nes isskiria didziuli kieki, 2-3 procentus, druskos rugsties. Rykliams labai greitai atauga dantys - jau po savaites sio plesruno nasrai gali buti vel pilni astriu dantu. Rykliu uosle ypac jautri, nustatyta, kad jie jaucia 1 grama kraujo, istirpusio 600 tukst. litru vandens, net 500 metru atstumu. O viename grame ryklio kepenu yra apie 50 tukst. zmogui per para reikalingos vitamino A dozes.
Parengta pagal "Vakaro ziniu" prieda "Geras!"