Paslaptingoji pilnatis
Per pilnati vilkai ima kaukti, varles - poruotis, kates ir sunys tampa agresyvesni. Pilnatis veikia ir zmogaus elgesi. Gal tai tik bobuciu pramanai ar vis delto turi koki racionalu paaiskinima?
Moliuskai, veziagyviai, vabzdziai, zuvys, pauksciai, zinduoliai ir amfibijos - visi jaucia pilnaties poveiki, kaip mano mokslininkai. Zmonems taip pat kyla gresme patirti priepuolius, padideja smurto, nusikaltimu galimybe, dazniau patenkama i ligonine ar kvieciami i namus gydytojai, taip pat iskyla eismo nelaimiu pavojus, krinta kainos vertybiniu popieriu rinkoje. Padideja rizika apsinuodyti. Ar is tiesu del viso to kaltas menulis, ar esama kokiu realesniu priezasciu?
Menulio efektas jau nuo seno domina zmones. Nemazai zmoniu - puse universitetu studentu ir 80 procentu psichines sveikatos specialistu, kaip parode du naujausi tyrimai, isitikine, kad menulio fazes turi itakos elgsenai.
Naujausias Kioto universiteto Medicinos fakulteto magistrantu atliktas tyrimas byloja apie geomagnetinio lauko pokyciu daroma itaka. Tyrejai teigia, kad geomagnetinis aktyvumas per septynias dienas iki menulio pilnaties nukrinta mazdaug 4 procentais, o pilnaties laikotarpiui pasibaigus ima kilti.
“Mes manome, kad menulio sviesa padidina gyvunu gebejima justi magnetinio lauko svyravimus. Iskeleme hipoteze, kad gyvunai reaguoja i menulio pilnati del geomagnetiniu lauku pokyciu”, - aiskina tiriamosios grupes nariai. Kaip tai veikia elgsena, nera aisku, taciau manoma, kad elektromagnetinio lauko pokyciai nakti sutrikdo kankorezines liaukos gaminamo melatonino pusiausvyra. Melatoninas padeda reguliuoti kitus hormonus ir palaiko organizmo paros ritma - vidini “24 valandu laikrodi” - o jo gamybai turi itakos sviesa.
Daugelis tyrimu parode, kad gyvunu, pauksciu ir zuvu elgsena pasikeicia artejant pilnaciai. Vieno Ispanijos universiteto mokslininkai nustate, kad didieji apuokai bendrauja demonstruodami baltas plunksnas gerkles srityje, kurios matomos tik pauksciui ukaujant. Tai paaiskina, kodel didieji apuokai daugiau ukauja per pilnati, kai yra daugiau sviesos ir ju plunksnos gali buti geriau matomos.
Pilno menulio skleidziama sviesa, kuri yra nuo 12 iki 16 kartu ryskesne nei kitu faziu metu giedrame danguje, taip pat gali paaiskinti vilku ir kitu plesrunu aktyvuma. Tyrimai parode, kad vilkai daugiau kaukia ir maziau klaidzioja greiciausiai todel, kad jiems sunkiau susekti grobi. Mat kiti gyvunai sviesia nakti stengiasi sleptis. Brazilijos zoologijos ir botanikos fondo tyrejai nustate, kad vilkai per pilnati tampa seslesni. Sekant is palydovo nustatyta, kad pilnaties naktimis jie nubega 1,88 kilometro maziau nei esant kitai menulio fazei.
Mokslininkai nustate, kad rupuzes per pilnati renkasi i veisimosi vietas, ten poruojasi ir peri. “Menulis is tiesu veikia daugeli gyvunu, - teigia biologe Reicele Grant (Rachel Grant), kuri tyrinejo pilnaties poveiki gyvunams visame pasaulyje. - Daugeliu atveju tai pasireiskia reakcija i sviesos intensyvumo padidejima pilnaties metu. Sviesa leidzia plesrunams lengviau susirasti grobi, taciau tas grobis taip pat dazniau slepiasi. Todel matome ivairius gyvunu elgsenos pokycius. Taciau yra ir maziau pastebimu pokyciu. Kai kurios varliu ir rupuziu rusys poruojasi pilnaties metu. Tai vyksta ne del tiesioginio sviesos poveikio, nes jos renkasi menuliui dar nepatekejus, taip pat ir debesuotomis naktimis, kai menulio apskritai nesimato. Manome, kad esama kazkokio vidinio ritmo, kuris nulemia amfibiju reprodukcini cikla, ir jis sutampa su menulio pilnatimi. Gal tas ciklas “uzprogramuojamas” gerokai anksciau esant pilnaciai ir tada atsiranda tas ritmas”, - aiskina mokslininke.
Pasireiskia ir kitu gyvunu elgsenos pokyciu, kuriu priezasties neimanoma paaiskinti. Viena mokslininku grupe, kaip rasoma “British Medical Journal”, pastebejo, kad “gyvunu polinkis kandzioti zmones gerokai suaktyveja pilnaties metu”. Duomenys gauti pasidomejus ligoniniu statistika. Taciau galbut keiciasi ne pats gyvunu elgesys. Gal zmones labiau linke eiti i lauka pilnaties nakti ir tada buna uzpulti gyvunu.
Pilnatis veikia zmones
Zmoniu elgsenos pokyciai sulauke daugiausia demesio ir buvo padaryta labiausiai priestaringu moksliniu atradimu. Epilepsija, depresija, nusikaltimu skaicius, hospitalizacijos atvejai ir apsilankymai pas gydytoja, dietos, sirdies ir slapimo pusles problemos, vaisingumas, spontaniski persileidimai ir skydliaukes ligos buvo tiriamos ieskant sasaju su menulio itaka.
Lidso mokslininku skaiciavimais, apsilankymu pas gydytojus skaicius pilnaties laikotarpiu isauga 3,6 procentais. Podagros ir astmos priepuoliu daugiausia buna jaunaties ir pilnaties metu, kaip teigia Bratislavos prevencines ir klinikines medicinos instituto mokslininkai, tyre priepuolius daugiau kaip 22 metus. Manoma, kad del to kaltos “kosmogeofizines aplinkybes”. Liverpulio karaliskojoje universitetineje ligonineje atliktas tyrimas rodo, kad esant pilnam menuliui greitoji pagalba atgabena kur kas daugiau urologinemis ligomis serganciu ligoniu. Jaunas menulis siuo atveju veikia raminamai.
Kodel? Esama teoriju, kad hormonu gamyba ir skysciu tekejima organizme veikia menulio gravitacine trauka. Taciau kai kurie specialistai atmeta tokia nuomone. “Kaip iprasta manyti, itaka zmogaus psichikai daznai priskiriama menulio gravitacinei traukai, - aiskina Toronto universiteto mokslininkai. - Taciau menulis nedaro jokios itakos mazesniems vandens telkiniams, tokiems kaip ezerai ir kai kurios juros, ir nera jokio skirtumo tarp zmogaus svorio per pilnati ir ne per pilnati”.
Manoma, kad pilnaties metu sutrinka miegas. Sveicaru mokslininkai nustate, kad miego trukme kinta keiciantis menulio fazei nuo sesiu valandu ir 41 minutes per pilnati iki septyniu valandu per jaunati.
Kiti tyrimai nerodo neabejotinos pilnaties itakos, tarkim, vertybiniu popieriu birzu kainoms. Micigano universiteto mokslininku atliktas tyrimas parode, kad birzu pelnai 48 salyse per pilnati kiek sumazejo. Tas skirtumas sudare mazdaug 3-5 procentus. Pagal kita teorija nuotaikos pokycius leme miego trukumas ar prislegta nuotaika. Nepaisant moksliniu atradimu, tikejimas menulio itaka neblesta. Toronto universiteto mokslininkai pacitavo filosofo ir poeto Dzordzo Santajanos (George Santayana) zodzius: “Zmones tampa prietaringi ne todel, kad neturi vaizduotes, o todel, kad nesuvokia ja turintys”.
Parengta pagal "Respublikos" prieda "Julius/Brigita"