Senatve - tai liga?
Senatve galima vertinti ne kaip naturalu reiskini, o kaip gydymo reikalinga liga. Tik klausimas, ar turesime pakankamai ryzto “gydytis” ir kiek teks sumoketi uz tokia “sveikata”.
Pastaraji desimtmeti senejimo proceso stabdymo savoka is mokslo fantastikos literaturos persikele i garsiausiu mokslo istaigu planus. Tik cia ji apibudinama kitaip: kalbama apie “regeneracine medicina”, “audiniu inzinerija” ar “biogerontologija”, o ne apie koki nors “jaunystes eliksyra”. Tik sumanymas tas pats: senatve nera kazkas neisvengiama; mokslas pades mums ta procesa sustabdyti.
Kai kuriu mokslininku nuomone, tikrasis, amzinai jaunas Dorianas Grejus jau gyvena tarp musu. Tik siuolaikinis Dorianas kiek kitoks. Del itin palankiu genu derinio, sveiku iprociu ir tinkamos mediku prieziuros per savo nepaprastai ilga gyvenima jis atrodys amzinai jaunas.
Senatve - liga
Issivysciusiose salyse kiekvienos naujos kartos gyvenimo trukme vis ilgesne nei ankstesnes. Tai daugiausia lemia siuolaikine medicinos prieziura, tinkama mityba, laiku gydomos ligos ir sumazejes kudikiu mirstamumas. Praejusi simtmeti sie veiksniai leme, kad vidutine gyvenimo trukme nuo 50 metu isaugo iki 75 metu. Taciau tik siuolaikine karta isdriso apie senejima pradeti galvoti kaip apie “liga”, kuria reikia gydyti.
Tuo tarpu, kai zmones, dabar sulauke vidutinio amziaus, gali tiketis isgyventi iki 80 ar 90 metu, kai kurie biologai daro prielaida, kad musu vaikai jau perzengs 120 metu riba ir bus sviesaus proto. Nors sulaukti 200 metu vis dar atrodo pernelyg optimistiska perspektyva, kai kas, pavyzdziui, Stivas Ostedas (Steve Austad) is Teksaso universiteto, mano, kad jau gime pirmasis zmogus, kuriam skirta sulaukti 150 metu. 2000 m. S.Ostedas susilazino is 150 doleriu su Dzejumi Olsanskiu (Jay Olshansky) is Ilinojaus universiteto, kad iki 2150 m. kazkoks zmogus sulauks 150 metu budamas visai blaivaus proto (Dz.Olsanskis mano, kad riba bus 130 metu). S.Ostedas savo optimizma grindzia sparciais gyvenimo trukmes ilgejimo tempais issivysciusiose salyse.
Svajones apie senejimo proceso sustabdyma skatina ir biologijos bei biotechnologijos laimejimai, kurie leidzia isigilinti i musu organizma niokojancius procesus ir issiaiskinti, kaip su jais kovoti. Senejimo procesa lemia lasteliu susidevejimas; musu organizmas nesunkiai atsinaujina jaunysteje, taciau laikui begant tas gebejimas atsinaujinti silpsta. Galiausiai mus ima uzvaldyti nenumaldomai stiprejancios priesiskos jegos, kai kintancios lasteles lemia ivairias su amziumi susijusias ligas, dazniausiai piktybinius auglius (jie issivysto, kai nevisavertes lasteles praranda galimybe susinaikinti ir ima daugintis, sitaip uzaugindamos navikus), judamaji aparata pazeidziancias ligas, Alcheimerio liga. Kartais zmones mirsta nuo senatves: priarteja ta riba, kai nusenes organizmas pasiduoda.
Genetikos laimejimai ir kamieniniu lasteliu tyrimai leido mokslininkams pradeti dometis galima lasteliu rekonstrukcija (kad joms nebegrestu jokie pavojai) ir sitaip atsikratyti su senatve susijusiu ligu. Mokslininkai is Dzono Hopkinso (John Hopkins) universiteto Merilande praejusi rugpjuti paskelbe, kad peliu kepenu augliai praktiskai isnyko, kai jie buvo paveikti genetinemis dalelytemis, vadinamomis “microRNA”.
Pelningas verslas
Farmacijos bendroves taip pat daugiausia prisideda prie siu tyrimu, nes senejimo procesas paveikia kiekviena musu ir kiekvienas issivysciusiu saliu gyventojas gali tapti ju potencialiu klientu. Dabartine pagyvenusiu zmoniu karta yra labiau pasiturinti ir galinti sau daugiau leisti nei ankstesnes. Vien Jungtiniu Amerikos Valstiju “kovos su senejimu” pramone vertinama 20 milijardu doleriu, o per metus jos augimas siekia 9 procentus. Didziulius pelnus nesa preparatai nuo menopauzes, nuplikimo, sanariu ligu ir pagerinantys atminti.
Tyrimai atliekami ne tik akademinese ar pramoninese laboratorijose. Daugelyje organizaciju, tokiu kaip “Maximum Life Foundation” (jos tikslas - sustabdyti senejimo procesa iki 2029 m. sujungus infotechnologijos ir nanotechnologijos galimybes), susibure biologai, futurologai ir gydytojai bendromis jegomis bando prailginti zmogaus gyvenima. Kai kurie mokslininkai mano, kad jeigu pavyktu sustabdyti senejimo procesa, tai paskutinis etapas - mirtis - gali jau nebebuti neisvengiama. Priestaringai vertinamas britu mokslininkas Obris de Grejus (Aubrey de Grey) nemato priezasties, kodel zmogaus organizmas negaletu tverti tukstancio metu (jeigu neatsitiks kokia nelaime). Jo nuomone, toks ilgaamzis zmogus jau ateina i zeme. O.de Grejaus vizija artima humanistu, kurie mano, kad mokslas gali padeti iveikti ivairius apribojimus, kuriu vienas yra mirtis.
O.de Grejus
yra pasakes: “Galiu teigti, kad jau labai greitai galesime gyventi iki
tukstancio metu, ir tai lems Genetine apsaugos nuo senatves strategija (GASS),
kurios tikslas - apsaugoti zmogu nuo senatves gydant ja. Tai nera tik ideja, o
labai nuoseklus planas, kaip pasalinti visus molekuliu ir lasteliu pazeidimus,
galimus organizmui senejant. Visi siuo tikslu taikomi metodai arba jau bandomi
klinikiniais tyrimais, arba yra pagristi jau egzistuojanciomis technologijomis,
kurias tereikia pritaikyti”. O.de Grejus mano, kad senejimo terapija tobules
greiciau, nei mes senstame, ir dabar gyvenantys jauni zmones gales uzbegti
mirciai uz akiu.
Zmogus nebutinai tures susirgti kokia nors genetiskai
nulemta liga: genu terapija eliminuos ja vos gimus. Kalbant apie tokio zmogaus
mityba, jis suvartos trecdaliu maziau kaloriju nei dabartinis zmogus. Tyrimais
irodyta, kad maziau valgantys (taciau nebadaujantys) zmones gyvena ilgiau.
Viskonsino valstijoje 20 metu buvo atliekamas tyrimas, kuriame dalyvavo
bezdziones. Viena ju dalis buvo maitinama kaip iprasta, o kita - maistu, kuriame
yra 30 procentu maziau kaloriju. Kai tyrimas buvo baigtas, paaiskejo, kad 37
procentai bezdzioniu, kurios mito iprastu maistu, nugaiso nuo amziaus ligu
(cukraliges, piktybiniu naviku, sirdies ligu), o tu, kurios mito maziau kaloriju turinciu
maistu, tik 13 procentu nugaiso nuo amziaus ligu.
Mokslininkai atsargiai daro prielaida, kad tyrimu, atliktu su vabalais, musemis ir bezdzionemis, rezultatai gali tikti ir zmonems. Viena ilgaamziskiausiu populiaciju gyvena Japonijai periklausancioje Okinavos saloje. 2007 m. viename Amerikos zurnale buvo publikuoti tyrimu rezultatai, jie parode, kad Okinavos gyventojai gyvena vidutiniskai penkeriais metais ilgiau nei amerikieciai, nes suvartoja desimcia procentu maziau kaloriju.
Vis delto tikrasis moksliniu tyrimu tikslas yra rasti pagrindini mechanizma, kuris valdo senejimo procesa, rasti ta svytuokle ir sustabdyti ja ar bent jau suletinti jos tempa.
Parengta pagal dienrascio "Respublika" prieda "Bukime sveiki"