Australijos dykumos paslaptis
Neiprasti, paslaptingi ivykiai siejami su Australijos nacionaliniu Uluru parku. Turistai, neteisetai pasieme atminimui gabaliuku nuo milziniško raudono monolito, kuri iki šiol aborigenai laiko šventu, neišvengiamai grazins juos atgal iš bet kurio pasaulio krašto, rašo "Vakaro zinios".
Aborigenai laipiojima Uluru kalno šlaitais laiko baisia šventvagyste. Jiems kiekviena iduba, plyšys, kiauryme ar zoles kuokštelis turi ypatinga reikšme. Bet ne nuotykiu ieškotojams. Ekstremalai ištroške adrenalino, ir jie ji gauna, ropšdamiesi staciais šlaitais.
Tuo tarpu aborigenai nepailsdami tikina, kad kalnas ir šiandien pasiima zmoniu gyvybes, ir ikopusiems i ji tai neišvengiamai atsirugs ateityje. Kai kas tomis "pasakelemis" netiki, bet nuolatiniai paslaptingi nutikimai patvirtina, kad aborigenai nemeluoja.
Uluru turi mokslu nepaaiškinamos galios. Kasmet kopdami i jo viršukalne bent keli nuotykiu ieškotojai miršta del širdies nepakankamumo. Akmenuku kalno papedeje pasirenkantys turistai irgi daznai grazina juos atgal paštu, bandydami atsikratyti uzklupusiu nesekmiu ir nelaimiu.
Dar vienas paranormalus reiškinys, kartais nutinkantis kalno apylinkese, - NSO pasirodymas. Neseniai ir astronomai, ir turistai teige ten mate keistus trikampius, taciau radarams ju uzfiksuoti nepavyko. Beje, Uluru olose ant sienu esanciuose piešiniuose vaizduojamas dangaus dievas Vandzina labai panašus i ateivi su šalmu...
Kalnas chameleonas
Parko administracijos atstovai pasakoja, kad per pastaruosius 15 metu tukstanciai akmeneliu buvo grazinta paštu iš Prancuzijos, Vokietijos, Ispanijos ir kitu šaliu. Syki iš Vokietijos atkeliavo net septynis kilogramus sveriantis luitas. Suvenyru savininkai skundziasi mistine nesekme, susijusia su Uluru nuolauzomis. Grazinti akmenys vel atsiduria savo vietoje, tik nezinia, ar baigiasi ju buvusiu savininku nemalonumai.
Šis mitologijoje placiai zinomas kalnas, kurio olose kadaise gyveno ne viena gentis, yra 348 metru aukšcio, o aplinkui - net 9 kilometrai.
Tai švenciausia vieta Australijos aborigenams ir masalas turistams iš viso pasaulio, vaziuojantiems cionai pasigrozeti nepakartojamu sauletekiu ir saulelydziu. Saulei pasiuntus i zeme pirmuosius spindulius, Uluru pradeda švieseti. Keisdamas spalva iš juodos i tamsiai violetine, milziniškas monolitas igauna vis ryškesnius konturus. Danguje pazirus gausiems saules spinduliams, atrodo, kad uola tiesiog uzsiliepsnoja. Spalvu zaismas nesiliauja visa diena, leisdamas zavetis visu spektru - nuo auksiniu ir rausvu, raudonu, - iki rubino, ryškiai avietiniu ar purpuriniu atspalviu.
Ir nors uolienu sudetis leidzia moksliškai paaiškinti tokia spalvu ivairove, visi, kuriems teko stoveti šio kalno chameleono papedeje, tvirtina, jog jautesi prisiliete prie didziules paslapties.
I viršukalne veda specialus takas, kai kur lenteles ispeja turistus nefotografuoti - tai šventos aborigenu vietos. Vietiniai tiki, kad kalnas yra tušciaviduris, o jame gludi šventos energijos šaltinis.
Miego dvasios
Uluru jau seniai yra Australijos simbolis. Pirmasis ispudis, kuri jaucia keliautojas išvydes milziniška uola, matoma šimto kilometru nuotoliu - jos kontrastas su aplink plytincia lyguma. Stulbina ir kalno dydis. Uluru daznai minimas kaip didziausias pasaulyje monolitas, bet iš tikruju tai tera beveik po zeme slugsancio kalno viršunele, o bendras šio milzino aukštis, specialistu nuomone, net šeši kilometrai!
Pasak Vakaru dykumoje gyvenanciu genciu, Uluru - mitinis zveris, ikišes galva i smeli. Karta per nakti jis pakelia galva ir apzvelgia dykuma. Ta diena skiria šamanai, rengiantys švente šventojo kalno garbei. Prie jo renkasi gentys iš visos Australijos - kad prisiliestu, paprašytu sau malones, atliktu ritualinius šokius, melstu atleidimo, ikalbetu juos uzmiršti ir nebausti.
Uluru paslapties nesugeba iminti ir sinoptikai. Dar ne karto nepavyko tiksliai nusakyti, kada i dykumos centra atkeliaus lietus, kuris prapliumpa tik virš šventojo kalno. Bet aborigenai mazdaug prieš menesi šeštuoju pojuciu pajunta ji artejant. Šis fenomenas nutinka toli grazu ne kasmet. Plieskia saule, neregetai karšta - staiga isisiauteja vejas, dangu bemat uztraukia debesys. Stiprus lietus, tiksliau, liutis pliaupia keleta minuciu ir baigiasi taip pat netiketai, kaip ir prasidejo.
Taciau vanduo dar kuri laika sruva zemyn galingais srautais, ir saules spinduliuose primena nuo viršunes kliokianti krauja. Uluru tomis akimirkomis tampa dar raudonesnis nei iprastomis dienomis.
Uluru reikalauja auku
Tukstantmeciais aborigenai garbino šia zeme ir jos reljefa kaip gyvas dievybes. Šventieji landšaftai sudaro ju apeigu ir padavimu pagrinda, nes zeme jie laiko Miego - laikinos busenos, kai buvo sukurtas pasaulis, fizine išraiška. Aborigenai tiki, kad šventoji vieta, iskaitant ir mitini kalna, apdovanoti ypatinga galia.
Kiekviena aborigenu bendruomene atsakinga uz keleta šventyklu, skirtu ivairiems dangaus heroju, arba Miego dvasiu, zeme sukurusiu mitologiniu butybiu, zygdarbiams. Šventoji vieta parenkama ir jos ribos nuzymimos vadovaujantis legenda apie Miego dvasia.
Vietos genciu isitikinimu, Uluru - tai durys tarp zmoniu ir dvasiu pasaulio. Ne vienas aborigenas nedris ikopti i jo viršukalne, bijodamas dvasiu keršto uz tokia šventvagyste. Proteviu ipediniai ir šiandien smerkia turistus, kopiancius i kalna, o prieš penketa metu net neprileido ju artyn ištisas tris savaites, reikšdami pagarba mirusiam vietos vadui. Australijos politikai ispejo, kad toks elgesys gali suzlugdyti turizmo pramone, bet aborigenai buvo neperkalbami. Kalnui reikia bent trumpo poilsio nuo ikyriu turistu, - paaiškino jie ir ispejo, jog izuliausieji bus negailestingai nubausti.
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios
