Kamuolinis zaibas - magija ar gamta?
Vienu keisciausiu gamtos reiškiniu, vis dar neištirtu mokslo, drasiai galima vadinti kamuolini zaiba. Šis naturalus fenomenas ikvepe ne viena rašytoja ir dailininka. Pasakojimai apie oru skriejancius ir tarsi protingas sutverimas besielgiancius ugnies rutulius gyvuoja nuo senoves, - rašo "Vakaro ziniu" priedas "Geras!".
Baugios istorijos
Jau senoves graikai pasakojo apie paslaptingus ore plaukiojancius ugnies kamuolius.
Vienas pirmuju kamuolinio zaibo pasirodymo atveju aprašytas dar XVII a. 1638 metais Anglijoje per audra didziulis ugnies kamuolys isiverze i Devono miesto baznycia, sprogo ir nusineše 4 zmoniu gyvybes, dar apie 60 suzeide. Tuomet tai buvo pavadinta pragaro ugnimi, kuria neva šetonas uzpuole tikinciuosius.
Teigiama, kad su kamuoliniu zaibu susidurti teko ir paskutiniajam Rusijos carui Nikolajui II. Jam kartu su savo seneliu Aleksandru II dalyvaujant pamaldose Aleksandrijoje, i baznycia iskrido ugnies kamuolys. Zaibas pajudejo Nikolajaus link, taciau kai jau buvo visai šalia, netiketai pakeite krypti ir išskriejo pro baznycios vartus i parka. Caras tai palaike Dievo zenklu, irodanciu jo galybe.
XX a. pradzioje savo dienoraštyje kamuolini zaiba apraše zymus britu okultistas Aleisteris Crowley. Su šiuo gamtos fenomenu jis susidure Nju Hempšire (JAV). Besislepdamas nedideleje pašiureje nuo nelauktai uzklupusios audros ir perkunijos jis vos uz pusmetrio nuo saves pastebejo kabanti švytinti rutuli. Po keliu akimirku rutulys sprogo ir A.Crowly buvo šokiruotas, bet visiškai sveikas.
Apie susitikimus su kamuoliniais zaibais pasakoja ir gausus burys Antrojo pasaulinio karo pilotu ir net povandeniniu laivu jureiviu.
Mokslininkai nesutaria
Kamuolinis zaibas yra fenomenalus atmosferos reiškinys. Iki šiol paslaptingojo reiškinio priezastys yra neaiškios, filmuotos medziagos taip pat truksta. Yra paskelbta daug kamuolini zaiba paaiškinanciu hipoteziu, taciau ne viena ju nera patvirtinta eksperimentais.
Pirmasis kamuolinio zaibo fenomena dar 1855 metais moksliškai apraše prancuzu akademikas Francois Arago. 1904 metais ši reiškini tirti eme kroatu mokslininkas Nikola Tesla. Spejamos kamuolinio zaibo sandaros principu N.Tesla JAV vyriausybes uzsakymu bande sukurti plazmos ginkla, taciau ši ideja liko neigyvendinta iki mokslininko mirties 1943-aisias.
Viena populiariausiu tyrimu teoriju teigia, kad kamuoliniai zaibai yra plazmos rutuliai, susidarantys iprastam zaibui trenkus i zeme. Nuo aukštos temperaturos atsiranda silicio, kurio gausu dirvozemyje, garai. Jie oksiduojasi ir dega, suformuodami švytincius kamuolius, paprastai vadinamus kamuoliniais zaibais.
Kitos teorijos teigia, kad šie plazmos kamuoliai susiformuoja del zaibo iškrovos poveikio elektromagnetiniams laukams, o radikaliausi mokslininkai isitikine, jog kamuoliniai zaibai - tai miniatiurines juoduju skyliu kopijos Zemes atmosferoje.
Sintetinis zaibas
Kadangi kamuolinis zaibas yra ypac retas gamtos reiškinys, mokslininkai, noredami nuodugniau ji ištirti ir kartu patvirtinti savo hipotezes, laboratorijose siekia sukurti dirbtinius jo atitikmenis.
1991 metais dviem japonu mokslininkams pavyko laboratorijoje sukurti plazmos rutulius naudojant mikrobangas. Tie rutuliai pereidavo medines lentas ju nepazeisdami. Taciau teigti, jog tai ir yra kamuoliniai zaibai nesiryzo net patys mokslininkai, nes eksperimento salygos per daug skyresi nuo naturalios aplinkos, kai
perkunijos metu susiformuoja šis gamtos reiškinys.
Kiek veliau naudodami mikrobangas, sukurti plazmos rutulius laboratorijoje sugebejo ir du Tel Avivo (Izraelis) universiteto mokslininkai. Tam jie pasitelke prietaisa, pagaminta iš iprastos 600 vatu galios buitines mikrobangu krosneles magnetrono. Jie sufokusavo mikrobangas i 1 kubinio centimetro dydzio specialu chemini ruošini. Po akimirkos, spinduli nukreipus i šona, išsilydes medziagos lašelis pakibdavo ore ir tapdavo apie 3 cm dydzio ugnies kamuoliu, gyvuojanciu kelias sekundes dalis.
Dar daugiau laboratoriniuose tyrimuose pasistumejo brazilai. Jie elektros išlydziais veike silicio plokšteles ir taip gaudavo teniso kamuoliuko dydzio plazmos rutulius, kurie gyvuodavo nuo 2 iki 5 sekundziu. Bent vienas iš šiu dirbtiniu zaibu išsilaike apie 8 sekundes - tiek, kiek paprastai išgyvena ir jo gamtinis brolis.
Gyvoji ugnis
Anot liudininku pasakojimu, kamuoliniai zaibai paprastai buna nuo golfo kamuoliuko iki krepšinio kamuolio dydzio. Jie buna melynai zalsvi, balti arba oranziniai. Dazniausiai nuo zaibo sklinda sieros, amoniako ar net ozono kvapas.
Stebetina, taciau liudininkai teigia, kad kamuoliniai zaibai neskleidzia šilumos. Uzfiksuoti keli atvejai, kai plazmos kamuoliai išlyde metalinius daiktus, stikla, uzvire vandeni, taciau šalia buve plastmasiniai daiktai liko visiškai sveiki.
Idomiausias ir bene keisciausias kamuolinio zaibo bruozas - judejimas. Šie ugnies rutuliai gali judeti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, bet kuria kryptimi. Jie sukasi apie savo aši, arba juda netaisyklingais virazais, tarsi krentantys lapai.
Neretai kamuoliniai zaibai megdzioja netoliese esanciu objektu judejima, todel teigiama, jog susidurus su šiuo gamtos reiškiniu geriau sustingti. Kartais šie gyvieji ugnies kamuoliai tarsi tyrineja kitus objektus, prie ju prikimba. Ypac zaibus traukia metaliniai ir magnetiniai paviršiai. Pasitaiko atveju, kai kamuolinis zaibas suyra ir susidaro keli mazesni kamuoliukai.
Kamuoliniai zaibai neretai iskrieja ir i patalpas. I jas jie patenka pro praviras duris ar langus, ventiliacijos angas, dumtraukius ar net elektros rozetes.
Lauke griaudziant perkunijai pasistenkite sandariai uzdaryti duris, langus ir orlaides, kitaip ir i jusu namus gali uzsukti šis be galo idomus, taciau ne maziau pavojingas svecias.
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios
