Dar šis tas apie visuotini tvana
Šiandien labai daug kalbama apie visuotini atšilima, kuriami fantastiniai filmai, ateities scenarijai: tai baisiu potvyniu, tai naujo ledynmecio, tai beprotiškos kaitros. Na, jei kalbesime apie potvynius, ši problema egzistuoja tukstancius, net milijonus metu. Ka apie tai mano mistikai ir teologai? - rašo "Vakaro ziniu" priedas "Geras!".
Ne faktai, o priezastys
Visuotinio tvano palyginti netolimoje praeityje tiesiog negalejo buti, - mano nemazai mokslininku. Regis, paprasciausia patvirtinti ar paneigti legenda apie tai, - rasti biblinio kataklizmo daiktiniu irodymu. Nojaus laivo ieškoma daug metu, ir kol kas - bergzdziai. Šiandien negalime pasakyti, ar tvano išties buta, ar ne.
Bet yra ir antras kelias - rasti ne tvano pedsaku, bet priezasti... Yra du atsakymo i ši klausima variantai. Pirmasis - potvyniu buvo daug, vienas ju - itin stiprus; antrasis - ju buta lokaliu, bet daug ir ivairiose vietose. Mitams budinga sujungti atskirus ivykius i viena milziniška - taip lengviau prisiminti istorija, perduodama iš lupu i lupas.
Vienas iš pavyzdziu lokaliu potvyniu versijos naudai - neseniai dvieju Amerikos mokslininku rasti irodymai, kad potvynis kilo Juodosios juros baseine mazdaug prieš 7,5 tukst. metu. Ju nuomone, "patogiausia" vieta jam - uzdaras baseinas, toks, kaip Juodoji jura. Amerikieciai tvirtina, kad ledynmeciui baigiantis jos vandenys per Bosforo sasiauri pradejo plusti i Vidurzemio jura, iš jos - ir i Atlanta.
Šia hipoteze lyg ir patvirtina Rusijos mokslininku tyrimai, rodantys, kad del staigiu permainu mazdaug prieš 9000 metu Juodosios juros vandenys, anksciau buve geli, tapo surus. Beje, turkai savo ruoztu teigia, kad 80-100 metru gylyje Bosforo sasiauryje yra kanalas, pagreitinantis vandens srautu judejima. Mokslininku nuomone, jis galejo atsirasti dar ledynmeciu del Juodosios juros vandens itakos. Tiesa, visos šios speliones taip ir nepaaiškina, kaip vanduo sugebejo apsemti kalnus (iskaitant Ararata) pakranteje ar šalia Juodosios juros, kaip pasakoja mitai ir Biblija.
Iš Biblijos aišku, kad zmonijos zuties priezastys buvo perdetai dorovines. Matyt, Viešpats turejo svariu priezasciu pasukti prieš musu protevius juras ir vandenynus. Vienintele priezastis, pateisinanti toki ziauruma, galejo buti zmonijos perejimas i šetono stovykla. Taigi galima speti, kad visuotinis tvanas - vienas iš dvieju pagrindiniu Visatos jegu kovos epizodu.
Menulis nukrypo nuo orbitos?
Didziojo tvano aprašymas Biblijoje - anaiptol ne vienintelis liudijimas apie šia nelaime. XXI a. prieš musu era uzrašytas asiru mitas pasakoja apie zmogu, išsigelbejusi laive su ivairiais gyvunais. Beje, šiose dviejose istorijose sutampa daugelis detaliu. Kas tai - laisvas to paties ivykio išdestymas, pasakojimas apie skirtingus regioninius potvynius ar faktai iš istorijos apie realu tvana, apie kuri keli skirtingu tautu atstovai buvo ispeti tuo paciu metu? Beje, analogišku pasakojimu turi ir Pietu bei Šiaures Amerikos, Afrikos, Azijos gyventojai.
Dar viena bendra detale: legendos tvirtina, kad senais gerais laikais danguje nebuvo... Menulio. Kai kuriu tautu nuomone, naktini dangaus šviesuli Viešpats zmonems padovanojo kaip kompensacija uz patirta katastrofa, tai yra, uz tvana.
Tvanui pasibaigus ir lietaus debesims išsisklaidzius tie nedaugelis, kurie išsigelbejo, danguje išvydo Menuli. Tai yra, iki tol jis arba apskritai nebuvo matomas, arba atrode kitaip. Ar ne cia slypi visuotinio tvano paslaptis? Musu palydovas dukart per para Zemeje sukelia nedidelius potvynius ir atoslugius. Menulis stipriausiai traukia ta Zemes paviršiaus taška, kuris yra arciausiai jo, todel tame taške atsiranda savotiška "kupra". Dirvozemis pakyla pusmetriu, vandenyno lygis - metru, o kai kuriose vietose - ir iki 18 metru. Priešingame Zemes taške taip pat atsiranda "kupra".
Ir nors zmones seniai prie to priprato, tai unikalus musu Saules sistemos reiškinys. Astronomai teigia, kad teisingiau butu Zeme ir Menuli vadinti ne planeta ir jos palydovu, bet dviguba planeta. Kosmologijos poziuriu, tokia sistema vienu metu negali atsirasti, taigi Menulis kazkada išniro iš slepiningu kosmoso gelmiu. Pagal visus dangaus mechanikos desnius išeitu, kad Zemes gravitaciniam laukui itraukus bet kuri kuna, šis palaipsniui bus stabdomas išretejusioje, bet vis delto ne tušcioje erdveje aplink musu planeta. Visu kunu - dulkiu, akmenu, dirbtiniu palydovu ir t. t. - orbitos aukštis labai letai mazes. Ir tik vienas paslaptingasis Menulis, ignoruodamas visus desnius, ne krinta, bet... tolsta nuo musu. Tiesa, labai letai!
Iš to galima speti, kad anksciau Menulis kybojo zemiau, taigi potvyniu bangos turejo buti didesnes, o šviesulys dangaus skliautu judejo leciau. Menulio orbitos aukšti sumazinus 10 kartu, jis pakibtu virš vieno Zemes taško. Potvynio atvirame vandenyne aukštis viršytu 100 metru! Visuotiniam tvanui to nepakanka, bet tikrai uztenka uztvindyti daugybei lygumu šaliu. 100 metru banga nepasiektu net 5 km i aukšti šaunancio Ararato kalno papedes, be to, tai butu lokalus potvynis.
Nuleidus Menuli dar zemiau, atrodys, kad jis juda priešinga kryptimi: ne iš rytu i vakarus, bet atvirkšciai. Šiuo atveju potvynio banga plusteltu i rytine Amerikos, Afrikos pakrante, Baltija, Vidurzemio jura. Aukšciausias bangos taškas butu rytineje Vidurzemio ir Juodosios juru pakranteje. Cia keliu kilometru banga lengvai apsemtu Kaukaza, po keliu dienu pasiektu Kaspija ir Arala. Turbut aišku, kad pirmoji iš vandens išnirtu butent Ararato viršukalne.
Priklausomai nuo Menulio aukšcio toks potvynis gali trukti nuo menesio iki metu. Vos per kelis metus milziniško potvynio banga apsuks aplink Zeme, pabuvusi visose šalyse. Zodziu, visai kaip legendose!
Potvynio modeli mokslininkai sukure, bet visko paaiškinti nepajegia. Juoba svarbiausio dalyko: ar Menulis tapo bausmes nepaklusniai zmonijai irankiu kieno nors rankose, ar ne. Ir kaip Menulis sugebejo greitai priarteti prie Zemes, o paskui taip pat greitai nutolti? Šis klausimas atkristu zinant, kad tvanas buvo valdomas ir sukeltas samoningai. Bet patiketi tuo be galo sunku...
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios