Kunkuliuojantis stichijos katilas
Tropiniai ciklonai vis dazniau susiformuoja virš Pasaulinio vandenyno ir kaskart vis negailestingiau siaubia pakrantes.
Prazutinga 2008-uju vasara
Paskutinemis rugpjucio dienomis JAV gyventojai su nerimu lauke uragano Gustavo, kuris jau buvo prazudes 77 zmones ir siaube Kuba. Kai kur vejo gusiai viršijo 300 km/h, ekonomine zala sieke kone milijarda doleriu.
Amerikieciai dar neuzmiršo uragano Katrinos, kuris 2005 m. rugpjuti praktiškai nušlave Naujaji Orleana ir prazude daugiau kaip pusantro tukstancio zmoniu. Bendra zala viršijo 40 mlrd. dol. Šis miestas labai pazeidziamas, nes yra zemumoje, Misisipes upes deltoje, apsuptas ezeru, vandens saugyklu ir daugybes uztvanku. Kai jos neišlaike, 80 proc. miesto buvo uztvindyta.
Bet baisiausia, kad stichija apnuogino visiška šalies valstybines mašinos bejegiškuma, - visas pasaulis kelias dienas stebejo, kaip zuva miestas, bet niekas neskubejo i pagalba. Uztvindytose gatvese siautejo marodieriu gaujos, gydytojai miesto ligoninese buvo priversti siusti myriop sunkius ligonius, kuriu negalejo evakuoti.
Uraganas Gustavas pietinems JAV valstijoms smoge rugsejo 1-aja, tuomet zuvo 55 zmones. Bet tokios baisios katastrofos, kaip prieš trejus metus, pavyko išvengti. Pirma, šikart uztvankos atlaike ir potvynio nebuvo. Antra, sekmingai evakuota daugiau kaip 2 mln. pakrantes valstiju gyventoju.
Ikandin Gustavo atšvilpe uraganas Hana (jau spejes pasirodyti Haityje ir prazudes 600 zmoniu), šiam ant kulnu lipo 4-os kategorijos Aikas (kaip Gustavas ir Katrina), o pastaraji pakeisti zada Zozefina. Šis uraganas irgi uzsimezge centrineje Atlanto dalyje.
Taigi uraganu atakos prieš JAV tesiasi...
Potvyniai, taifunai, ciklonai
Amerikos pakranteje nuo uraganu daugiausia kliuva Floridos pusiasaliui, ir tai suprantama: jis išsikišes i jura kone 700 km. Iš 15 uraganu, skaudziausiai nusiaubusiu JAV nuo 1938 iki 2004 m., septyni teko Floridai. Stichija kartais buna tokia ziauri, kad uzklupusi zmones uzdarame papludimyje nuplešia nuo ju ne tik drabuzius, bet ir oda. Arba pakelusi i ora tarsi šapeli 5-6 metru ilgio rasta persmeigia juo tarsi iešmu dviaukšti medini nama.
Nuo uraganu kencia ne tik centrine Atlanto dalis. UNESCO duomenimis, nuo 1947 iki 1960 m. nuo tropiniu ciklonu ir su jais susijusiu potvyniu zuvo kone trys milijonai zmoniu. Pats šiurpiausias atvejis - kai Bangladeše per siaubinga potvyni 1970 m. lapkricio 12-13 d. zuvo 300 000 zmoniu. Panašiais atvejais uraganas del zemo slegio isiurbia vandeni centre, ir tuomet jo lygis vienoje vietoje pakyla keliais metrais. Artedama prie seklumos banga labai išauga ir milzinišku greiciu uzlieja pakrante.
Daugiausia auku per uraganus registruojama Bengalijos ilankoje, ir didzioji ju dalis siaubia Indostano pusiasali tarp Madraso ir Kalkutos. Cia uraganiniu bangu veikla buna tokia aktyvi, kad pakrante kartais tampa neatpazistama. Kai štormine banga Bengalijos ilankoje sutampa su potvyniu, uraganiniu bangu aukštis siekia daugiau kaip 12 metru.
1789 m. gruodi per smarku potvyni Koringo miesto gyventojai su siaubu pamate atuziancias tris baisias bangas. Pirmoji, viska šluodama savo kelyje, nugramzdino miesta 1-2 metrus po vandeniu, antroji, persiritusi per ji, nuvilnijo toli uz miesto, i lyguma, o trecioji sunaikino viska, kas dar buvo like. Miestas su 20 000 gyventoju išnyko
nuo zemes paviršiaus. Visi prieplaukoje stovintys laivai atsidure toli lygumoje, o jureiviai zuvo. Panaši banga cia siautejo ir 1839 m., ir miestas daugiau nebeatsigavo.
Ramiojo vandenyno uraganai vadinami taifunais. Per juos didziausios bangos pasiekia vakarine pakrante. Pati aukšciausia banga (14 m) buvo uzfiksuota 1905 m. birzelio 30 d. Maršalu salose. Daugiausia auku - 300 000 - buvo per taifuna 1881 m. prie Vietnamo krantu.
Bendras uraganu, štormu ir taifunu pavadinimas - tropiniai ciklonai. Tai milziniški atmosferos sukuriai. Šioms zemo slegio sritims budingi spirale centro link puciantys vejai. Šiaures pusrutulyje oras aplink centra cirkuliuoja prieš laikrodzio rodykle, Pietu - pagal laikrodzio rodykle. Ciklono skersmuo kartais siekia kelis tukstancius kilometru.
Lygindami stichijos siautejima ir atominius sprogimus mokslininkai nustate, kad per iprasta vasaros audra išsiskiria 13 kartu daugiau energijos negu atominei bombai sprogus virš Nagasakio. Per vidutinio stiprumo uragana energijos išskiriama 500 000 kartu daugiau. Atominis sprogimas Bikinio atole i ora pakele 10 mln. tonu vandens, o Puerto Rika uzgriuves uraganas per kelias valandas išpyle 2500 mln. tonu lietaus, t.y. 250 kartu daugiau.
Vidutinis tropiniu uraganu plotis - keli šimtai kilometru, aukštis - nuo 6-8 iki 12-15 km. Centrineje dalyje, kuri vadinama audros akimi, slegis buna zemiausias, vejai silpniausi, debesuotumas nedidelis. Bet aki supantis ziedas sudarytas iš tankiu uraganiniu greiciu besisukanciu debesu. Neregetai stiprus vejas neša didziules vandens, purvo ir smelio mases.
Vadinti ciklonus vardais Antrojo pasaulinio karo metais pradejo JAV kariniu juru pajegu meteorologai. Vengdami sudetingu geografiniu koordinaciu, specialistai eme duoti taifunams savo zmonu ir draugiu vardus. Po karo JAV meteorologijos tarnyba sudare abecelini saraša ir nustate vardu suteikimo procedura. Buvo parenkami trumpi, lengvai tariami ir isimenami vardai. 1979 m. Pasauline meteorologijos organizacija ši saraša papilde ir vyru vardais.
Uraganams be ozono lengviau
Ciklonu susidarymo salygos gerai ištyrinetos. Pasauliniame vandenyne nustatytos septynios ju atsiradimo sritys, ir visos jos nutolusios abipus pusiaujo, kur periodiškai gana dideliuose plotuose vanduo išyla i gyli keliasdešimt metru, perzengdamas kritine riba (26,8 laipsnio Celsijaus). Tai pagrindines empiriškai nustatytos taifunu atsiradimo salygos. Iš viso per metus planetoje vidutiniškai kyla apie 80 tropiniu ciklonu su štorminiais ir uraganiniais vejais. Registruoti juos pradeta nuo 1851 m. Daug uraganu buta 1933 m., kai sinoptikai uzfiksavo 21 tropini ciklona. 1887 m. ir 1995-aisiais ju buvo 20. Rekordiniai tapo ir 2005 m. - 26 tropiniai uraganai.
Ramiajame vandenyne nuo 1884 iki 1983 m. uzfiksuoti 2193 taifunai, iš ju beveik puse (937) - serijiniai. I ši fakta reikia atkreipti ypatinga demesi. Serijiniais vadinami 2-4 taifunai, kylantys po 1-2 dienu vienas paskui kita toje pacioje vandenyno vietoje. Bet teoriškai šis ivykis beveik neitiketinas: taifunas smarkiai atšaldo vandeni, ir kad galetu vel cia kilti, kas nors ta vandeni turi vel ikaitinti.
Paaiškejo, kad serijiniai taifunai formuojasi virš aktyviu geologiniu strukturu, esanciu vandenyno dugne, kur kertasi dideles luziu strukturos. Pasitelkus kosminius palydovus pavyko ištirti ir taifunu maršrutus. Pasatu veikiami jie iš pradziu juda i vakarus, bet paskui Kariolio jegos juos pasuka iš pradziu i šiaure, veliau - ir i rytus.
Ciklonu trajektorijoje yra kritiniu, arba posukio, tašku. Priartejes prie tokio taško ciklonas suletina greiti, sustoja, kartais taip prabuna net kelias dienas, o paskui juda toliau, staiga keisdamas krypti. Netoli kritinio taško taifunas gali raityti kilpas, vel grizti. Bet tolesnis jo maršrutas nenuspejamas.
Aktyvios ciklonogenezes Ramiojo vandenyno tropinese ir subtropinese dalyse sezonas sutampa su minimaliomis bendro ozono kiekio reikšmemis. Dar 1929 m. buvo nustatyta, kad maziausiai ozono visada buna prieš priartejant šiltam frontui ar ciklonui.
Tyrimai rodo, kad per pastaruosius 25 metus tropiniu ciklonu nuolatos daugeja, be to, jie darosi vis stipresni. Išvada, regis, peršasi savaime - del visko kaltas visuotinis atšilimas. Reikia pabrezti uraganu skaiciaus didejimo ir labai plataus spektro stichiniu nelaimiu sinchroniškuma, ir šios aplinkybes nevalia ignoruoti. Mokslininkai ispeja, kad visame pasaulyje išskiriama vis daugiau duju, ozono sluoksnis vis labiau yra. Per susidariusias ozono skyles zemes paviršiu pasiekia papildoma Saules energija, ji sušildo vandenynu platybes ir tose vietose kyla ciklonai.
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios