Dar viena gresme: supervulkanai bunda
Naujausi tyrimai rodo: snaudziantys milziniški ugnikalniai, arba supervulkanai, galingumu pranokstantys visus zinomus dabarties ugnikalnius, miega ne taip jau kietai. Aktyvus seisminiai procesai, fiksuojami daugelyje pasaulio kampeliu, sukele tikra seismofobija.
Prieš puse amziaus apie tokiu nepaprastu ugnikalniu egzistavima niekas ne nenutuoke. Juk jie, tie senieji, ne tokie: tai ne kalnai su krateriu, bet milziniškos 60-70 km idubos, kurios matyti tik iš kosmoso. Pirma karta i juos demesi šeštojo dešimtmecio pabaigoje atkreipe britu mokslininkai: atlike geocheminius tyrimus, specialistai priejo prie išvados, kad prieš juos - senoves ugnikalniu, kuriu pagal dydi nepalyginsi su ne vienu iš esamu, liekanos.
Paskutinikart galingas ugnikalnio išsiverzimas ivyko prieš 74 tukst. metu dabartines Sumatros salos rajone Indonezijoje. Po sprogimo iš po zemes viršgarsiniu greiciu išsiverzes ikaitusiu duju ir pelenu stulpas beveik akimirksniu pasieke stratosferos riba - 50 km aukšti. Per tris paras išsiliejo daugiau kaip 2800 kubiniu metru magmos: kai kur sustingusios lavos storis - dešimtys metru. Ugnikalnio kupolui subliuškus, oran pakile milziniški ikaitusiu pelenu debesys judejo kone 400 km/val. greiciu, lydydami akmenis ir degindami viska, kas gyva. Po išsiverzimo 300 km spinduliu dar kelias savaites iš dangaus krito bespalviai pelenai. Saule nepasirode visa pusmeti, o temperatura Zemeje nukrito 15 laipsniu.
Pirmasis supervulkanas - Kamciatka
Tad turbut nereikia sakyti, kad gyventojai neapsidziauge suzinoje, jog Kamciatkoje rastas tokiems zygdarbiams subrendes geologinis darinys. Interneto forumuose jau apstu sleptuviu projektu, taip pat samprotavimu, kuriuos padiktavo suvokimas, kad po kojomis, ir nelabai giliai, slugso milziniškas rezervuaras su magma, kuri, nesekmingai susikloscius aplinkybems, gali imti ir išsiverzti. Paskutini karta kazkas panašaus cia ivyko prieš pusantro milijono metu.
Reikia pridurti, kad milziniškas ugnikalnis aptiktas vienoje vietos gyventoju ir atvykeliu megstamiausiu vietu netoli Paratunkos upes esanciuose terminiuose šaltiniuose. Per ivairiaspalvemis samanomis pasidabinusius slenius, pro burbuliuojancius purvo geizerius vingiuoja daugelis turistiniu maršrutu. I sanatorijas ir poilsio namus zmones vaziuoja pasigydyti mineraliniu vandeniu ir šiltu gydomuoju purvu. Nenormali vandens temperatura ir atkreipe geologu demesi.
Beje, karštu gamtiniu vandeniu ne tik gydomas reumatizmas, bet ir šildomi namai, milziniški šiltnamiai.
Rusijos vulkanologijos ir seismologijos instituto laboratorijos vadovas Vladimiras Leonovas, kuris ir atrado supervulkana, pasakoja, kad hidroterminiu šaltiniu tirti atvykusi ekspedicija, pastebejusi, jog keliu geizeriu temperatura nenormaliai aukšta, padare prielaida, kad juos maitina kazkoks nezinomas šilumos šaltinis.
Siekiant suzinoti ekspedicijos metu surinktu vulkaniniu uolienu amziu, pavyzdzius teko siusti kolegoms i JAV ir Vokietija. Ten ir buvo nustatyta, kad Kamciatkos ugnikalnis labai garbaus amziaus - paskutini karta buvo prabiles prieš pusantro milijono metu. Iki šiol manyta, kad tokiu senu vulkaniniu dariniu Kamciatkoje nera, nes seisminiu poziuriu ji kur kas jaunesne.
Pasak jo, šiandien galima tvirtinti, kad terminiai šaltiniai minta iš stingstancios magmos, slugsancio 6-9 km gylyje. Tai reliktiniai kadaise labai gresmingo proceso, kuris šiame rajone greiciausiai nepasikartos, reiškiniai. Taciau, nepaisant šito, rajonas atidziai stebimas, reguliariai imami meginiai, nes pasikeitus cheminei terminiu vandenu sudeciai bus galima spresti ir apie permainas gelmese.
Nieko gero nezadantis sandelis
Reikia pripazinti, kad tokiu milzinišku ugnikalniu Zemeje ne tiek daug. Kad jie susidarytu, reikia maziausiai dvieju retu veiksniu: palyginti nestoros kontinentines zieves ir labai galingu šilumos šaltiniu.
Tokie ugnikalniai - savotiškos suletinto veikimo bombos. Magma juose kaupiasi, bet i paviršiu neprasimuša, ir slegis viduje dideja. Vos tik jis pasiekia maksimalu taška, vyksta nepaprastai galingas sprogimas, tukstancius kartu viršijantis iprasto ugnikalnio išsiverzima.
Suslegta magma pakelia zemes plutos sluoksni tiek, kad gali susidaryti vertikalus plyšiai, siekiantys planetos paviršiu, mano mokslininkai. Jais magma verziasi aukštyn, tvirtosios uolienos kraigas ismunka i magma, panašiai kaip igriuva stogas, prasisketus namo sienoms. Tai sukelia papildoma lavos ir duju pliupsni.
Be Kamciatkos ugnikalnio, per pastaruosius du milijonus metu tebuvo keturi neeiliniai išsiverzimai: Long Velio Kalifornijoje, Tobos Sumatros saloje, Taupo Naujojoje Zelandijoje ir Jeloustouno ugnikalniu. Visi išvardytieji, išskyrus pastaraji, laikomi snaudzianciais. O ant Jeloustouno griuvesiu amerikieciai uzveise visame pasaulyje zinoma nacionalini parka.
Antrasis supervulkanas - Jeloustounas
Bizonai, grizliai ir kojotai, baltuose garu kamuoliuose slankiojantys tarp fantastišku suakmenejusiu medziu, jau seniai tapo šio nacionalinio parko Vajomingo valstijos šiaures vakaruose vizitine kortele. Cia yra didziausi pasaulyje geizeriu laukai: 3000 geizeriu ir 10 tukst. karštu terminiu ir purvo šaltiniu maitina paties didziausio Amerikos zemyne ugnikalnio, kuris paskutini karta siautejo prieš 642 tukst. metu, šiluma.
Iki pat 2004 m. buvo manoma, kad pozeminis milzinas apimtas letargo ir snaus tol, kol galiausiai visiškai uzges. Taciau prieš ketverius metus ugnikalnis pradejo judeti - zemes pluta keliose vietose pradejo kilnotis. Remiantis globalines navigacines palydovines sistemos GPS duomenimis, taip pat palydovu radarais, gruntas pakeliamas 7 cm per metus, arba trigubai greiciau nei vidutiniškai nuo praejusio amziaus treciojo dešimtmecio. Pastebeta ir kitokiu geologinio aktyvumo pozymiu: atsirado nauju galingu geizeriu su karštais srautais, o senieji išdziuvo.
Jeloustouno vulkanines laboratorijos seismologu nuomone, greiciausiai šio proceso varomoji jega - naturalus lavos šaltuju ir karštuju sluoksniu cirkuliavimas. Taciau atmesti magmos susikaupimo, galincio išprovokuoti nauja išsiverzima, taip pat nevalia. Dabar magma cia slugso daugiau kaip 10 km gylyje. Išsilydziusios kalnu uolienos sritis, kaip manoma, yra Los Andzelo dydzio. Jei kalbesime apie galimo kataklizmo data, mokslininkai nustate superišsiverzimu seka: prieš 2 mln. metu, prieš 1,3 mln. metu ir prieš 650 tukst. metu. Kitas išsiverzimas, sprendziant iš šios schemos, nebe uz kalnu.
Jeloustounas ir Toba Sumatroje - tai dvi vietos, kurias reikia stebeti pirmiausia, sako pripazinti šiu milzinišku ugnikalniu specialistai iš Londono mokslinio tyrimo centro. Supervulkano išsiverzimo galimybe 12 kartu didesne nei meteorito atakos. O tikimybe, kad tai ivyks per musu gyvenima - 0,15 proc., bet mes vis vien turime tam rengtis. Galingas išsiverzimas - tai didziausias sprogimas pasaulyje, uzgošiantis visus likusius ivykius ir pakeisiantis kiekvieno planetos gyventojo likima.
Išsigelbeti neimanoma?
Nejau šiam sprogimui negalima pasirengti? Juk kazkur yra augalu draustinis, kur iš vaiskaus polimero padaryti stogai kartais pakeliami reguliuojant temperatura ir dregme. Kodel neirengus panašiu miesteliu su maisto ir vandens atsargomis zmonems? Variantu, kaip apsisaugoti nuo ugnikalnio išsiverzimo, Kamciatkos Petropavlovsko forume buvo pakankamai. Tik va realiu schemu neturi nei megejai, nei mokslininkai. Vieninteli daugmaz itikinama varianta pernai pateike Amerikos ir Britanijos mokslininku grupe. Kadangi galingo sprogimo priezastis - milziniškas pozeminiame rezervuare blokuojamos magmos slegis, mokslininkai pasiule išgrezti angas, kad magma pamazu verztusi i paviršiu. Bet viskas remiasi, regis, geologijos poziuriu tokia menka problema - 15-20 km gylyje mes dar nemokame grezti, be to, neturime tam tinkamu irengimu.
Taigi pagrindinis gelbejimosi ugnikalniui išsiverzus budas, kaip visada, - pasipustyti padus. Kalbama, kad Jeloustouno parko administracija del visa pikta rengia evakuacijos plana. Tiesa, viso zemyno gyventoju neevakuosi. Bet butent tai teks padaryti, jei toks ugnikalnis išsiverš: nuo sprogimo bangos, lavos, pelenu ir duju nukentes teritorija sulig Meksika.
Kaip tik apie toki reiškini amerikieciai ir sukure Tony Mitchello katastrofu filma "Supervulkanas". O prasideda jis zodziais: "Filmas pagristas realiais ivykiais, kurie gali nutikti".
Apokalipses scenarijus
Pasaulio pabaiga - 2012-aisiais
Po to, kai pasaulio pabaigos taip ir nebuvo sulaukta 2000-aisiais, visuomene pasirinko nauja data - 2012 m. gruodzio 21 d., kai nutruksta garsusis maju kalendorius, tiesa, nenurodes, kaip butent mus uzgrius apokalipse. Visi kaip išproteje puole rašyti scenariju. Supervulkanu išsiverzimas stabiliai uzima pirmasias reitingu eilutes. Toliau -
pagal saraša.
Meteorito ataka
2004 m. astronomai aptiko pavojinga asteroida Apofis, kuris dukart per metus kerta Zemes orbita. Greitu laiku jis turi praskrieti tarp Zemes ir Menulio 30-40 tukst. km nuo musu planetos atstumu. Na, o jei jis susidurs su Zeme, šios paprasciausiai nebeliks.
Elementariuju daleliu maištas
Eksperimentas naudojant elementariuju daleliu greitintuva, šiuo metu atliekamas Europos branduoliniu tyrimu centre, pasak kai kuriu mokslininku, gali sukelti nenuspejamu padariniu. Elementariosioms dalelems susidurus gali atsirasti tokia juodoji skyle, kuri praris visa planeta.
Gama spinduliai
Galingi gama spinduliu pliupsniai (10 kvadrilijonu kartu stipresni uz Saules išskiriama energija) vyksta tolimose galaktikose, pavyzdziui, susiliejus dviem zvaigzdems. Zemes atmosfera patikimai saugo mus nuo iprastos kenksmingu gama spinduliu dozes, bet apsaugoti nuo tokios nenumatytos "zvaigzdziu atakos" bejege.
Saules aktyvumas
Saules zybsniai - tai milziniški magnetiniai sprogimai artimiausios Zemei zvaigzdes paviršiuje. Mus uzgriuva subatomo daleliu, kurias neutralizuoja atmosfera, srautas. Taciau astronomai pastebejo, kad kartais i saule panašios zvaigzdes švyti ryškiau nei iprastai. Priezastis - milziniški sprogimai, daug galingesni uz minetus zybsnius. Jei Sauleje ivyks panašus sprogimas, musu planeta iškeps per kelias valandas.
Saules pasyvumas
Kartais zvaigzdems budingi aktyvumo mazejimo laikotarpiai, kai jos išblunka 1 proc. Toks nezymus pokytis gali išprovokuoti dar viena ledynmeti Zemeje. Mokslininkai tvirtina, kad 17 iš 19 visuotinio atšalimo laikotarpiu buvo nulemti butent sumazejusio Saules aktyvumo.
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios