Didieji pranašai - nuo Abelio iki Edgaro Keisio
Kai kas moka skaityti ateiti kaip atversta knyga, nors tokiu - vienas kitas. Pranašyste, kaip tvirtina enciklopedijos ir zodynai, - tai ateities spejimas, skiriamas paskiriems zmonems ar ju grupei (genciai, tautai ar visai zmonijai), - skelbia "Vakaro ziniu" priedas "Geras!"
Daznai ta pranašyste paskelbia asmuo, turintis antgamtiniu sugebejimu. Legendose ir istorijos šaltiniuose jis vadinamas "pranašu". Zinomiausi iš ju - Merlinas, Mišelis Nostradamas, vienuolis Abelis, Erazmas Darvinas, Jelena Blavatskaja, Edgaras Keisis, Volfas Mesingas ir kiti.
Svajonese - karuna
44 metais prieš Kristu 55-eriu Julijus Cezaris buvo pasiekes savo galios viršune, bet jam to buvo maza: jis paslapcia svajojo apie imperatoriaus karuna. Minios gerbeju, visur entuziastingai pasitinkanciu šaunuji karzygi, rode, kad ši svajone labai reali. Regis, niekas nezadejo katastrofos.
Taciau netrukus Romoje pasklido gandu apie pikta lemiancius zenklus. Romenus ypac apstulbino zinomo zynio pranašyste, kad pavojus Cezario tyko jau artimiausiame Senato posedyje. Cezaris del visa pikta nusprende ji nukelti, bet atejes isunis Brutas praneše dziugia (o kaip veliau paaiškejo, melaginga) zinia, kad senatoriai slapta nusprende paskelbti Cezari imperatoriumi, ir patare to nedaryti. Pagunda tapti visagaliu valdovu buvo pernelyg didele... Kiekvienas moksleivis zino, kad Cezaris buvo nudurtas paciame Senate.
Šis fenomenas - gebejimas numatyti ateiti - zinomas nuo senu senoves. Antikos laikais buvo manoma, kad pranašystes - tai dangaus gyventoju pranešimai, siunciami i Zeme. Jie gali buti skirti ir pavieniams asmenims, ir ištisoms tautoms ar net visai zmonijai. Paprastai pranašu niekas negimsta ir netampa: gebejimas numatyti ateiti zmogu uzvaldo netiketai ir pavercia ji paslaptingu aukštesniuju jegu mediumu.
Nuo pranašu reikia skirti tuos, kurie sugeba skaityti ateiti iš kitiems nepazistamu slepiningu zenklu. Be to, aiškiaregiai naudojasi ivairiais metodais: nuo specialiu pratimu ir ritualu iki ypatingu vyno rušiu ir narkotiniu medziagu. Pavyzdziui, graiku burejos - pitijos - ikvepdavo nuodingu garu, o Grigorijus Rasputinas išlenkdavo dešimt maderos buteliu. Beje, Pirmojo pasaulinio karo išvakarese jis raše: "Sunkus ir niurus debesis, pritvinkes gresmes, temdo dangu virš visos Rusijos. Kokia nelaime! Kiek kanciu! Blogis, regis, neturi ribu, nera jokios išeities. Tikra ašaru pakalne. Ir visur kraujas, kraujas, kuris srute sruva. Ar nugalesime Vokietija? Taip, bet kokia kaina!"
G.Rasputinas numate net savo paties, taip pat caro Nikolajaus likima: "Zinok, jei mano mirties priezastimi taps tavo giminaiciai, - niekas iš tavo vaiku, niekas iš taviškiu neliks gyvas. Rusai nuzudys juos greiciau nei per dvejus metus." Arba dar vienas senolio ispejimas: "Bijok septyneto, valdove. Saugokis septintos dienos. Septynetas visada suteikia širdgela. Jis uztraukia nelaime!" Vargšas Nikolajus II buvo nuzudytas liepos, septinto menesio, 17 diena...
Istorijos šaltiniuose minimi ne tik pavieniai aiškiaregiai, bet ir ištisos pranašu, bureju tautos - senoves judejai, etruskai, baskai, romai.
Aukštesnems jegoms pakuzdejus
Susidomejimas pranašystemis padidedavo per socialinius kataklizmus ir krizes, kurios sukresdavo ištisas šalis ir tautas. Ir neatsitiktinai - juk ateities vizijos šiek tiek psichologiškai nuramina, ypac jei teikia geresnes ateities vilciu.
1841 metais Rusijos zeme priglaude nuostabaus zmogaus - vienuolio Abelio palaikus. Jis paraše "labai išmintinga knyga", uztraukusia valdzios nemalone. Mat imperatoriene Jekaterina pasieke zinia, kad vienuolis jai išpranašavo greita mirti, todel isake uzdaryti izuleli i Šliselburgo tvirtove iki gyvos galvos. Vienuolio pranašystes datuotos 1796 metu vasari ir kova, o tu paciu metu lapkriti freilinos rado savo valdove be samones ant grindu. Kita diena Jekaterina mire butent taip, kaip ir buvo skelbiama Abelio knygoje.
Tadien i sosta izengusiam jos sunui Pavelui tuctuojau buvo pranešta apie vienuoli ir jo pranašystes. Pavelas isake atvezti ji i Peterburga. Valdovas daznai kalbedavosi su Abeliu, tad šis, matyt, atskleide paslapti apie jo laukianti baisu likima ir taip uzsitrauke bausme - kaleti vienuolyne.
Taciau 1801 metu kovo 11 diena Pavelas buvo nuzudytas, o naujas valdovas Aleksandras I isake išleisti vienuoli i laisve. Bet Abelis eme ir paraše treciaja pranašysciu knyga. Joje nupasakojo, kaip ir kada bus uzimta Maskva. Tai jis išpranašavo apytikriai 1803 metais, kai Napoleonas net negalvojo zygiuoti i Rusija. Ir vel knyga pasieke imperatoriu, o šis reagavo lakoniškai - uzdare vienuoli i Solovku kalejima ir isake neišleisti, kol ta pranašyste neišsipildys.
Rusijai daug palankesnes buvo amerikiecio E.Keisio, (1877-1945), praminto mieganciuoju Nostradamu, nes šis ateiti nusakydavo apimtas hipnozes, pranašystes.
Jis taip pat ispejo, kad planeta sukres serija siaubingu gamtos kataklizmu: zemes drebejimu, potvyniu, ugnikalniu išsiverzimu, cunamiu, kurie pakeis Zemes veida. Per šias katastrofas zus Anglija, didele Italijos dalis, Paryzius, Roma, Japonijos salos, Niujorkas, Kalifornija ir t. t. Tuo pat metu iš vandenyno gelmiu gali vel išnirti Atlantida ir kitos kadaise po vandeniu nugrimzdusios sausumos dalys. Tik laikas parodys, ar Keisio pranašystes išsipildys.
Tiksliai nuspeti ateiti sugebantys aiškiaregiai visad buvo laukiami sveciai galinguju rumuose. Butent todel ju vardai išliko ir iki musu dienu.
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios
