Naujos farmacijos zmogus nepazins mirties
Zmonija netrukus galbut imins, regis, neišsprendziama uzdavini - sukurs nauja proto nešikli. Iminus šia misle zmogus kaip biologine butybe taps nereikalingas. Zmonijos istorija dabartiniu pavidalu baigiasi, taip mano amerikietis mokslininkas, NASA vyresnysis bendradarbis Aleksandras Bolonkinas. Pagal jo teorija zmones - tik tarpine grandis evoliucijos procese. Zmonijai liko paskutinis zingsnis - sukurti ka nors patikimesni, protingesni ir universalesni uz mus. Šia aukštesniaja butybe, mokslininko nuomone, turi tapti kompiuterinis zmogaus variantas, i kuri zmones iš pradziu sudes visa turima informacija, o veliau dirbtinis intelektas prades vystytis pats ir pasieks dabar
sunkiai isivaizduojamus horizontus. Ši drasi, fantastine teorija, atidziau pasigilinus, vercia patiketi, kad nuo fantastikos iki tikroves - vienas zingsnis.
I samones gelmes
Zmogus, kaip bet kuri biologine butybe, mirtingas. Jis silpnas ne tik fiziškai - jis nesugeba perduoti palikuonims didesnes dalies per gyvenima sukauptos patirties, per amzius kaupta ziniu gausybe dingsta be pedsaku, tik dalis lieka rašytiniuose šaltiniuose. Zemeje gyveno milijardai zmoniu, bet apie senoves istorija mes vis dar zinome labai nedaug. Pasveres visus zmonijos civilizacijos pliusus ir minusus, mokslininkas nusprende: butina visa informacija, patenkancia i kiekvieno zmogaus smegenis, irašyti i patvarius nešiklius, sukurti kazkoki elektronini Homo sapiens varianta. Taigi ateityje visa informacija bus kaupiama mikroschemose, galinciose gauti nauju duomenu prieinamais ryšio kanalais. Naujosios formacijos zmogu, kitaip tariant,
robota, bus galima ivilkti i bet koki apvalkala - Holivudo zvaigzdes ar abstraktu, - viskas priklausys nuo naujos elektronines butybes biologinio protevio noro ir paskirties.
Beje, amerikiecio teorija ne nauja, iki jo daugybe rašytoju fantastu bande kurti robotus kiborgus, gebancius atlikti zmogaus funkcijas. Tiesa, niekas nebande pasakyti, kaip priversti bejausmi metala ne tik vykdyti programa, bet ir galvoti, priimti sprendimus, vystytis taip, kaip tikras biologinis zmogus. Mokslas zino, kad tam maziausiai reikia sukurti dirbtini intelekta, dar geriau - perrašyti informacija iš zmogaus smegenu i elektronines butybes atminti. Vienintelis budas, kuri dabar bando mokslininkai robotu technikoje, - kopijuoti smegenis irašant visus ju neutronu signalus. Ištyrus, kaip veikia atskiros lasteles ar nedideli ju tinklai, kompiuteriu galima sumodeliuoti ištisa sistema, panašia i smegenis. Priimta manyti, kad tokia sistema ir taps tuo dirbtiniu intelektu, kuri bando sukurti iškiliausi daugelio pasaulio šaliu protai.
Nauji elektroniku nuotykiai
Amerikieciui šis kelias atrodo beviltiškas, - juk smegenys be paliovos dirba, ir neuronai kinta. Jis siulo sava metoda, kaip irašyti zmogaus per gyvenima gautus duomenis i mikroschema. Pirmiausia jis salygiškai padalijo visa smegenyse saugoma informacija i dvi grupes. Pirmoje - atmintis apie zmogaus gyvenima: viskas, ka jis mate, girdejo, dare, su kuo susitiko, ka liete ir t.t. Antroji grupe sudaryta iš informacijos apdorojimo metodu ir nauju sprendimu rengimo, savo elgesio formavimo, remiantis pirmaja dalimi.
Pasak A.Bolonkino, geriausia butu pritvirtinti prie zmogaus miniatiurine vaizdo kamera ir mikrofona, fiksuojancius pagrindinius duomenis, taip pat daugybe kuno busenos davikliu, kurie leistu spresti ne tik apie fizine, bet ir apie moraline zmogaus bukle. Visa informacija bus irašoma i miniatiurinius atminties raktelius, o dienai baigiantis nukopijuojama i personalini kietaji diska. "Galiausiai gausime pagrindine ir svarbiausia
zmogaus "sielos" dali - jo gyvenimo, pojuciu, aplinkos ir poelgiu istorija. Šiandien zmogus daug ka uzmiršta, o elektronine atmintis neuzmirš nieko", - isitikines A.Bolonkinas.
Nereikalingi zmones
Pasak mokslininko, i gyvenimo pabaiga visa zmogaus sukaupta informacija bus išsaugota kietajame diske ar panašiame informacijos nešiklyje. I mikroschema perkelti duomenys netaps nereikalinga atskiro gyvenimo kopija, bet pades kurti visiškai nauja, amzina butybe. Zinant, kaip greitai vystosi kompiuterines technologijos, nesunku apskaiciuoti elektroninio zmogaus galimybes po 60-70 metu. Tuo tarpu zmogaus smegenys per pastaruosius kelis tukstancius metu nei atminties apimtimi, nei veikimo greiciu iš esmes nepakito.
Elektroninis zmogus, teigia autorius, bus daug labiau prisitaikes prie išores salygu. Jam nereikes maisto, oro, busto, miego, poilsio. Toks zmogus gales keliauti po kosmosa ir vandenynu dugna be skafandro, keisti išvaizda, bendrauti didziuliais nuotoliais, o jo protines galios padides milijonus kartu. Negana to, bus išspresta teleportacijos problema. Tarkim, nutarus iš vienos planetos persikelti i kita tereikes lazerio spinduliu perduoti i pasirinkta kuna su švaria mikroschema visa elektroninese smegenyse saugoma informacija. Elektroniniam zmogui nebus baisus joks ginklas, blogiausiu atveju ji visad bus galima atkurti iš rezervines kopijos.
Elektroniniai zmones ateityje gales visiškai pakeisti biologinius zmones, kuriems mokslininkas skiria neandertalieciu vaidmeni. Mes, kaip ir jie, atliksime savo vaidmeni civilizacijos raidoje ir nebepajegsime kovoti del vietos šiame pasaulyje. "Zmones neišvengiamai patys trokš sukurti elektronini palikuoni. Juk tai kelias i nemirtinguma, nesvarbu, kad ir i elektronini", - tvirtina mokslininkas. Biologines zmogaus smegenys mirs, bet visa jose gludinti informacija išliks. Zmogus gyvens ne kaip kvailas bejausmis robotas, bet kaip tam tikra ziniu sankaupa.
Jei amerikiecio mokslininko idejos bus ikunytos, biologiniams zmonems neliks nieko kita, kaip tapti Zemes istorijos dalimi.
Ir vis delto
Robotu technikos ir technines kibernetikos specialistai teigia, kad dabartines technines sistemos neleidzia net priarteti prie tu galimybiu, kurias turi homo sapiens. Robotu technikoje yra vadinamuju manipuliatoriu, bet jie nesugeba atstoti net zmogaus rankos. Nesiseka atgaminti signalu perdavimo nervu sistema ir raumenu kanalais sistemos.
Psichologu nuomone, robotai, jau dabar sugebantys priimti kai kuriuos sprendimus, savo veiksmu neisisamonina. Robotui neimanoma perduoti samones, o be jos nebus saves identifikavimo proceso, t.y. elektronine butybe pati saves nepazins. Vargu ar daug zmoniu sutiktu amzinai gyventi budami letargo busenos.
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios