Pagrindinis puslapis ( www.signofluck.com )

Tikroji Kaledu Senelio istorija

Tai istorija zmogaus, kuris niekada nedevejo kailiniu, o dabar ju niekada nenusivelka. Istorija apie zmogu, kuri šiandien visas pasaulis vadina Santa Klausu, Kaledu Seneliu, Seneliu Šalciu ir dar begale vardu. Vis delto tai vienas ir tas pats zmogus, - rašo "Geras!".

III ir IV a. sanduroje dabartines Turkijos teritorijoje, Demre miestelio apylinkese, gyveno vyskupas Mikalojus Myrietis, veliau tapes šventuoju. Jis garsejo slapta atliekamais labdaros darbais ir dosnumu. Pasakojama, kad vieno dievobaimingo krikšcionio dukroms jis dave kraiti, kad šioms nereiketu tapti prostitutemis. Šventasis Mikalojus tapo šventuoju Nikolu - jureiviu, pirkliu, lankininku, vaiku, prostituciu, vaistininku, advokatu, lombardo savininku, kaliniu patronu, Amsterdamo miesto ir Rusijos globeju.

Beje, Kaledu laikas ir sasaja su Kudikelio Jezaus gimimu atsirado tik Martyno Liuterio laikais, o vaikams dovaneliu pakakdavo tiek, kiek telpa i viena kojine.

Ivairiu elementu prisidejo ir iš germanu mitologijos. Ju folklore pasakojama apie dieva Odina (Votana), kuris kasmet per ziemos saulegriza medziodavo su kitais dievais ir zuvusiais jo karalijoje gyvenanciais kariais. Vaikai pridedavo batus morku, šiaudu arba cukraus ir palikdavo prie kamino, kad iš ju galetu paesti Odino skraidantis zirgas Sleipniras.

Atsidekodamas vaikams Odinas pakeisdavo Sleipniro maista dovanomis ar saldainiais. Šis paprotys išliko Belgijoje ir Nyderlanduose po krikšcionybes atejimo ir buvo susietas su šv. Nikolu. Odinas vaizduotas panašiai kaip šv. Nikolas: senas zmogus su barzda. Paprotys per naujojo Amsterdamo kolonija pasieke Amerika ir išsirutuliojo i kojiniu kabinima prie zidinio.

Baznytinese misterijose šv. Nikolas pakito ir igavo daugiau linksmumo ir gyvybes. Ji lydedavo riteris Ruprechtas: ruscios išvaizdos barzdocius, apsitaises odiniais drabuziais. To riterio pareiga - pabarti padauzas ir išdykelius, nubausti neklusnius, nemokancius poteriu vaikus. Ilgainiui šie du personazai tapo vienu. Iš riterio Kaledu Senelis paveldejo placiausia odini dirza ir plevesuojancia barzda. Sutrumpindami lotyniškaji Nikolajaus varda Olandijos vaikai ji pavadino Santa Klausu. Jie tikedavo, kad šventasis baltu zirgu atkeliauja vidurnakti. I savo kurpaites, pastatytas prie lovos, zirgui idedavo morku ir šieno, o iš ryto jose arba prie zidinio padziautose kojinese rasdavo dovaneliu.

Kitur Šv.Nikolas taip pat susimaiše su vietinio folkloro personazais. Pavyzdziui, šiaures šalyse zinomas Kaledu ozys: raguotas personazas, Kuciu vakara atnešantis dovanu. Suomijoje "joulupukki" ir reiškia "Kaledu ozi".

Santa Klauso varda pasaulyje išpopuliarino amerikieciu diplomatas ir rašytojas Washingtonas Irvingas (Vašingtonas Irvingas). 1809 m. W.Irvingas išleido knyga "Tikroji Niujorko istorija nuo pasaulio sukurimo iki olandu dinastijos pabaigos, papasakota tevo Knikerbokerio". Knikerbokeriais tais laikais buvo pravardziuojami olandu kilmes niujorkieciai. Šioje knygoje rašytojas pridejo nemazai savo fantazijos. Taip Santa Klausas tapo dedule, kuris pas vaikus atvyksta pasikinkes elnia, zidinio kaminu kaip koks šamanas nusileidzia i miegamaji ir ten palieka vaikams dovaneliu.

Kitas amerikietis poetas Clementas Moore'as 1822 m. eilemis apraše Kaledu Senelio kelione aštuoniais elniais. Tada galutinai "paaiškejo", kad Kaledu Senelis gyvena šiaureje, o ne Ispanijoje, kaip mane olandu vaikai. XIX a. antroje puseje dienrašciuose mirgejo pranešimu apie šiaures keliones, Arkties tyrinejimus. Taip Santa Klausas atsisake savo vyskupo mitros ir pakeite ja slidininko kepuraite, kokia nešiodavo lapiai.

Kai kur XX a. pradzios paveiksleliuose Santa Klausas vaizduojamas pats gaminantis zaislus. Ilgainiui išplito versija, kad zaislus rankomis gamino jo pagalbininkai elfai. Šimtmeciui artejant i pabaiga plito masines mechanizuotos gamybos isivaizdavimas. Todel šiandien neretai Santa Klauso namai vaizduojami tarsi koks fabrikas.

Markas Twainas Santa Klausa apgyvendino dar šaltesneje vietoje - Menulyje, nes elniai stebuklingi, gali skrieti ir oru. 1902 m. Frankas Baumas paraše vaiku numyletinio Kaledu Senelio biografija. Joje pirmakart nurodytas tikslus jo adresas: Ozo šalis, miškas Gugu, juoko slenis Chocho.

Lietuvoje buvo paprotys Kaledu diena vaikšcioti po kiemus persirengus Kaleda ir linketi gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvykima iš tolimos šalies.

Šiuolaikinis Kaledu Senelis - Kaledu personazas, naudojamas paaiškinti vaikams, iš kur jie gauna kaledines dovaneles. Dazniausiai Kaledu Senelis vaizduojamas kaip mielas, storas vyras ilga balta barzda, raudonais drabuziais ir kepure bei dovanu maišu. Vaikams pasakojama, kad Kuciu vakara jis atskrenda šiaures elniais pakinkytomis rogemis ir išdalija dovanas.

Sakoma, kad dovanu gauna tik geri vaikai, todel prieš Kaledas daznai Kaledu Seneliui rašomi laiškai, kuriuose vaikai tikina buve geri ir nurodo, kokiu dovanu noretu. Neretai šie laiškai siunciami Suomijoje gyvenanciam Kaledu Seneliui (jo adresas: Santa Claus, Santa Claus Village, FIN-96930 Arctic Circle, Finland).

Ivairiose šalyse Kaledu Senelius atitinkantys personazai vadinami skirtingai:

Daidi na Nollag - airiškai

Weinachtsmann - vokiškai

Joulupukki - (Kaledu ozys) - suomiškai

Joulumuori (jo zmona Julenissen) - norvegiškai

Tomten (Jultomten) arba Julbocken (Kaledu ozys) - švediškai

Julemanden - Kaledu vyras - daniškai

Babagjyshi arba Babadimri - albaniškai

Jouluvana - estiškai

Ziemassvetku vecitis - latviškai

Noel Baba - turkiškai

Kaledu Senelio elniu vardai:

Dasher - Nuostabioji

Dancer - Šokeja

Prancer - Šoklusis

Vixen - Pikciurna

Comet - Kometa

Cupid - Kupidonas

Donder - Griaustinis

Blitzen - Zaibiškas

Rudolph The Red-Nosed Reindeer - Rudolfas Raudonanosis (jis sugalvotas veliausiai. Bega kinkinio priekyje ir yra visu elniu vadovas)

Pagrindinis puslapis ( www.signofluck.com )