Miškinis paviliojo
Visa menesi 16-metei Natalijai miškas atstojo namus...
Sutemoms sutirštejus atselina baime. Ji paralyziuoja valia, smaugte smaugia. Tamsoje atgyja visa, kas siaubingiausia, apie ka bijai pagalvoti. Iš juodu gelmiu išnire nakties košmarai tampa tikrove. Per tamsa, per pragaru virtusi miška sliukina pasiklydusi mergaite, kuriai i nugara šnopuoja begalinis siaubas. Ir nera iš kur laukti pagalbos... Tai iš anotacijos Steveno Kingo romanui. O šit 16-mete Nataša Krivaja, gyvenanti Celiabinsko srityje, iš tikruju praleido baimes ir nevilties kupina menesi miške vienui viena. Mergaite liko gyva, ir tai nuostabu. Ne maziau nuostabu ir tai, kad ji pasiklydo gerai pazistamose vietose, kuriose kiekvienas takelis išvaikšciotas skersai išilgai. Apie tokius atvejus paprasti zmones sako: "Miškinis vedzioja".
Iš pirmu lupu
- Pamenu kaip šiandien - buvo šeštadienis, liepos 19-oji. Vakare ketinau eiti i šokius klube, o diena su tevais išvaziavome i miška - šieno ruošti. Kol tevai baigs darbus, nusprendziau pauogauti. Tas vietas pazistu kaip savo penkis pirštus, tad ne pagalvoti negalejau, kad pasiklysiu. Uogu - akys raibsta, isijauciau. Pririnkusi pilna kibireli nusprendziau grizti, juolab kad ir temti pradejo. Einu einu, o kelio nezinau. Nugara nuvilnijo šaltukas, bet nuginiau šalin blogas mintis, perejau viena takeli, kita, trecia. Kelias i musu kaima vingiuoja ikalnen, o cia lankstas vijo lanksta, primine labirinta. Ilgai ejau, o kaimo vis nematyti. Staiga prieš mane išdygo uola. Maniau, apeisiu, o tada ir pazistamas vietas pamatysiu. Kokias dvi valandas, kaip man atrode, broviausi per krumus, bet kaimo vis nebuvo. Ir vel prieš mane kaip muras išniro miškas, bet jau tankus tankus - tikra taiga. Supratau, kad pasiklydau. Bet baimes nejauciau - buvau tikra, kad zmones netoliese. Priejau upes kranta. Visai sutemo. Pakranteje siuravo berzas ir dvi pušeles. Atsisedau tarp ju ir emiau galvoti, ka toliau daryti. Kojos buvo šlaputeles, tad nusiaviau kaliošus, susukau pedas i skara, kad bent kiek sušiltu. Eiti tamsoje neturejau jokio noro. O jei staiga sutiksiu loki? Plešrunu bijojau labiausiai. Taip ir prasedejau pirma nakti paupy. Paryciui uzsnudau ir sapnavau košmara - neva mane velniai nori suplešyti i gabalus, o aš ištrukstu ir lekiu miškan. Pabudau išpilta šalto prakaito. Daugiau košmarai negasdino, sapnuodavau tik gerus sapnus.
Ryte patraukiau palei upe vildamasi, kad sutiksiu zveju. Bet pradejo lyti, ir vel pasukau i miška. Dvi dienas ejau i niekur. Tiesiog slinkau, kur akys mato, kol pamaciau sauleta laukyme, tapusia man namais ilgom dviem savaitems. Ten buvo taip grazu, kad nesinorejo niekur eiti. Aplink daug grybu, uogu. Galvojau, gal neverta erzinti likimo, geriau cia pagalbos lauksiu. Be to, buvau visiškai praradusi laiko nuovoka ir nebesupratau, kuria kryptim geriau pasukus. Kasdien susiplanuodavau, ka rytoj valgysiu: pusryciaudavau ir vakarieniaudavau avietemis, per pietus valgydavau melynes, o vandens pasisemdavau iš upeliu.
Po pirmos savaites labai norejau valgyti, tad teko gaudyti driezus, - ju skonis beveik toks pat kaip dziuvesiu. Karta pasigavau dideli zioga, maniau, bus daug mesos. Bet kai nusukau galva, padziovinau - nebuvo ka valgyti. Paukšciu ir peliu gaudyti nesiryzau. Karta nakti išgirdau burzgiant mašina, šaudant. Iššokau iš medzio, kuriame miegojau, ciupau savo kibireli ir pasipusciau padus. Ilgai ilgai lekiau per taiga, nejausdama skaudziai talzanciu šaku. Tik po kokiu triju valandu supratau, kad zmoniu vis vien nepavysiu...
Prieš miega visad pakartodavau "Angele, saugok mane, buk su manim" ir jausdavau, kaip mane tarsi kazkas šiltai uzkloja. Musu naktys tuo metu laiku labai šaltos. Sutemus apsikabindavau per mišku gaisrus apanglejusiu medziu kamienus, visa diena gerusius saules spindulius, ir taip šildydavausi.
Visa laika galvojau: "Kas nutiko? Nuo vaikystes vaikštau i miška, gerai ji pazistu, ir še tau - paklydau". Negalejau tuo patiketi. Lyg koks girinis butu mane po miška vedziojes. Kitakart galvodavau, kad tai likimo siustas išbandymas. Pamenu, mazdaug savaite prieš pasiklysdama klausiausi vienos senutes pasakojimo apie gyvenima blokados sukaustytame Leningrade. Dar tada pagalvojau, ar aš taip sugebeciau. Regis, kazkas ten, viršuje, nusprende mane išbandyti - išgyvensiu ar ne...
Kartais budavo be galo sunku. Syki šmestelejo mintis ilipti i berza ir šokti zemyn. Bet paskui pagalvojau - zeme minkšta, greiciausiai neuzsimušiu, o ir kaip tevai tures po to gyventi...
Baigiantis antrajai savaitei, mano skaiciavimais, ivyko luzis. Nezinau, kas suteike jegu, bet staiga atsistojau ir nuejau. Matyt, supratau, kad paieškos baigesi ir niekas, išskyrus mane pacia, nepades. Ilgai klajojusi uzejau apleista kaima, kur iš namu buvo like tik pamatai ir supuve rastai. Staiga matau - netoliese lauzas blesta. Greitai greitai primeciau i ji sausos zoles, dar pagalvojau, kokia puiki vieta: yra ir kur pernakvoti, ir kur pasišildyti. Nuejau i miška, pasirinkau malku. Bet buvau tokia pavargusi, kad uzsnudau.
Staiga miegodama išgirdau burzgiant mašina, bet nepašokau, tik akis pramerkiau. Maniau, haliucinacijos. Taciau garsas vis artejo. Pakelusi galva pamaciau artejancia "Niva". Uzšokau ant rasto ir kad suklyksiu: "Pade-ee-kit!" Vairuotojas pamate mane - visa suodina, basa, apiplyšusia, - sustojo. Neišlipdamas iš mašinos paklause: "Kas tu?" Net nezinojau, ka atsakyti, jegos ta minute mane visiškai apleido, - vos girdimai sukuzdejau savo varda. Jis išlipo, isupo mane i švarka, dave duonos ziaubere ir arbatos. Tas puodelis karšto saldaus skystimo ir duonos rieke man prilygo dangiškajai manai.
Miške, kaip maniau, prabuvau kokias dvi savaites, ne ilgiau, bet paaiškejo, kad klaidziojau visa menesi. Zinoma, visa ta laika tikejausi, kad mane suras, išgelbes, ir toji mintis neleido nuleisti ranku. Vaikšciodama po miška uzsibreziau tiksla: susirasti normalu darba, sukurti šeima, susilaukti vaiku. Mirti nesirengiau. Tai padejo man išgyventi. Dabar turiu dvi gimimo dienas: birzelio 28-aja ir rugpjucio 17-aja...
Be panikos
Natalijai atsiradus, vietos dvasininkas prie kaimo pastate ir pašventino kryziu. Šito jo primygtinai praše gyventojai, kuriems ši istorija atrodo neitiketina. Merginos tevas Piotras Krivojus pasakoja: "Mes su vyrais, regis, kiekviena taigos centimetra apziurejome, bet Natalija tarsi skradziai zeme prasmego". Vilties neteke tevai apvaziavo visus aplinkinius ekstrasensus. Šie kalbejo skirtingai: kad dukteri pagrobe nepazistamieji, atvaziave i kaima juodu dzipu, kad ji ištekejo ir greitai griš. Bet niekas nesitikejo, kad Natalija miške praleis menesi ir sugebes likti gyva. "Kartais vyrai išeina i medziokle 2-3 savaitems, bet pasiima vandens, maisto. O cia vaikas - vienas, be duonos kasnio", - neatsistebi tevas.
Natalijos klajoniu spindulys - net 30 kilometru. Kai kas mano, kad merginos nepavyko rasti todel, kad diena, kai vykdavo paieškos, ji miegodavo, tad galejo negirdeti zmoniu.
Psichologu nuomone, Natašos istorija ieis i vadovelius, kaip išgyventi ekstremaliomis salygomis. Gydytojai tvirtina, kad sveikas zmogus nevalges gali išsilaikyti net aštuonias savaites, zinoma, jei gers vandeni. Natašai vandens netruko, jai nereikejo patirti, kiek gali ištverti zmogus. Nors gydytojai vis vien bugštauja, kad tai galejo paveikti jos psichika.
Antra vertus, ja gydziusi psichologe teigia, remdamasi praktika, kad moters psichika patyrus stresa sugeba kur kas geriau susikoncentruoti nei vyro ir visa energija nukreipia uzsibreztam uzdaviniui ivykdyti. O Natašos uzdavinys buvo likti gyvai, ir ji labai tiksliai apskaiciavo savo jegas. Intuicija jai pakuzdejo, ka valgyti, kaip sušilti ir apsisaugoti nuo pavoju. Miške ji nesiblaške, nepanikavo, be reikalo neeikvojo energijos. Zinoma, daug reikšmes turejo ir tai, kad ji buvo gimusi kaime, puikiai pazinojo miška. Miesto gyventojui ši "tremtis" galejo baigtis daug liudniau.
Psichologai mano, kad mergaite išmoko valdyti savo šeštaji jausma, leidzianti prisitaikyti prie padeties. Zmogus gimdamas ji turi, bet pasinaudoti juo geba toli grazu ne kiekvienas.
Paklausta, ar nebijos eiti i miška, Nataša atsako, kad nenoretu dar karta paklysti ir valgyti driezu, nors šie, tiesa sakant, išgelbejo jai gyvybe...
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios