Kaip gyventi be smegenu
Lietuviškoji patirtis sakytu - puikiai. Tik šis rašinys su musu kasdienybe susijes nebent tiek, kad pastaruoju metu kaip niekada akivaizdu, kiek valdzioje ponu, kurie nebeteke smegenu. Visa kita - ne šiu vietu ivykiai, ne šiu vietu zmones.
Pasitaiko, kad kai kurie zmones sunkias galvos smegenu traumas pakelia labai lengvai. 2007 m. liepa autoritetingas medicinos mokslo zurnalas "Lancet" išspausdino nedideli straipsni "Klerko smegenys", kuriame pasakojama apie stulbinama 44 metu prancuzo, valstybes tarnautojo, hidrocefalijos atveji. Kaires kojos silpnumu besiskundzianti pacienta tyre medikai apstulbo atlike smegenu tomografija: klerko smegenu skiltys buvo taip išsipletusios, kad uzeme kone visa kaukoles ertme. Taigi ir be triju ketvirtadaliu galvos smegenu vyrukas gyveno normalu gyvenima: darbas, šeima, vaikai...
Šokiruojantys hidrocefalai
Kaip zinoma, net maziausi smegenu veiklos sutrikimai kartais labai pakenkia psichikai. Keliu milimetru plotelis priklausomai nuo to, kur jis yra, gali sutrikdyti atminti, samone, suvokima ir t.t. Taciau minetas "besmegenis" prancuzas jokiu psichikos problemu neturejo, nors jo intelekto koeficientas (IQ) tebuvo 75 (norma 80-114). Tiesa, verbalinis IQ buvo geresnis - 84 (galima palyginti: buvusio prezidento G.W.Busho - 91).
Panašus atvejis jau buvo aprašytas 1980 m. zurnale "Science": vieno studento kaukoles erdve uzeme stuburo smegenu skyscio (likvoro) pripildytos skiltys. Nervinis jo smegenu audinys tesudare plona keliu milimetru sluoksni aplinkui. Taciau studentas nesiskunde jokiais psichikos sutrikimais, jo IQ net šiek tiek viršijo norma ir sieke 126, jis puikiai mokesi, ypac gerai sekesi matematika, o universiteta baige su pagyrimu.
Dar vienas pavyzdys. 1970 m. atlikus mirusio 35-eriu niujorkiecio skrodima nustatyta, kad jis irgi beveik neturejo smegenu, bet sekmingai dirbo durininku.
Paaiškinti visa tai nelengva. Galima speti, kad šiems zmonems hidrocefalija buvo igimta, ir greiciausiai ju galvos buvo šiek tiek didesnes nei kitu. Jei taip, tada ir vidinis kaukoles paviršius pranoko vidutini statistini, o plonas nervinio audinio sluoksnis uzeme dideli plota. Taigi ju atrofuotu smegenu apimtis galejo buti didesne, negu atrodo iš pirmo zvilgsnio.
Kitas paaiškinimas: skiltys didejo labai letai, ir plastiškos smegenys suspedavo persitvarkyti. Ir trecioji versija: didedamos skiltys niokojo baltaja smegenu medziaga ir pozievio strukturas, bet pilkoji zieves medziaga, atsakinga uz kognityvines funkcijas, buvo pazeista maziausiai.
Reikia pripazinti, kad šie samprotavimai gana netvirti ir silpnai pagristi.
Skyles galvoje
Literaturoje aprašyta daugybe atveju, kai psichika nepakrikdavo ir po sunkiu traumu ar suzeidimu. Šiuo atveju negalima sakyti, kad galva buvo didele, zieve nebuvo pazeista, o smegenu pokyciai vykdavo pernelyg letai. Štai keletas pavyzdziu.
O štai klasikinis atvejis, minimas daugelyje monografiju, skirtu neurofiziologijai. 1848 m. Phineas Gage'as, amerikietis gelezinkelininkas, idejo parako uztaisa i oloje iškalta anga. Parakas turejo buti apibertas smeliu ir suspaustas. Taciau kazkodel to smelio nebuvo ipilta. Todel Ph.Gage'ui ikišus i anga sunku metalini virba (mazdaug 1 m ilgio ir 3 cm skersmens), šis, atsitrenkes i uoliena, iskele kibirkšti, nuo jos uzsidege parakas ir tarsi sviedinys šove aukštyn. Gelzgalys kiaurai pervere darbininkui galvos smegenis - iejo pro kairi skruosta ir išejo mazdaug ties viršugalviu.
Bet kas kitas po tokios traumos butu mires akimirksniu, taciau tasyk ivyko stebuklas, del kurio Ph.Gage'as iejo i istorija. Nepraejus ne valandai po nelaimes jis atsipeikejo ir, biciuliu lydimas, pats nuejo pas chirurga, pakeliui ramiai samprotaudamas apie jo galvoje atsiradusias skyles.
Ph.Gage'ui po 12 metu mirus, medikai ištyre jo smegenis ir nustate, kad buvo sunkiai suzalota ne tik kairioji kaktos dalis, bet ir dešinioji.
Stulbina ne vien faktas, kad Ph.Gage'as liko gyvas po tokios traumos, bet ir jos padariniai. Keista, bet jokiu rimtu psichikos pokyciu neivyko, nesutriko nei kalba, nei atmintis ar suvokimas. Nebent pasikeite charakteris - amerikietis tapo irzlesnis ir prarado nora dirbti. Metes darba jis eme vazineti po šali rodydamas savo galva ir skyles joje palikusi iranki.
Gincai, kodel Ph.Gage'ui psichika sutriko taip nezymiai, netyla jau kone 160 m., o pati istorija per pusantro amziaus apaugo daugybe papildomu netikru detaliu.
Bet panašiu neitiketinu traumu buta ir daugiau.
1998 m. balandi 41 metu amerikieciui Michaelui Hilui uzpuolikai i galva suvare didziuli kareiviška 20 cm ilgio peili. Taciau vyriškis dar sugebejo nueiti iki biciulio namu ir šis nuveze ji pas medikus. Peilis buvo ištrauktas praejus keturioms valandoms po uzpuolimo, o jau po savaites Michaelas išejo iš ligonines. Jokiu psichikos sutrikimu gydytojai nepastebejo. Galima speti, kad peilis iš viršaus ismigo i ertme tarp pusrutuliu ir pazeide maziau smegenu, nei butu atsitike smogus iš šono ar uzpakalio.
Tais paciais metais mokslineje spaudoje buvo aprašytas 39-eriu vyras, kuris nusprende nusizudyti isikaldamas i galva dvi didziules vinis. Keista, bet jis liko gyvas. Nors vinys ir pazeide motorine zieve, nieko baisaus nenutiko. Tiesa, jau pats savizudybes budas rodo, kad jam galveleje kazko truko...
Nureztos smegenys
1888 m. zurnale "Medical Press of New York" buvo išspausdinta neitiketina istorija, nutikusi vienam jureiviui. Uzlipes ant barzoje sukrautu deziu patikrinti, ar šios gerai pritvirtintos, vaikinas nepastebejo, kad barza lenda po zemu tiltu, ir aštri sija nureze jam kaukole mazdaug 5 cm virš dešines akies. Visi, kas mate krauju plustanti jureivi, nusprende, kad jis netrukus mirs. Bet po keliu valandu atsidures ligonineje traumuotasis vis dar buvo gyvas. Negana to, jis staiga atsimerke ir paklause triusianciu gydytoju, kas jam nutiko. O kai šie pagaliau sutvarste ketvirtadaliu sumazejusia galva, vaikinas netiketai nulipo nuo stalo ir pareiške, kad turi skubeti namo. Jau po dvieju menesiu jis grizo i laiva. Jokiu psichikos sutrikimu nebuvo nustatyta. Tik praejus 26 metams po šio atsitikimo jureiviui iš dalies buvo paralyziuota kaire ranka ir koja.
14-metis amerikietis, vardu Ahadas, dirbo ginklu parduotuveje. Viena 1987 m. diena jos savininkui neatsargiai trinktelejus buoze i grindis, šautuvas iššove. I dešine galvos dali paaugliui pataikiusi kulka sutraiške dali kaukoles. Dešinys smegenu pusrutulis taip stipriai nukentejo, kad gydytojams teko beveik visa ji pašalinti.
Ahadas gyvas iki šiol. Nors jis ir sedi invalido vezimelyje, psichika nenukentejo. Dar idomiau štai kas: iki suzeidimo vaikinukas nemego skaityti, o dabar tiesiog ryte ryja knygas ir dalyvauja ivairiose televizijos laidose pasakodamas savo istorija.
Išvada
Medicinos zurnaluose galima rasti dar keliasdešimt panašiu istoriju. Kodel tokios sunkios traumos nepaveike aprašytu zmoniu psichikos? Kai ka paaiškinti galima, bet, deja, ne viska.
Pirmiausia krinta i akis tai, kad dauguma istoriju nutiko vyrams. Be abejo, ši sutapima galima aiškinti tuo, kad vyru gyvenimas rizikingesnis ir galvos traumos juos ištinka dazniau nei moteris.
Kitas bendrumas ne toks pastebimas. Iš visko sprendziant, visiems jiems nereikejo naudoti savo smegenu "visu šimtu procentu", nes daugelio ju darbas buvo monotoniškas ar ne itin intelektualus. Galima daryti prielaida, kad galbut todel tokie sunkus smegenu suzalojimai jiems ne itin pakenke.
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios