Neimintos sutapimu misles
Kiekvieno zmogaus gyvenime vyksta daug keistu ivykiu, kuriu mokslas negali paaiškinti, todel juos vadina atsitiktiniais sutapimais, - rašo "Geras!".
Pavyzdziui, pagalvojote apie sena drauga, o jis po minutes eme ir paskambino. Arba sukote galva, kur gauti pinigu, ir kas nors atidave sena skola ar sulaukete pašto perlaidos... Taip nutinka paciu paprasciausiu, buitiniu, lygiu. Yra ir daugybe kitokiu sukrecianciu sutapimu, vercianciu susimastyti ir net patiketi aukštesniuju jegu isikišimu. Kodel visa tai vyksta, nepaisant visu gamtos ir mokslo desniu?
Nepazistamasis dvynys
"New York Herald" 1911 metu lapkricio 26 diena išspausdino pranešima, kad Londone, Grinberi Hile, pakarti trys asmenys, kaltinami nuzude sera Edmunda Berry. Tu zmoniu vardai - Grinas, Berry ir Hillas!
Dvynukai Jamesas Lewsas ir Jamesas Springeris gime Ohajuje, abu augo skirtingose šeimose ir 39 metus vienas apie kita nieko nezinojo. Jiems susitikus 1979 metais paaiškejo, kad abu buvo vede moteris tuo paciu vardu Linda, abu išsiskyre, abu savo sunums dave Jameso Alano varda. Nepazinodami vienas kito abu nuolatos ilsedavosi tame paciame Floridos kurorte. Abu tapo policininkais, abieju pomegiai buvo vienodi.
Detroite mazylis iškrito iš 14 aukšto ir liko gyvas, nes nukrito ant praeivio Josepho Figlocko galvos. Po metu ta pacia diena kitas mazylis iškrito pro langa ir "nutupe" ant pro šali einancio zmogaus, vardu... Josephas Figlockas.
Atsitiktinumas - tai neatpazintas desningumas
Keturmetis Rogeris Losieras vos nepaskendo netoli Salemo miesto JAV, bet ji išgelbejo netoliese buvusi moteris, vardu Alice Blaze. 1974 metais, kai berniukui buvo 12 metu, tame paciame sasiauryje jis išgelbejo skestanti vyra, kuris pasirode esas A.Blaze vyras.
Kai kurie matematikai tvirtina, kad atsitiktinumai ir sutapimai - tai mums nesuvokiamo desningumo apraiškos. Ir filosofai seniai kartoja, kad atsitiktinumas - tai neatpazintas desningumas. Bet koks?!
1664 metu gruodzio 5 diena prie Velso pakrantes nuskendo laivas. 1785-uju gruodzio 5 diena ten pat bangos prarijo dar viena laiva. Ta pacia diena 1866 metais i dugna nugrimzdo treciasis. Po kiekvienos katastrofos išgyveno tik vienas zmogus, ir kaskart jo pavarde skambejo vienodai: Hughas Williamsas.
Dar keistesni sutapimai sieja prezidentu Kennedy ir Lincolno likimus. Pirmasis ir paprasciausias - abieju pavardes susideda iš 7 raidziu (anglu k). Lincolnas buvo nuzudytas teatre, bet pasislepe sandelyje. Kenedy buvo nušautas iš sandelio, o zudikas pasislepe teatre. Lincolnas turejo sekretoriu, pavarde Kennedy, o prezidentas Kennedy - sekretoriu, pavarde Lincolnas. Po abieju prezidentu zuties ju postus uzeme zmones Johnsono pavarde.
Idomu tai, kas nenuspejama
Ir dar. 1930 metu liepa patruliuojantis policininkas Allanas Folby iš Teksaso pateko i automobilio avarija ir persireze kojos arterija. Jei ne praeivis, vardu Alfredas Smithas, jis butu nukraujaves. Pasveikes policininkas grizo i darba. Prabego penkeri metai. Karta Folby buvo iškviestas i avarijos vieta ir ant asfalto rado zmogu su pazeista kojos arterija. Tai buvo Alfredas Smithas - tas pats, kuris kadaise išgelbejo Folby.
Daugelis, perskaite apie šiuos sutapimus, tik guzteles peciais. Bet visada atsiras tokiu, kurie bandys atskleisti šiu fantastiniu istoriju esme. Kai kuriuos šiu atveju šiuolaikinis mokslas gali nesunkiai paaiškinti, remdamasis statistikos ir matematikos, gamtos ir visuomenes desniais. Taciau sutapimu teorijai idomus anaiptol ne tie ivykiai, kurie nuspejami. Priešingai.
Apie dokumentais patvirtinta sutapima pasakoja rašytojas Arthuras Koestleris. 1939-aisiais vienu iš Amerikos laivu plauke inzinierius. Beveik priartejus prie tos vietos, kur nuskendo "Titanikas", kazkas jam pakuzdejo: privalai sustabdyti laiva. Vyrui pavyko itikinti kapitona ta padaryti. Ir staiga iš tamsos išniro milziniškas ledkalnis. Laivas buvo apgadintas, bet nenuskendo. Jo vardas buvo "Titanianas".
Dar vienas sutapimas. Amerikietis rašytojas Morganas Robertsonas (1861-1915) 1898 metais paraše romana apie milziniška laiva, kuris Atlanto vandenyne susidure su ledkalniu jau per pirmaji reisa. Laivas vadinosi "Titanas".
1976 metais anglas ginekologas iš Londono trecia karta per savo praktika prieme trynukus. Daktaro pavarde - Tripletas (angliškai "trynukai"!)
Arthuras Flegenheimeris, savo aukoms pazistamas kaip gangsteris ir kontrabandininkas Danas Šulcas, isake nuzudyti Vinsenta Pasiutusi Šuni, 23 metu vaikina, 1932 metu spalio 23 diena Niujorko 23-iojoje gatveje. Pats Šulcas ne savo mirtimi mire 1935 metu spalio 23 diena. Ji nuzudes zmogus kalejime praleido 23 metus.
Sinchroniškumo reiškiniai
Ši prielaida atrodo nemoksliška. Taciau prisiminkime, kad ivykiai, kuriuos vadiname sutapimais, jau gana seniai turi ir kita pavadinima - "sinchroniškumo reiškiniai".
Ši termina tuo pat metu ir nepriklausomai vienas nuo kito pirma karta pasiule du zymus fizikos ir psichologijos specialistai. Nobelio premijos laureatas Wolfgangas Paulis ir zymus psichologas Carlas Gustavas Jungas padare išvada, kad sutapimai - tai kazkas daugiau nei paprastas atsitiktinumas. Ju nuomone, tarpusavyje nesusije ivykiai iš tikruju yra sujungti bendros priezasties arba apskritai gali vykti be jokios priezasties nepriklausomai nuo zinomu gamtos desniu. Abu mokslininkai savo pozicija aiškino tuo, kad gamtos desniai nera absoliutus, o ivykiu ryšys gali tureti didziules reikšmes zmogui, nors ir prieštarauja supratimui apie Visata ir ja valdancius desnius.
Nors sutapimai gali buti nulemti atsitiktinumo, tikrasis sinchroniškumas atsiranda tuomet, kai individui jo reikia. Kad placioji publika geriau suprastu šias revoliucines mintis, Jungas remesi sapnais. Dauguma ju neturi reikšmes: juose nera svarbiu simboliu. Bet kai protas sukrestas ar ji kas nors slegia, sapnai igauna prasme. Kartais jie pranašauja katastrofa ar primena ka nors svarbaus.
Lyginant toliau galima teigti, kad sutapimuose ar sinchroniškumo reiškiniuose aukštesnes jegos per aplinkini pasauli siuncia zmogui ispejima. Jungas nuejo dar toliau, iškeldamas išties fantastine hipoteze: noredama atkreipti musu demesi i ka nors svarbaus, musu vidine psichika faktiškai keicia pasauli, kuria sutapimus, galincius nurodyti kelia i išsigelbejima, išeiti iš beviltiškos padeties ir pan. Tai tas pats, kas pripazinti, kad stebuklai egzistuoja ir vyksta ne be zmogaus valios.
Pavyzdziu galima nurodyti epizodus, kai atsitiktinumas ir intuicija padeda išsikapstyti iš sunkios padeties, o sutapimas išgelbsti gyvybe.
Ne logika, o intuicija
Jaunysteje Winstonas Churchillis dirbo karo korespondentu Pietu Afrikoje. Tuo metu vyko anglu ir buru karas. Jis pateko i nelaisve, bet sugebejo pabegti ir atsidure savanoje, neturedamas jokio orientyro. Visiškai išsekes ir beveik prarades paskutines viltis išsigelbeti, jis tolumoje išvydo ziburius ir patrauke ju link. Taip jau laimingai susikloste aplinkybes, kad ji priglaudes zmogus buvo vienintelis, simpatizaves anglams.
Panašus sutapimai rodo, kad iškilus rimtam pavojui protas vadovaujasi ne logika, o intuicija. Paprastai labai racionalus W.Churchillis tasyk pasikliove butent ja.
Galima sakyti, kad sutapimas - tik budas prisikasti iki musu giluminiu ištekliu, izvelgti uzuominas ir zenklus, padedancius išgyventi. Tikriausiai tai vienas iš naturaliu psichikos gebejimu numatyti, ir ekstremaliomis aplinkybemis mes tuo pasinaudojame.
Pastebeta, kad likimo siunciamus zenklus geriau priima zmones, labiau vertinantys patirti nei logika. Ju gyvenime galima rasti daugiau laimingu sutapimu, atrodo, tarsi jais pasirupino aukštesnes jegos. Juos galima lyginti su automobilininkais, pagautais vadinamosios zaliosios bangos, - jie jaucia, jog suspes pralekti nesustodami ir pro pirma, ir pro antra, ir pro trecia šviesofora.
Psichologijos profesorius Allanas Kombsas iš JAV Ešvilio universiteto ilgameciais stebejimais irode: kuo labiau priprantame prie sutapimu, tuo jie daznesni. O jei juos atmetate kaip kokia kvailyste, jie jusu vengia. Ir atvirkšciai - kuo rimciau i juos ziurite, tuo didesni vaidmeni jie vaidina jusu gyvenime.
Savo kailiu išbande
Taciau niekas tiksliai nezino, kodel tie sutapimai nutinka. Bet nera jokiu abejoniu, jog tai realus reiškiniai. Daugelis mokslininku tvirtina, kad tai grynu gryniausias atsitiktinumas, ir kad zmones linke pervertinti juos. Taciau daugelis, patys tai patyre, yra priešingos nuomones.
Labai daznai zmones, veikiami išoriniu aplinkybiu ir savo paciu ideju, iškrypsta iš jiems nurodyto kelio. Sutapimu teorija aiškina, kad ivairiais zenklais bandoma grazinti juos i teisinga kelia. Štai pavyzdys. Vienas profesoriaus pazistamas prarado darba ir, ilgai negaledamas rasti panašaus, nusprende padirbeti taksistu. Cia ir prasidejo: viena po kitos pasipylusios smulkios avarijos, klientas su pistoletu, atemes visa dienos uzdarbi, girti pramuštgalviai, nusprende pazaisti pavojingame kelyje ir vos nenustume ka tik iškepto taksisto i
praraja... Vienas ivykis vijosi kita ir ispejimai daresi vis grieztesni. Galiausiai nelaimelis pateko i rimta avarija, kartu vaziavusi jo zmona atsidure reanimacijoje, jis pats buvo atleistas. Taigi mokslininkas savo kailiu išbande sutapimu teorijos galia.
Zodziu, turime iprasti atidziai vertinti keistus sutapimus. Pasikliauti intuicija kaip Churchillis ir nebuti akli kaip nevykelis taksistas. Ir tai bus teisingas poziuris i gyvenima.
Informacija paimta is dienrascio Respublika
