Akmens amziaus šventykla, kurioje gime civilizacija
Ji du kartus senesne negu Egipto piramides. Kai ja state, po planeta dar klaidziojo kardadanciai tigrai ir plaukuoti mamutai, o ledynmetis buvo tik ka pasibaiges.
Gobekli Tepe šventykla Turkijos pietryciuose, netoli Sirijos sienos, yra nepaprastai sena. Ji pastatyta mazdaug prieš 11 500 m., kai zmones dar nemokejo auginti grudu ir prisijaukinti gyvunu. Tai vienas didziausiu pasaulyje megalitiniu statiniu.
Vokieciu architekto Klauso Schmidto, atsakingo uz kasinejimus, nuomone, tai gali buti zemdirbystes, religijos, o galbut net ir civilizacijos gimimo lopšys. Matyt, neatsitiktinai jis mano, kad cia galejo buti Edeno sodai.
„Tai pirmoji zmogaus pastatyta šventoji vieta pasaulyje“, - teigia Vokietijos archeologijos instituto („Deutsche Archaologische Institut”, DAI) archeologas K.Schmidtas.
Kartu su savo kolegomis jis tvirtina, kad kasinejimu, kurie cia vyksta nuo 1994 m., vietoje nera jokiu nuolatines gyvenvietes liudijimu. Tiesa, buvo rastos uzmuštu gyvunu ir valgomu augalu liekanos, taciau visi kaulai priklauso laukiniams gyvunams, o visa augalija – laukinems rušims. Tai reiškia, kad šia masyvia struktura surente ne nuolat cia gyvenantys zemdirbiai, o klajojanti medziotoju, augalu rinkeju bendruomene.
Šventykla sudaro trys tuzinai T raides formos klinciu monolitai, kuriu aukštis svyruoja nuo 2 iki 4 metru, o mase – po kelias tonas. Rasti ir nebaigti stulpai, kuriu didziausias yra 6,9 m. Geomagnetiniai tyrimai rodo, kad po zeme dar yra apie 250 monolitu.
Monolitai papuošti gyvunu ar abstrakciu piktogramu reljefais. Tie zenklai negali buti priskiriami rašmenims, taciau gali išreikšti bendruosius šventuosius simbolius, zinomus iš neolito laiku piešiniu urvuose. Kai kurie T formos stulpu reljefai turi išbreztas rankas, galincias simbolizuoti stilizuotus zmones. Kruopšciai padaryti reljefai vaizduoja liutus, jaucius, lokius, lapes, gazeles, gyvates, kitas reptilijas, paukšcius, skorpionus ir kt. gyvunus. Gal tai vaisingumo apeigu vieta, o du aukšti stulpai centre simbolizuoja vyra ir moteri? O gal nuorodos i ankstyvaja astronomija (tokie atvaizdai kaip skorpionas, liutas ir kt. galejo buti susije su zvaigzdynais)? Piktogramu prasme visiškai neaiški. Nors šventyklos statytojai ir nedirbo zemes, jie tikrai nebuvo primityvus.
K.Schmidto nuomone, galbut milziniškas darbo jegos poreikis, transportavimo problemos, kilusios statant šventykla, paskatino statytojus pradeti seti grudus ir auginti gyvulius.
Laukiniai javai, šiuolaikiniu kvieciu proteviai, auga šalia, o pati šventykla yra visai netoli Sanliurfos miesto, kuris kryziuociams zinomas kaip Edesa ir kuris, vietos gyventoju teigimu, yra biblinis Uro miestas, Abraomo gimimo vieta. Eufrato upe teka mazdaug 120 km i vakarus nuo šventyklos, tad Gobekli Tepe atsiduria itin derlingo pusmenulio tarp Tigro ir Eufrato viduryje. Beje, biologai taip pat mano, kad zemdirbyste atsirado Kurdistane, šiuolaikines Turkijos teritorijoje, o dabartiniai kvieciai yra genetiškai susije su šia vieta. Tai pat ir laukines kiaules pirma karta buvo prijaukintos netoli Gobekli Tepe.
„Gobekli Tepe itin sena, ji datuojama mazdaug 10 000 m. pr. Kr., t.y. dar iki moliniu indu ir rato atsiradimo. Palyginti galima su garsiuoju Stounhendzu, kurio amzius... tik 2000 m. pr. Kr.“, - sako K.Schmidtas.
„Šis radinys rodo, kad socialiniai kulturiniai pokyciai atsirado daug anksciau negu zemdirbyste, - pasakoja Stenfordo archeologas Ianas Hodderis. - Nuo šiol šis regionas turi visas teises vadintis realia neolito visuomenes gimimo vieta“.
Mazdaug 8000 m. pr. Kr. Gobekli Tepe buvo samoningai uzpilta zememis. Kodel taip padaryta, kol kas nezino niekas. Galbut kas nors iš tiesu norejo paslepti buvusio rojaus vieta?
Informacija paimta is dienrascio Respublika
