Išradimai, nuzude savo išradejus
Isivaizduokite, po daugelio metu, ideje daug pastangu ir daug lešu, jus pagaliau tampate svarbaus išradimo autoriumi. Visai teisetai tikites, kad šis išradimas atneš jums šlove, pinigu, pakeis i gera daugelio zmoniu gyvenima, o iš tiesu bac, ir jis tampa jusu mirties priezastis. Taip nebuna? Buna.
Internete galima rasti informacijos apie išradejus, kurie butu gyvene daug ilgiau, jeigu patys nebutu išrade prietaisu ar budu, paspartinusiu ju mirti.
Blogas kraujas
Vienas iš ju - Aleksandras Bogdanovas - buvo tikras Rusijos Leonardo da Vinci, domejosi fizika, filosofija, medicina ir moksline fantastika. Pagaliau jis susirgo ideja, kad perpilant krauja galima gerokai atjauneti arba bent jau sustabdyti senejima. Jis sau perpyle krauja net 11 kartu, o draugai jam tvirtino, kad išradejas atrodo maziausiai dešimcia metu jaunesnis.
1928 m. A.Bogdanovui buvo dar karta perpiltas kraujas, ir tai tapo jo mirties priezastis, nes kraujas buvo perpiltas iš studento, kuris sirgo maliarija ir tuberkulioze. Vis delto mirus išradejui dar ilgai sklande gandai, kad tai buvo ne klaida, o savizudybe, nes prieš savo mirti A.Bogdanovas paraše „labai nervinga politini laiška“.
Spausdinimo mašina
Amerikietis Williamas Bullockas išgarsejo kaip zmogus, kuris 1863 m. sukure rulonine rotacine spausdinimo mašina. Šis išradimas visiškai pakeite spausdinimo industrija ir paspartino spausdinimo procesa. Nors spausdinimo mašinos jau buvo taikomos gana placiai, W.Bullocko išradimas leido nepertraukiamai paduoti popieriu i mašinas rulonais išvengiant varginancio ranku darbo. Atlikus šiuos patobulinimus tapo imanoma spausdinti iki 30 tukst. lapu per valanda.
Taciau 1867 m. W.Bullocko išradimas atsisuko prieš ji pati. Derinant mašina vienam iš Filadelfijos laikrašciu jo koja transporteris itrauke i mašina ir ji buvo visiškai sutraiškyta. Nepraejo ne savaite, kai išradejas mire per suzalotos kojos amputacija.
Pirmoji aviakatastrofa
Iki garsiuju broliu Wrightu buvo ne maziau garsus vokieciu išradejas Otto Lilientalis. Vadinamas „sklandymo karaliumi“, jis tapo pirmuoju zmogumi, kuriam pavyko ne viena karta atlikti sekmingus sklandymo skrydzius. Nuotraukos su jo sklandymo aparatais apkeliavo pasaulio spauda ir suzavejo šia ideja daugeli zmoniu.
Vis delto po daugelio sekmingu bandymu viena karta nepasiseke. 1896 m. rugpjuti O.Lilientalis nukrito iš 17 m aukšcio ir susilauze stubura. Išradejas mire kita diena su zodziais lupose: „Mazu auku nepavyks išvengti“. Broliai Wrightai O.Lilietntali vadino zmogumi, kuris ikvepe juos skrydziams.
Toksiškos medziagos
Amerikietis Thomas_Midgley jaunesnysis turi mašinu gamybos mokslini laipsni ir per 100 išradimu patentu. Dirbdamas kompanijos „General Motors“ (GM) filiale jis nustate, kad i gazolina pridejus tetraetilšvino vidaus degimo variklis daugiau nestuksi. Taciau kai GM fabriku darbininkams prasidejo haliucinacijos ir jie eme mirti nusinuodije švinu, išradejui buvo pavesta pagaminti netoksiškus priedus. Taip jis išrado dichlordiftormetana, dabar zinoma kaip freonas. Veliau paaiškejo, kad jis kenkia Zemes ozono sluoksniui.
Vaikinas galbut butu išrades ir dar ka nors kenksmingo, taciau 1940 m. jis susirgo poliomielitu ir negalejo savarankiškai judeti. Budamas išradeju jis išrado virviu ir bloku sistema, ja pasitelkdamas galedavo išsiropšti iš lovos be pašaliniu pagalbos. Butent šis išradimas, o ne švinas ar freonas, tapo jo mirties priezastis. 1944 m. jis isipainiojo savo gudraus irenginio virvese, ir šios ji uzdusino.
Pasauliui reikia parašiuto
Prancuzu siuvejas Franzas Reicheltas buvo giliai isitikines, kad pasauliui butina tureti lietpalti-parašiuta. Jis su entuziazmu skyre visa savo laika šiai idejai igyvendinti. Kada bandomasis pavyzdys buvo baigtas, F.Reicheltas uzsiropšte ant Eifelio bokšto atlikti bandymu. Vietos valdziai jis pareiške, kad per pirmaji nusileidima panaudos manekena, taciau paskutine minute pats apsivilko lietpalti-parašiuta ir šoko zemyn. Kazkas buvo ne taip, nes jis milziniškos minios akyse plojosi zemen ir tuo baige visus bandymus šioje planetoje.
Skausmams sumazinti
Ir pabaigoje, kad nebutu taip liudna, z istorija zmogaus, kuris nemire nuo savo išradimo, bet padejo juo kitiems. Tiesa sakant, tai turetu buti ilga ir baisi istorija apie daktara Jozefa Ignasa Giliotena, kuris mire nuo savo paties išradimo - giljotinos. Taciau tai butu netiesa. Gerasis daktaras taikiai mire sava mirtimi lovoje 1814 m. Kodel gerasis? Todel, kad savo išradimu jis sieke palengvinti nuteistuju myriop kancias. Iki jo „patobulinimo“ galvos budavo kertamos kirviu arba kalaviju, ir budeliams neretai šis darbas iš pirmo karto nepavykdavo – reikedavo dvieju triju smugiu. Daktaras J.I.Giliotenas mane, kad tai labai nehumaniška, ir buvo uz mirties bausmes panaikinima. Savo išradima jis laike tarpine grandimi tarp mirties bausmes ir jos panaikinimo.
Informacija paimta is dienrascio Respublika
