Albinosai - dievu pasiuntiniai ar šetono isikunijimas?
Posakis "balta varna" jau seniai tapo metafora. Ja apibudinami ryškus zmogaus ar gyvunu skirtumai nuo gentainiu, - praneša dienraštis "Vakaro zinios".
Baltu varnu aptinkama tarp daugelio gyvunu rušiu. Pavadinimas "albinosas" kilo iš lotynu kalbos zodzio "albeus", kuris reiškia "baltas".
Saule - priešas
Genas, kuris lemia albinizma, trukdo kunui gaminti iprasta kieki pigmento, vadinamo melaninu. Melaninas suteikia spalva odai, plaukams, akims.
Moksliškai irodyta, kad yra daug genu, susijusiu su albinizmu (ar genu pakitimu). Kad ir kaip butu, visi pakitimai susije su melanino gamyba organizme. Melaninas apsaugo oda nuo ultravioletiniu spinduliu. Individas, turintis albinizma ir nesisaugodamas saules, del šio pigmento stygiaus gali lengvai "sudegti". Melanino trukumas akyse pasireiškia jautrumu šviesai.
Individai, turintys visiška albinizma (albinosai), paprastai yra šviesiai geltonu arba baltu plauku ir rausvai baltos odos. Daugelio albinosu akys gali buti raudonos, nes del pigmento trukumo išryškeja kraujagysles. Zmonems šis pavyzdys nelabai tinka, nes ju akys yra gana dideles ir pagamina uztektinai pigmento, del to neišryškeja kraujagysles. Visiškai raudonos akys tiesiog nebudingos zmonems.
Paprastai albinosai yra tokie pat sveiki kaip ir kiti individai. Daug gyvunu praranda savo apsaugine maskuote ir negali pasislepti nuo juos medziojancio plešruno ar tykoti savo aukos. Todel albinosams gyvunams laukineje gamtoje išlikti yra labai sunku. Didziausia problema zmogui albinosui yra bendruomene. Del savo išskirtinumo ypac kencia paaugliai.
Samyšis del briedzio
Norvegijoje visai neseniai buvo pastebetas briedis albinosas. Šiam retam gyvunui jau paskelbtas mirties nuosprendis. Mokslininkai reikalauja, kad baltasis briedis butu kuo greiciau nuzudytas. Nemazai Norvegijos gyventoju piktinasi tokiu poziuriu i neiprasta gyvuna.
Estfolde, nuošaliame Norvegijos kampelyje, briedzio albinoso pasirodymas sukele aršius debatus tarp gyventoju. Šiandien turetu buti nusprestas šio gyvuno likimas, nes rytoj Norvegijoje prasideda briedziu medziokles sezonas.
Mokslininkai nori kuo greiciau atsikratyti baltojo briedzio. Pasak Morteno Bromdalio iš Oslo universiteto, palikti albinosa gyventi "butu neteisinga rušies grynumo atzvilgiu". Pasak molekulines biologijos specialisto, jei šis gyvunas nebus nuzudytas artimiausiu metu, jis gali susilaukti palikuoniu ir jiems perduoti savo igimta pigmentu trukuma. M.Bromdalis mano, kad laikui begant tokie išsigimimai gali tureti itakos briedziu populiacijai.
Nepaisydami mokslininku argumentu, Estfoldo gyventojai nesutinka nušauti šio reto briedzio. Šia tema aršiai diskutuojama net internete. "Tai jau netelpa i jokius remus! O kitas zingsnis bus zmoniu albinosu zudymas?" - piktinosi vienas internautas. Briedzio likima siuloma spresti ivairiai - nuo jo uzdarymo zoologijos sode iki kastravimo. Dalis visuomenes mano, kad pati gamta viska sudelios i savo vietas - baltasis briedis yra gerai pastebimas grobis plešrunams, tad jis ilgai neišgyvens.
Pasak Norvegijos radijo stoties, zmones reikalauja, kad medziotojai neleistu skriausti briedzio albinoso. Taciau Estfoldo laukiniu gyvunu apsaugos komiteto vadovas teigia negalintis nieko zadeti. "Kol yra zmoniu, kurie nesutinka, kad briedis liktu gyvas, negaliu uztikrinti, jog jis išgyvens, - sake Zigmundas Lepheimas interviu dienrašciui "Aftenposten". - Yra briedziu medziokles kvotos. Jose nurodomas gyvunu amzius ir lytis. Taciau niekur nera parašyta, kad briedis turi buti rudas, pilkas ar baltas."
Dzonas Arnemas, dirbantis Norvegijos mokslo tyrimu veterinarijos institute, teigia nesuprantantis, kodel iš viso kilo šis skandalas. Nors briedziai albinosai aptinkami labai retai, jie nera jokia sensacija. Veterinaro duomenimis, Skandinavijoje gyvena apie 450 tukstanciu briedziu. Kasmet nušaunama apie trecdali ju, ir paprastai tarp nušautu gyvunu pasitaiko bent vienas albinosas.
Afrika sutinka priešiškai
Albinosu yra ir tarp zmoniu. Teisybes delei reikia pasakyti - nemazai. Mokslininku vertinimu, Europoje apytiksliai vienas iš 20 tukst. zmoniu yra baltaodis, baltaplaukis rausvo atspalvio akimis - taigi albinosas. Genetiku skaiciavimais, apytiksliai vienas iš 70 zmoniu yra albinizmo geno perdavejas.
Pasaulyje yra vietu, kuriose albinosai aptinkami dar dazniau. Sunku patiketi, taciau ištyrus 14 292 Nigerijos vaikus paaiškejo, jog penki iš ju yra tikru tikriausi albinosai, tai yra vienas iš 3000. Tarp Pnamos indenu genciu tokiu vaiku buvo 1 iš 132!
Tokia neordinari išvaizda praeityje sukeldavo labai skirtingas reakcijas - nuo dievinimo ir pagarbos iki visiško atstumimo. Dar prieš šimtmeti šie baltapukiai atrode neitiketinai, tad jie sekmingai dirbdavo klajojancio cirko trupese.
Afrikos albinosu gyvenimas iki šiol yra labai komplikuotas. Pavyzdziui, Malavio juodaodziu bendruomene labai itariai zvelgia i blyškaus gymio šviesiaplaukius zmones. Jei tamsiaodziu tevu šeimoje gimsta albinosas - tai didziulis skausmas visai giminei, nes toks vaikelis laikomas nevisaverciu.
Tikslas - padeti tokiems pat
Auksinis Afrikos balsas - taip vadinamas dainininkas Salifas Keita iš Malio. Jis - albinosas, tik per plauka išvenges mirties, nes jo gimtineje tokie vaikai laikomi blogio pranašais. Tiesiog stebuklas, kaip juodaodziu turejes gimti berniukas išgyveno prietaringoje ir ivairius ritualus propaguojancioje Afrikoje. Kai pasauli netiketai išvydo šviesiu plauku, odos ir akiu vaikas, šeima uzvalde baime, nepasitikejimas, kilo didziausiu gincu. Galiausiai vyras liepe nešdintis zmonai iš namu ir pasiimti sunu išsigimeli.
Salifui ir jo motinai pasiseke, nes veliau tevas apsigalvojo ir prieme juos. Tai gana retas atvejis, nes dazniausiai Afrikoje, ypac Malyje ar Kamerune, vos gime tokie kudikiai yra nuzudomi šeimos nariu. Salifas Keita ne tik išgyveno, bet ir igyvendino savo svajone dainuoti, išgarsejo ir dabar renka pinigus naujai ligoninei Malyje statyti. Cia visiems albinosams bus teikiama kvalifikuota pagalba.
Informacija paimta is dienrascio vakaro zinios
