Astronomai aptiko viena iš paciu seniausiu stebetu Visatos dariniu
Paslaptingas objektas neoficialiai vadinamas keistoku „demes“ arba „lašo“ (Blob) pavadinimu, buvo pastebetas tarptautines astronomu komandos analizuojant teleskopo Subaru gautus duomenis.
Idomu tai, jog objektas nuo musu nutoles apytiksliai per 12,9 milijardu šviesmeciu. Turint omenyje, jog kosmose šviesmetis zymi ne tik atstuma, bet ir objekto amziu metais, vadinasi šis paslaptingas radinys susiformavo beveik tuoj pat (skaiciuojant Visatos masteliais) po Didziojo sprogimo (jeigu ši teorija apie Visatos gimima yra teisinga). Taigi, tai reiškia, jog objekto amzius yra tikrai solidus ir pretenduoja i pacius seniausius mokslininku stebetus kosminius objektus.
Oficialiai ši „deme“ pavadinta Himiko vardu – tai Japonijos ir Kinijos legendose sutinkama paslaptinga karaliene.
Objekto skersmuo siekia 55 tukstancius šviesmeciu, o tai prilygsta šiuolaikiniu galaktiku dydziui. Tai trikdo astrofizikus, nes iki šiol buvo manoma, jog prieš tiek daugybe metu (Visatos amzius tuomet sieke apie 800 milijonu metu) panašaus stambumo objektu negalejo buti – jie turejo susiformuoti kiek veliau, susijungiant i bendra visuma mazesniu apimciu objektams.
Tyrimui, aprašytam moksliniame zurnale Astrophysical Journal, vadovaves Karnegi observatorijos (Carnegie Observatories) mokslininkas Masami Ouchi pasakojo, jog radinys (tiksliau toji dalis, kuria pavyko pamatyti) – tai didziulis dujinis „kazkas“, spinduliuojantis specifinio daznio bangas.
Iš pradziu objektas aptiktas su Havajuose esanciu Subaru teleskopu, o kai paaiškejo, jog radinys neiprastai toli, i ji buvo nukreipti dar keletas antzeminiu ir orbitiniu teleskopu. Bendri stebejimu duomenys leido ivertinti objekto mase, kuri pasirode bent 10 kartu didesne nei bet kurio kito zinomo šios epochos objekto.Vertinant labiau apciuopiamais masteliais, objekto mase didesne uz Saules 40 milijardu kartu, rašoma BBC straipsnyje.
Kol kas tyrejai gali tik spelioti, ka jiems pasiseke pastebeti. Arba atsitikrinai pastebetas labai retas tu laiku Visatos reiškinys – tikrai stambios galaktikos formavimasis, galejes ivykti susidurus dviem mazesnems galaktikoms, arba prie strukturos susidarymo prisidejo stambi juodoji skyle.
Šiaip ar taip, „deme“ niekaip netinka i dabartini standartini kosmologini modeli pagal savo amziu, tad Masami Ouchi mano, jog yra du galimi atradimo interpretavimo keliai: „arba pirmuju galaktiku formavimosi modeliai nera teisingi, arba prieš musu akis kazkas tikrai unikalaus“.
Nors mokslininkai turi ivairiu hipoteziu, kas galejo nutikti šiame Visatos kampelyje beveik prieš 13 milijardu metu, taciau tikrai aiškaus supratimo dar niekas neturi. Placiau apie radini galima paskaityti Karnegi observatorijos spaudos pranešime.
Informacija paimta is www.technologijos.lt