Ar egzistuoja gyvybe Marse?
Dulketasis Marsas ir zalioji Zeme laikomi giminingomis planetomis. Kiek legendu ir istoriju prikurta apie ateivius, gyvenancius Marse ir vis aplankancius Zemes gyventojus… Vis delto nors yra netoli viena kitos, abi planetos labai skiriasi.
Zeme yra 8 kartus didesne uz Marsa savo turiu ir beveik 10 kartu masyvesne. Egzistuoja ir branduoliu sudeties skirtumai. Zemes ir Marso branduoliai formavosi visiškai skirtingomis salygomis. Visgi bendras dalykas galbut yra vanduo, nes neseniai Marse rasti vandens pedsakai, ar tai reiškia gyvybes egzistavima Marse?
Judejimas ir klimatas
Marsas yra ketvirtoji Saules sistemos ir artimiausia Zemei planeta. Senoveje Marsa spindinti danguje aukštaiciai vadino Saules dukra Ziezdre. Kruvinojo karo dievo Marso vardas kilo del rausvos, krauja primenancios spalvos.
Marso para šiek tiek ilgesne uz Zemes para. Kadangi Marso ašis pakrypus i orbitos plokštuma kaip ir Zemes, Marse keiciasi metu laikai. Taciau apskritai metai Marse yra ilgesni ir lygus apie 1,8809 Zemes metu, nes Marsas yra apie 1,52 karto toliau nuo Saules negu Zeme ir mazesnis jo skriejimo orbita greitis. Tai reiškia, jog Saule Marsas apskrieja per 686 dienas ir 23 valandas, vidutiniu 24 km/s greiciu. Aplink Saule Marsas skrieja elipses formos orbita. Nuotolis nuo Saules kinta nuo 207 iki 249 milijonu km.
Kas 780 dienu Marsas buna opozicijoje priartedamas arciausiai Zemes, apie 80 000 000 km. Tuomet jis geriausiai matomas mums. 2003 m. rugpjucio 27 d. Marsas buvo priartejes prie Zemes arciausiai per paskutinius 60 000 metu, atstumas iki jo tesieke 55,758,006 km. Paskutini karta taip arti Marsas priartejes buvo 57617 m. prieš musu era. Atsizvelgiant i Marso opozicijas, mokslininkai nustato kosminiu aparatu, skrendanciu Marso tyrineti, paleidimo laika bei orbita.
Paros trukme Marse yra tik pusvalandziu ilgesne nei Zemeje. Temperatura ties pusiauju svyruoja nuo -103°C nakti iki +17°C diena.
Atmosfera ir paviršius
Marso atmosfera labai reta, jos slegis 170 kartu mazesnis nei Zemes. Daugiausia sudaryta iš anglies dioksido, azoto, argono, deguonies ir vandens garu. Atmosferos retuma lemia šiltnamio reiškinys. Marso paviršius gauna 2,3 karto maziau Saules energijos negu Zeme.
Marsui budingi stiprus vejai, sukeliantys dideles smelio audras. Rausvo smelio uraganai siekia iki 100 m/s ir kartais pakyla net i 50 km aukšti.
Marso paviršius kalnuotas, su ryškiais ugnikalniu pedsakais, gausu plutos luziu, krateriu, yra kanjonu, plokštikalniu, lygumu.
Didziulis plutos luzis vadinamas Marinerio sleniu, kurio ilgis 4000 km, plotis – 100 km, o gylis – 6 km. Aukšciausi kalnai yra 4 ugnikalniai: Olimpas, Arsija, Askreja ir Povas. Didziausio kalno Olimpo aukštis siekia net per 20 km. Apie kazkada buvusi vandeni byloja upiu senvages ir išdziuve ezerai. Dabar tera tik ledo kartu su anglies dioksidu ašigaliuose, kur susidare ašigalines kepures.
Stambiausi Marso paviršiaus objektai pavadinti mokslininku ar miestu vardais. Galima pasigirti, jog ten yra ir zymaus Vilniaus astronomo Gusevo, ir Alytaus krateriai. Kartais gerai isiziureje i Marsa, galime pamatyti zmogaus veida – tai zymiausias Marso paviršiaus darinys Marso sfinksas.
Marso paviršiaus rausva spalva lemia gelezies oksidas. Marso magnetinis laukas yra net 1000 kartu silpnesnis uz Zemes magnetini lauka.
Palydovai
Marsas turi du nedidelius, pailgus, netaisyklingos formos gamtinius palydovus: 28 km ilgio Foba ir 16 km ilgio Deima. Abieju vardai reiškia baime ir siauba. 1877 m. juos atrado amerikieciu astronomas Asaph Hall.
Abieju palydovu paviršiuje matoma daugybe smuginiu krateriu. Manoma, jog palydovai yra kokie nors didesni astronominiai kunai, kurie pateko i Marso gravitacijos lauka ir pradejo skrieti aplink planeta.
Marsas ir ateiviai
Nera kitos tokios planetos, apie kuria nebutu sukurta tiek gandu ir mitu. Ir viskas del kitokios gyvybes, del ateiviu lyg butu nuobodu vieniems pasaulyje gyventi.
Daugybe metu sklando gandai apie musu planetoje pasirodancias butybes. Oficialiai tai nera pripazinta, taciau traukia visus. Nemazai yra pasakojimu televizijoje ar radijuje, apie tai rašo laikrašciai, netruksta ir tyrinetoju. Vis delto tai lieka viena didziausiu kosmoso paslapciu.
Danu fizikas Rasmusas Bjorkas tyrinejo nauju gyvybiu paiešku budus ir padare prielaida, kad viena civilizacija galetu paleisti i kosmine erdve aštuonis tarpgalaktinius zondus. Išleisti i atvira kosmosa, kiekvienas iš tu zondu galetu paleisti po aštuonis minizondus. O šie butu nukreipti i artimiausias zvaigzdes, kurias pasieke jau pradetu planetu, kuriose yra gyvybe paieška.
Tyrimo metu buvo taikyta prielaida, jog kiekviena planeta nera labai nutolusi nuo kitu, taciau ir nera galimybes joms susidurti.
Fizikas apskaiciavo, kad net jei tarpplanetiniai zondai galetu skrieti kosmosu 10 kartu maziau uz šviesos greiti, prireiktu net 10 milijardu metu, kurie sudaro beveik puse Visatos amziaus, kad butu ištirta vos 4 proc. visos galaktikos. Taigi detali paieška iš viso yra negalima. Ir vis delto paieškos nesiliauja, tik jos apsiriboja artimiausiu kaimynu – Marsu.
1877 m. italu astronomas pro teleskopa iziurejo tamsius ruozus Marse ir pavadino juos kanalais. Nuo tada ir prasidejo ivairiausiu speliojimu apie galimus Marso gyventojus laikotarpis. Buvo surengta keletas nesekmingu bandymu, norint uzmegzti ryšius su marsieciais. Vienas keisciausiu bandymu buvo noras iškasti Sacharoje griovius, pripilti juos zibalo, uzdegti ir taip pasiusti šviesos signala i Marsa. Keisti ir ilgai tyrineti Marso paviršiaus pokyciai galejo susidaryti ne del marsieciu veiklos, o del ledo kepuriu tirpimo.
Kad ir kaip butu meginta ieškoti paslaptingosios gyvybes ar ateiviu, jokiu gyvybes pozymiu nerasta, nors tarpplanetiniu erdvelaiviu i Marsa buvo siusta daugiau nei i kitas planetas. Marsas taip pat pirmauja pagal „prarastu” palydovu skaiciu.
Tyrinejimai
Praejusi menesi Marse nusileido NASA zondas „Phoenix“ po devynis menesius trukusios keliones. Tai tik trecia karta per visa istorija atliktas sklandus nusileidimas Marse, toje vietoje, kur buvo planuota. Zondas jau atsiunte nuotrauku iš Marso šiauriniu vietu, kuriu mokslininkai dar nebuvo mate. Aparatas gali surinkti ir planetos paviršiaus grunto bei ieškoti gyvybes pedsaku.
Pagrindinis šios vykdomos misijos tikslas yra nustatyti, ar Marso šiaures ašigalio regione kada nors egzistavo mikrobu tipo gyvybe. Zondo aparatura bus aprupinama Saules energija.
„Phoenix” tris menesius kasines Marso paviršiu, ieškos skysto vandens bei gyvybei butinu mineralu. Norima nustatyti, ar buna tokiu metu laiku kaitos momentu, kai klimato salygos yra palankios gyvybei.
Skysto vandens ir organiniu junginiu buvimas reikštu galima gyvybes egzistavima Marse, tad „Phoenix“ apie tris menesius bandys tai išsiaiškinti. Taciau ar pastangos neliks ir vel bevaises?
Informacija paimta is www.technologijos.lt