Amzinos jaunystes paslaptis iminta
Niekas, niekada neabejojo, kad senejimo problema buvo ir išlieka viena iš aktualiausiu gamtos pazinimo teoriju. Zmogaus gyvenimas – akimirka ir amzinybe. Jis pralekia kaip zaibas, bet sutalpina savyje visa tai, kas buvo su mumis ir kas buvo prieš mus, jis palieka pedsaka (bent jau biologini) ateiciai. Seniai gincijamasi, kaip susijes amzius ir kurybingumas, amzius ir gyvenimo kokybe. Tiesa sakant, kuo anksciau zmogus susimasto apie mirti, tuo anksciau visi antraplaniai dalykai nustumiami tolyn, uzleidziama vieta svarbiausiems, del kuriu verta gyventi.
Kas dziaugiasi amzina jaunyste?
Nuo neatmenamu amziu zmones kamavo zinojimas apie neišvengiama senejima ir mirti. Tas zinojimas zmones verte ieškoti jaunystes eliksyro, galincio pajauninti zmogu, taip pat ir pailginti jo gyvenima. Lasteliu senejimas, šalinimas ir audiniu atsinaujinimas yra naturalus procesas. Tarp daugialasciu gyvunu yra tokiu, kurie, esant palankioms gyvenimo salygoms, galetu gyventi neribota laika. Vienas iš potencialiai nemirtingu organizmu yra gelavandene hidra. Hidru audiniu lasteles pastoviai regeneruojasi ir atstato jau pazeistas lasteles. Esant palankioms gyvenimo salygoms, nauju lasteliu atsiradimo greitis lygus atitarnavusiu lasteliu zuties greiciui. Tokiu budu hidra lieka amzinai jauna, o miršta tik pasikeitus gyvenimo aplinkai.
Amziaus rekordai
Nereikia manyti, kad tokia paprasta amzinos jaunystes paslaptis prieinama tik labai nesudetingiems organizmams. Kaip zinoma, nesensta ir daugelis zuvu rušiu: juros ešerys gyvena ilgiau nei 200 metu. Ilgaamziu buryje su nereikšmingo senejimo pozymiais -varliagyviai ir vezliai. Ilgiausias uzfiksuotas vezlio amzius -188 metai.
Sprendziant pagal kaulu struktura, kai kurie dinozaurai neturejo senejimo pozymiu. Bendra nesenstancio organizmo taisykle - tai pastovus „sugadintu“ lasteliu atsinaujinimas. Zuvu, varliagyviu, ropliu atitarnavusios smegenu lasteles nuolat pakeiciamos naujomis. Ši taisykle galioja ir kai kuriems sparnuociams.
Tai kas gi skiria zinduolius ir zmogu nuo visu kitu gyvunu grupiu?
Protas ar jaunyste?
Visu pirma, zinduoliu nervu sistema, o ypac smegenys, daug greiciau vystosi (evoliucionuoja) negu kitu gyvunu. Zmogaus neuronu skaiciaus kaita skirtingais gyvenimo laokotarpiais yra nevienoda. Naujagimio neuronu skaicius dideja, o 6 metu amziuje ju buna dvigubai daugiau negu ka tik gimus. Neuronu uzuomazginiu lasteliu (neuroblastu) dalijimasis tesiasi iki 21 metu, po to nerviniu lasteliu skaicius praktiškai išlieka pastovus. Taigi zinduoliu galvos smegenu spartus vystymasis sustabde nerviniu lasteliu atsinaujinimo procesa, o tai ir apsprende neišvengiama smegenu ir viso organizmo senejima.
Paslaptis, kaip nuvyti klastingas ligas
Anot laisvuju radikalu teorijos, senstame todel, kad organizmo lasteles be paliovos ardo laisvieji radikalai. Organizmuose vykstant naturalioms deguonies reakcijoms, kuriu metu gaminama gyvybinei veiklai butina energija, kaip šalutiniai produktai susidaro toksines medziagos - laisvieji radikalai. Vykstant laisvuju radikalu oksidacijai, pazeidziamos lasteliu membranos ir DNR. Šiu procesu mes nematome, bet ju poveiki netrunkame pajusti, - jie skatina organizmo senejima ir atsparuma ligoms. Laisvuju radikalu susidaryma skatina tabako dumai, saules spinduliai, konservantai, chemines medziagos, emocinis stresas ir kiti neigiami aplinkos veiksniai. Organizmui senstant silpsta igimtas gebejimas atitaisyti laisvuju radikalu padaryta zala. Kuo vyresni esame, tuo labiau pazeistos musu lasteles, o tai dar labiau paspartina musu organizmo senejima. Vezys, išemine širdies liga, artritas, Alzheimerio liga - tai laisvuju radikalu nulemto senejimo išraiška. I kova su laisvaisiais radikalais musu organizmas pasitelkia antioksidantus - šie panaikina zalinga ju poveiki, padeda uztikrinti lasteles gyvybinguma. Antioksidantu gausu vaisiuose ir darzovese, ypac raudonos ir oranzines spalvos. Savo raciona galime pagerinti ir maisto papildais. Antioksidantai negali sustabdyti senejimo, tacau gali sumazinti ankstyvos mirties tikimybe, atsparuma ligoms.
Teorija apie kuno susidevejima
Medziagu apykaitos teorijos šalininkai teigia, kad kiekviena gyva butybe i ši pasauli ateina turedama tam tikra kieki gyvybines energijos atsargu. Gyvybiniams procesams sunaudojus šia energija, pasibaigia ir gyvenimo laikas. Kuno susidevejimo greiti lemia gyvybiniu procesu greitis. Medziagu apykaitos greitis yra labai individualus rodiklis. Senejimo pagreitis vystosi veikiant kompleksui išoriniu ir vidiniu faktoriu (ligos, paveldimumas, gyvenimo budas, ekologija). Letas senejimas veda prie ilgaamziškumo, prie gyvenimo pratesimo. Letai senstanciu 80-90 – meciu amziaus zmoniu funkciniai ir metaboliniai (cheminiai procesai, vykstantys lasteleje) parametrai išlieka tokie patys kaip daugumos 60-70 metu amziaus zmoniu.
Gerentologija yra aiškiai apibrezusi jaunystes, brandos ir senatves ribas: iki 45 metu trunka jaunyste, nuo 45 iki 60 metu - brandos amzius, po 60 metu – zmogus yra pagyvenes.
79 metu gimdyve
Taciau gyvenimas iškrecia pokštu. Rusei Ulai Marguševai dabar 124 metai. Ji yra ne tik viena iš ilgaamziu pasaulio gyventoju (pase nurodyta gimimo data -1884 balandzio 15 d.), bet ir seniausia gimdyve. Remiantis dokumentais, savo vieninteli sunu senole pagimde budama 79 metu amziaus! Kabardino - Balkarijos kalnu gyvenvieteje gyvenanti Ula Marguševa niekada neskaiciavo savo amziaus ir nesusimastydavo apie mirti. Netgi gyvenvietes zilagalviai auksakaliai apie senole kalba kaip apie amzinai gyvenancia.
Prisiminusi praeiti, Ula pasakoja, kaip vaikysteje basa vaikšciojo po gruoda, kaip gelbedamasi nuo bado valge sliekus. Pirma karta Ula ištekejo budama 30 metu. Vyras greitai mire, vaiku iš šios santuokos neturejo. Perkopusi aštunta dešimti, moteris ištekejo antra karta. Jai pasipiršo našlys Tatym Margušev, kuriam Ula budama garbaus amziaus pagimde sunu Achmeda. Laimingas tevas svajojo uzauginti mazyli, bet svajones neišsipilde: mire 83 metu, kai sunui tebuvo keturi metai. Ula sunu Achmeda augino viena.
Maistui ilgaamze ir jaunysteje, ir dabar neišranki. Buna dienu, kai visa jos maisto davini sudaro puodelis arbatos ir rieke namines duonos. Kai gime pirmoji anuke, Ulai sukako lygiai šimtas metu. Dabar ilgaamze turi penkis anukus ir du proanukius.
Visus svarbiausius gyvenimo ivykius Ula uzrašydavo ant ant virtuvines spinteles duru vidines puses. Jos gyvenimo kronika nutruksta 2005 metais. Po irašu apie jos sunaus gimima Ula negalejo parašyti jo mirties datos. Pacia baisiausia gyvenimo data ant spinteles dureliu uzraše jos jauniausia anuke. Vaikišku raštu ji išvedziojo: „Tetis mire“.
Informacija paimta is www.indigo.blogas.lt