Gyvi
mamutai XXI amziuje tampa realybe. Mokslininkai paskelbe sensacinga zinia, kad jau galetu atkurti tokius isnykusius gyvunus kaip mamutai, kardadanciai tigrai ir kiti.
Sia vilti
suteike mokslinis eksperimentas „Mamuto genomo projektas“, atliktas
Pensilvanijos (JAV) universitete. Tarptautine mokslininku grupe pirma karta gavo
visa pries 10-50 tukst. metu gyvenusio mamuto genoma. Ju rankose – gyvybes grudas, pagal kuri galima rekonstruoti sia ismirusiu gyvunu rusi.
Bandymu
atkurti mamuto genu seka, arba DNR, buvo ir anksciau. Priespaskutiniai mamuto
vilnos tyrimai dave pasauliui 70 proc. issifruota sio isnykusio milzino genoma.
Ir pagaliau, istyrus is Jakutijos amzinojo isalo zonos atveztus mamuto galuniu
kaulus, pasiekta pergale – simtaprocentinis genomas. Tam ypac padejo nauji Sveicarijos mokslininku prietaisai, vadinamieji sekvanatoriai, kurie kelis kartus pagreitino milijardu nukleotidu poru sekos issifravima.
Tenka
pripazinti, kad vien DNR gyvunui klonuoti nepakanka – reikia visos lasteles.
Taciau teoriskai galima sukurti transgenini drambli su persodintu jam mamuto
genomu. Kadangi dramblys ir mamutas - skirtingos gyvunu rusys, panasiai kaip
lape ir vilkas, bandymas bus labai sudetingas, taciau, mokslininku teigimu,
imanomas. Tam reikia isskirti dramblio DNR, perstatyti joje kelis tukstancius
genu, kad butu kaip mamuto, ir implantuoti gauta „kurini“ i Indijos drambles
kiausialaste. Tai, kas pagaliau gims, bus pavadinta transgeniniu drambliu. Jeigu nukleotidu poros nebutu sumaisytos, jeigu pirmasis gyvunas isgyventu, jau butu galima kalbeti apie mamuto sukurima selektyviniu budu.