Voiniciaus rankrastis – mistine knyga, parasyta mazdaug 1450-1520 m. Autorius – nezinomas. Kalba – nezinoma. Raidynas – nezinomas.

Tik surasta sia knyga bande issifruoti garsiausi pasaulio kriptografai, taciau nesekmingai. Per ta laika ji tapo sventuoju kriptografijos graliu, taciau neatmetama galimybe, kad Voiniciaus rankrastis tera paprasciausia mistifikacija, jokios prasmes neturintis raidziu ir zodziu kratinys.

Paslaptingoji knyga pavadinta lietuviu kilmes lenku ir amerikieciu knygu prekybininko Vilfrido Mykolo Voiniciaus (Wilfrid M. Voynich) vardu, jis isigijo rankrasti 1912 m.

Pirmasis tiksliai zinomas rankrascio turetojas yra XVII a. pradzioje Prahoje gyvenes alchemikas Georgas Bareschas. Suzinojes, kad jezuitas Athanasius Kircheris is Romos kolegijos paskelbe koptu zodyna ir issifravo, kaip tada manyta, Egipto hieroglifus, jis nukopijavo dali rankrascio ir dukart siunte A.Kircheriui i Roma, prasydamas padeti ji issifruoti, taciau siam nepadejo jokie sifrai. Alchemiko 1639 m. rasytas laiskas – ankstyviausias rankrascio paminejimas.

Veliau, po G.Barescho mirties 1644 m., rankrastis atiteko jo draugui Johannesui Marcusui Marci, Prahos universiteto rektoriui. Sis, spejama, ji perdave savo draugui A.Kircheriui. Tolesnis rankrascio likimas 200 m. nezinomas, taciau labiausiai tiketina, kad jis saugotas su kita A.Kircherio korespondencija Romos kolegijos bibliotekoje.

Dulkes nuo rankrascio vel buvo nupustos, kai ji vel surado V.Voinicius. Jis gime 1865 m. Telsiuose, tuometeje Kauno gubernijoje. Baiges gimnazija jis mokesi Maskvos universitete, gyveno Varsuvoje, buvo istremtas i Irkutska uz dvieju revoliucionieriu pabegimo is kalejimo organizavima. Is Irkutsko pabeges i Londona vede Ethele Liliana. E.Voinych veliau isgarsejo romanu "Gylys". Jiedu susituoke ir pasitrauke is revoliuciniu kovu, o Vilfridas uzsieme antikvariniu knygu prekyba.

Karta jam i rankas pateko senovinis foliantas, parasytas nezinoma kalba. Anot V.Voiniciaus, si rankrasti, kartu su kitais 20 jis nusipirko 1912 m. viename jezuitu vienuolyne pieciau Romos. Vienuoliai nusprende gauti pinigu remontui parduodami dali savo bibliotekos. Jie tik pareikalavo, kad niekam nebutu atskleista, kas pardavejas – to V.Voinicius ir laikesi iki pat mirties.

Prie knygos pridetas 1666 m. Paryziaus universiteto rektoriaus J.M.Marci laiskas A.Kircheriui i Roma. Is jo suzinome, kad Vokietijos imperatorius Rudolphas II (1552-1612 m.) isigijo rankrasti uz 600 dukatu (didele suma tais laikais). Viename pirmuju puslapiu irasytas Rudolpho rumu gydytojo vardas, – manoma, kad butent is sio ranku rankrastis pateko Cekijos alchemikui G.Bareshui.

Isigijes manuskripta, Vilfridas kelis lapus nufotografavo ir nusiunte pazistamiems kriptologams. 1919 m. jie pateko i Pensilvanijos universiteto garsaus kriptologo prof. Williamo Newboldo rankas. Dar nebuvo kodo, kurio jam nepavyktu issifruoti, taciau sikart jo lauke nesekme.

Paslaptingoji knyga kele vis didesni susidomejima, buvo netgi isteigta neformali Voiniciaus draugija, taciau knyga istikimai saugojo savo paslapti. 1960 m. mire E.Voynich. Rankrasti ji buvo palikusi artimai savo draugei Anne Nill, si 1961 m. ji pardave knygu prekeiviui Hansui P.Krausui. Nerades pirkejo, 1969 m. jis rankrasti padovanojo Jeilo universitetui. Nuo 2005 m. Voiniciaus rankrastis saugomas Baineko retu knygu bibliotekoje Jeilio universitete (Konektikuto valstija, JAV). Tais paciais metais pirma karta buvo viesai isspausdinta sio rankrascio faksimile.

Stai tokia jo atsiradimo istorija, kuri tebejaukia kriptologu ir kitu tyrinetoju protus, nes iki siol nera zinomas nei rankrascio tekstu autorius, nei jo turinys.

Ka galima butu pasakyti apie pati Voiniciaus rankrasti? Keistojoje knygoje – per 240 plono pergamento puslapiu (spejama, kad dar 28 truksta), ju matmenys – 15x23 cm, knygos storis apie 3 cm. Tekstas uzrasytas nezinoma kalba paukscio plunksna – is kaires i desine, kartais pazymint pastraipos pradzia. Ta pacia plunksna nupiestos ir iliustracijos, veliau jos buvo nuspalvintos.

Rasysena (ductus) tvirta, stabili, kokia yra budinga zmogui, kai jis raso jam iprasta kalba ir jam yra aisku, apie ka jis raso. Nera iprastiniu skyrybos zenklu. Rankrastyje – per 170 tukst. rasto zenklu, atskirtu mazais tarpeliais. Yra kelios desimtys specialiu zenklu, knygoje sutinkamu tik 1-2 kartus. Didesni tarpeliai dalija teksta i mazdaug 35 tukst. ivairaus ilgio „zodziu“.

Statistine kompiuterine analize parode, kad teksto struktura budinga naturalioms kalboms, pvz., zodziu pasikartojimas tenkina Zipho desni, o zodziu entropija (apie 10 bitu zodziui) atitinka lotynu ir anglu kalbas. Kai kurie zodziai sutinkami tik kai kuriuose rankrascio skyriuose, kiti – tik kai kuriuose puslapiuose, kai kurie kartojasi visame tekste.

Kita vertus, rankrascio kalba kiek skiriasi nuo Europos kalbu. Tarkim, nera zodziu, ilgesniu nei 10 "raidziu", nepaprastai mazai vienos ar dvieju raidziu zodziu. Zodyje raides pasiskirsciusios irgi savotiskai: kai kurie rasmenys sutinkami tik zodzio pradzioje, kiti – tik gale (nosines?), o kai kurie tik zodzio viduje – tai budinga semitu (pvz., arabu) rastui. Bendras rankrascio "leksikonas" skurdesnis nei iprastose tokios apimties knygose. Raidziu pavidalas primena XV a. rasmenis, taciau zodziai yra beprasmiai bet kuria Europos kalba.

Kompiuteriu ieskant statistiniu desningumu (tarp simboliu, zodziu ir ju daliu, deriniu) paaiskejo, kad struktura labai panasi i kinu ar vietnamieciu kalbas. Tuo labiau kad yra augalu piesiniu, tuo metu augusiu tik Kinijoje (pvz., zensenis). Taciau joks Rytu kalbu filologas nenustate, kokiu dialektu ji parasyta.

Tiriant rankrasti pro galinga didinamaji stikla matyti, kad kiekviena raide uzrasyta dviem zenklais – jie tarsi uzdeti vienas ant kito. Taigi rankrastyje ne vienas, o du tekstai – skirtingais rastais ir kalbomis. Tai 1921 m. nustate Williamas Newboldas.

Anglijos Kilio universiteto prof. Gordonas Ragas 2004 m. "Cryptologia" zurnale paskelbe versija, kad rankrasciui uzrasyti naudotos Kardano groteles – kortele su ispjautais langeliais, pro kuriuos matyti uzsifruotas tekstas (israsta italu matematiko Dzirolamo Kardano). Tad sifruojant ir desifruojant reikia tureti ta pacia kortele. Kad ir kaip ten butu, paprastus raidziu sukeitimus mokslininkai butu jau seniai desifrave, tad demesys buvo sutelktas i polialfabetinius sifrus.

Kitas spejimas, kad tekstui sifruoti panaudota steganografija – kai reikiamos raides uzrasomos tam tikrose vietose, pvz., imama tik antroji zodzio raide. Sia technika 1499 m. apraso Johannesas Trithemiusas. Kita prielaida – sifruojant naudotos tik simboliu dalys ir teksto vidines strukturos. Kai kas spelioja, kad gal ji parase psichiskai sergantis asmuo tuo nenoredamas nieko apgauti, arba alchemikai specialiai sukure "neperskaitoma" teksta, kad pelningai (600 dukatu vis delto apie 3,5 kg aukso) parduotu Rudolphui II, kurio silpnoji vieta buvo okultizmas.

Taciau tokias galimybes atmeta jau minetas teksto ir Zipfo desnio atitikimas. Dar praeito simtmecio viduryje Harvardo universiteto prof. George'as Zipfas isvede zodziu pasikartojimo bet kurioje kalboje mazejimo tvarka universalia formule. Ir Voiniciaus rankrastis atitinka ja – tad tai ne isgalvotu raidziu maisalyne, o tikra informacija.

Yra dar ivairiu versiju, kad tai dirbtine kalba (kazkas panasaus i esperanto), specialiai uzsifruotas tekstas, kad tai alchemiku zinios, kad tai kazkokio teksto “stenograma” ir t.t. Si sarasa butu galima testi ir testi, bet, matyt, vertetu pereiti ir prie paties Voiniciaus rankrascio turinio.

Yra labai daug teoriju, kas galetu butu Voiniciaus rankrascio autorius.Siame rasinyje nelabai noretusi gilintis i visas prielaidas ir hipotezes, nes vis tiek ne viena is ju nera patvirtinta.

Galima butu tik pamineti, kad is pradziu buvo manoma, jog autorius galejo buti R.Bekonas. Si versija stipriai veike desifravimo pastangas. Taciau tyrejai gana tvirtai atmeta sia galimybe.

Iki 1921 m. Voiniciaus padarytoje pirmo puslapio fotostatineje reprodukcijoje matyti kelios isskydusios demes – nutrinti uzrasai. Panaudojus chemines medziagas (Voiniciaus naudotos jos taip sugadino pergamenta, kad dabar uzrasas vos iziurimas) ten buvo galima iskaityti varda "Jacobj a Tepenece" – o tai galetu buti nuoroda i Jakub Horcicky is Tepeneco (zinomas lotynisku vardu Jacobus Sinapius, 1575-1622), buvusi botanikos zinova, botanikos sodo priziuretoja, Rudolpho II gydytoja. Kai kurie sake, kad jis galejo buti rankrascio autorius. Taciau uzrasas ant rankrascio neatitinka jo rasysenos, kuri yra Jano Huricho atrastuose dokumentuose.

Viena teoriju yra ta, kad pats M.Marci galejo suklastoti G.Baresho laiskus ir rankrasti. Atseit taip jis sieke sukompromituoti "visazini" jezuita A.Kircheri. Siandien zinoma, kad tas "visazinis" yra padares akivaizdziu suklydimu – ir istorija primena Andreaso Mullerio poksta, kai sis beprasmi "rankrasti" pasiunte A.Kircheriui su zyma, esa jis is Egipto, ir paprase ji isversti, o A.Kircheris ji netrukus "isverte". Beje, M.Marci minimas Rafaelis Mnisovskis buvo ir kriptologas, apie 1618 m. sukures neiveikiamu laikyta sifra. Tai leido iskelti hipoteze, kad jis ir buvo rankrascio autorius, – sieke pademonstruoti savo sifro efektyvuma. Tiesioginiu irodymu siai versijai patikrinti taip pat nera.

Pastaruoju metu kasmet vis labiau linkstama prie versijos, kad manuskriptas tera tik vykusi mistifikacija. Galbut ji parases zmogus turejo psichikos sutrikimu ir visiskai nenorejo nieko apgauti? Tai butu vienintelis logiskas paaiskinimas, kodel rankrascio lig siol niekam nepavyksta issifruoti.

Pagal turini atrodytu, kad tai viduramziu medicinos knyga. Taciau piesiniu detales ismusa is veziu ir sudaro prielaidas ivairioms spelionems apie sio rankrascio kilme, jo tekstu turini ir paskirti. Tokiu augalu ar dangaus kunu atvaizdu nesutinkama daugiau ne vienoje kitoje pasaulio knygoje.

Pirma knygos dalis, atrodo, skirta augalams, taciau tiksliai galima nustatyti tik pora is ju. Kiekviename puslapyje yra po augalo iliustracija (kartais dvi), salia jos – aprasas: iprasta Europos zolininku knygos sudarymo maniera. Kai kurie augalai atrodo tarsi sukomponuoti: saknys paimtos is vieno augalo, lapai – is kito, ziedai – is trecio.

Sioje dalyje – apskritos diagramos, kai kurios is ju su Menuliu, su Saule ir zvaigzdemis, todel galima speti, kad turinys susijes su astronomija arba astrologija. Viena serija sudaro 12 diagramu, kuriose galima atpazinti tradicinius Zodiako zenklu simbolius. Kiekvienas simbolis apsuptas 30 moters figuru miniatiuru.

Glaustas, nepertraukiamas tekstas, apjuosiantis atvaizdus kunu (daugiausia apsinuoginusiu moteru), kurie maudosi tvenkiniuose, kruopsciai sujungtuose apgalvotu vandentiekiu. Kai kurie vamzdziai ryskiu zmogaus organu formu, o kai kurios moterys pavaizduotos su karunomis.

Yra ir kitu diagramu, bet visiskai neaiskios prasmes. Sis skyrius netgi su iklijuotais puslapiais. Vienas toks ideklas is 6 puslapiu, panasus tarsi i zemelapi su sesiomis „salomis“, kurios sujungtos „dambomis“. Jose matyti pilys arba vulkanai.

Is siu sudedamuju daliu galima speti, kad Voiniciaus rankrastis galejo buti skirtas herbalistikai, nes pirmoji knygos dalis yra apie zoles. Taciau vandens telkiniai ir kanalai biologijos skyriuje gali reiksti, kad tai alchemiko rasinys, kaip gaminti eliksyrus ir misinius. Bet ir cia yra priestaravimu, nes alchemikams budingas grafinis vaizdavimas naudojant tam tikrus elementus ir ypatingus zymejimus (erelis, varle, zmogus kape, pora lovoje ir t.t.) arba simbolius, o ju siame tekste nera. Panasiai buvo atmestos ir astrologines botanikos, bei astronomijos ziniu teorijos. Tad ir vel nieko tikslaus.

Per tuos beveik devynis desimtmecius nuo 1912 m. desimtys tukstanciu kriptologu, kitu sriciu mokslininku is ivairiausiu saliu veltui stengesi issifruoti viduramziu folianta. Jo turini slepiantis kodas buvo ir lieka paslaptis. Tai gali buti ir alchemiko rasinys, ir musu planeta aplankiusio ateivio prisiminimai, ir... paprasciausia klastote. Siaip ar taip, Voiniciaus rankrastis dabar oficialiai pripazintas paslaptingiausia knyga pasaulyje.

Dabartiniai rankrascio saugotojai - Jeilio universiteto darbuotojai - rankrasti skenavo ir paskelbe specialioje interneto svetaineje, kad visi norintieji galetu isbandyti jegas ji sifruodami – gal kam nors pagaliau pasiseks?