2009 metu pavasari privacioje Venecijos "Galleria d'arte Giudecca" ivyko pirmoji pasaulyje 23 metu mustango abstrakcionisto is Nevados darbu paroda!

Pasak galerijos savininkes Rosalbos Chorceli, kai ji pirmakart isvydo zirgo, vardu Cola (Kaktusas), darbus, jie siaubingai jai patiko, bet tuomet net i galva neatejo, kad juos sukure ne zmogus. Colos paveikslas kainuoja apie 4000 doleriu.

Moteris pazymejo, kad publika ir dailininkai entuziastingai reagavo i keturkojo darbus. "Mes nenorime sumenkinti teptuka puikiai valdanciu zmoniu kurybos, - mes tiesiog taip polemizuojame apie siuolaikini mena", pazymejo R.Chorceli.

Ji isitikinusi, kad zirgas neabejotinai talentingas: "Jis nesistengia pakartoti kieno nors stiliu, nemegdzioja isvystu zenklu, kaip kad dresuoti drambliai. Jis kuria savarankiskai."

"Arklio menas - kaip mazo vaiko, - kalbejo vienas is busimosios parodos ekspertu. - Bet vis delto tai menas..."

Cambers, keturkojo seimininke, 51 metu amerikiete is Nevados, prisipazino ne iskart pastebejusi savo aukletinio gabumus. 2004 metais moteriai dazant arkliu garda rancoje, jos vyras pamate, kad Cola susidomejusi stebi seimininke, ir juokaudamas patare atiduoti jam teptuka.

Nuo tada arklys iprato tapyti ir pamazele tapo izymybe, o vienas jo paveikslas jau kainuoja 4000 doleriu. Pasak Cambers, ji tik isspaudzia dazu ant teptuko ir duoda Colai, - visa kita arklys padaro pats. Isikandes teptuka jis tapo specialiose drobese, kurias jo seimininkai istempia ganykloje.

Gyvuno savininke isitikinusi, kad jame apsigyveno dailininko siela: "Apylinkeje sklando kalbos, - as irgi taip manau, - kad Cola irodo reinkarnacijos fenomena, jame apsigyveno garsaus tapytojo - Monet ar i ji panasaus - siela. Kad ir kaip ten butu, viena galiu pasakyti tvirtai: sis arklys be galo megsta piesti."

Reikia pazymeti, kad Cola - anaiptol ne vienintelis gyvunas JAV, mokantis piesti. Tarp amerikieciu siandien labai populiarus kriuksio Smitfildo paveikslai. Amerikos gyventojai ne tik mielai perka nebrangius storulio kuilio paveikslus, bet ir kviecia ji i aukstuomenes vakarelius.

Smitfildas isties stebina neeiliniais gabumais braukydamas balta popieriaus lapa snukiu suspaustu teptuku.

Fran Martin, 54-eriu Virdzinijos valstijos gyventoja, labai didziuojasi savo nepaprastu augintiniu ir kaip imanydama rupinasi jo karjera. Reikia pripazinti, kad jai neblogai iseina: meitelis jau dalyvavo garsiosios Opros Vinfri sou, taip pat reguliariai lankosi labdaros vakaruose.

"Smitfildas - labai gudrus parsas, jis jau nutape simtus paveikslu ir labiausiai megsta zydra spalva, sia neabejotinai naudojasi dazniau negu kitomis", - pasakoja seimininke.

Paskutinis Fran tvirtinimas tik sustiprina nuomone, kad jos augintinis unikalus. Pasak mokslininku, kiaules neskiria spalvu, taciau Smitfildas, is visko sprendziant, vis delto mato kitaip.

Vienas zinomiausiu dailininku keturkoju menininku padangeje - simpanze Kongas. Pries pora metu trys sios bezdziones darbai buvo parduoti "Bonhams" aukcione Londone pirkejui is JAV, kuris nedvejodamas uz juos
paklojo 14 400 svaru sterlingu!

Agentura AFP pranesa, kad bezdziones darbai buvo parduoti aukcionuose kartu su Augusto Renuaro, Fernando Ledzero ir Endy Varholo paveikslais.

"Kongas vadinamas bezdzioniu pasaulio Sezanu. 1954 metais gimes dailininkas is viso nutape apie 400 piesiniu ir paveikslu.

Is pradziu jis, kaip ir bet kuri kita simpanze, tik taskydavo dazus, taciau po poros metu jo maniera laikyti teptuka netiketai pasikeite, jis pradejo daug atidziau ziureti i savo kurinius. Kongas piesdavo tik popieriaus lape ar drobeje, niekada teptuku nebraukdavo uz ju ribu ir, regis, zinojo, kada jo kurinys budavo baigtas - tiesiog imdavo ir padedavo i sali teptuka ar piestuka. Jei paveiksla isnesdavo, o paskui vel palikdavo su juo, Kongas niekada prie jo neprisiliesdavo. Bet jei pamatydavo inesta nauja drobe, imdavosi darbo.

1957 metais mokslininkas Desmondas Morisas, tyrinejantis gyvunu elgesi, surenge Kongo kuriniu paroda Londono siuolaikinio meno institute, kukliai pavadines ja "Simpanzes paveikslai".

Tuometine kritiku reakcija galima apibudinti kaip paniekos ir skeptiskumo misini, taciau, kaip veliau paaiskejo, parodoje apsilankes zymusis Pablas Pikasas nusipirko Kongo paveiksla, o Joanas Miro du savo eskizus iskeite i "kolegos" kurini.

Tapanciu gyvunu fenomenas tyrinejamas visame pasaulyje. Jau keleta metu gyvuoja projektas "AnimalsArt", kurio esme - tyrineti gyvunu gebejimus piesti, mokyti juos tai daryti, taip pat supazindinti kuo daugiau zmoniu su gyvunu menu ir populiarinti ju bei zmoniu lygiateisiskumo ideja.

Gyvunu piesima projekto autoriai santykinai dalija i tris kryptis. Pirmoji - samoninga kuryba, kai gyvunai bando isreiksti savo mintis, piesiniais perteikti vaizdinius. Samoningai piesia simpanzes, orangutanai, kai kurios delfinu rusys, galbut ir drambliai su varnom.

Antroji kryptis - santykinai samoninga kuryba, kai egzistuoja tikimybe, jog gyvunai elgiasi tik mechaniskai, neisisamonindami, kad galutinis ju veiksmu tikslas - kurti tam tikrus grafinius vaizdus. Siai krypciai priskiriami darbai tu gyvunu, kuriu intelektualiniai gebejimai pernelyg menkai istirti. Taip piesia sunys, arkliai, kiaules...

Ir galiausiai nesamoninga kuryba. Siai krypciai priskirtini spalvingi ivairiu gyvunu pirstu atspaudai, pedsakai, paliekami drobeje ar popieriuje nukracius nuo ju gyvunu uzdrebtus dazus, piesiniai, sukurti uodegomis, ausimis ir kitomis gyvunu kunu dalimis, kurios buvo isteptos dazais.

Is viso to galima padaryti labai svarbia isvada: gyvunijos pasaulyje individualumas vaidina toki pat svarbu vaidmeni, kaip ir zmoniu pasaulyje. Juk tarp ivairiu vienos rusies atstovu pasitaiko tokiu charakteriu, intelektualiniu sugebejimu, temperamentu skirtumu, kad tik stebiesi ir negali atsistebeti...