Ilga
laika buvo manoma, kad siuolaikinio zmogaus evoliucija suletejo ar netgi
visiskai sustojo. Taciau paskutiniai zmogaus genomo tyrimai rodo, kad tai
neatitinka tikroves. Pradedant 40 000 m. pr.m.e. zmonija audringai vystesi, kad
prisitaikytu prie augancios savo populiacijos ir gamtos.
Evoliucija Zemeje skirstoma i sesis etapus. Kiekvienas is
ju baigesi globaliniais gyvu organizmu vystymosi protrukiais. Dabar mokslininkai
pradejo kalbeti apie septintosios “pobiologines” epochos pradzia , kuria lydes
“alternatyviosios gyvybes” – robotu ir dirbtinio intelekto pletra. Taciau
zmogaus genomo vystymasis tebesitesia ir kiekvienas is musu vis dar tobuleja.
Pastaruoju metu Homo sapiens tobulejimas sparteja – klimato
atsilimas, pokyciai gamtoje ir beatodairiskas planetos gyventoju skaiciaus
augimas reikalauja is zmogaus esminiu fiziniu pertvarkymu jo genetikoje.
Tyrinetoju komanda, vadovaujama antropologijos profesoriaus Jono Hoako, nustate,
kad nuo akmens amziaus pabaigos (mazdaug pries 5000 metu), naturali zmoniu
atranka vyko 100 kartu intensyviau nei ankstesniais laikotarpiais. Beje,
profesorius atkreipia demesi i tai, kad toks evoliucijos greitis tarp primatu
yra budingas tik zmogui, vadinasi, mes ir toliau tobulejame ir ieskome budu,
kaip isgyventi naujomis salygomis.
„Kalbant
evoliucijos terminais, letai besivystanti kultura tampa zmogaus prigimties
vystymosi stabdziu, - pasakoja profesorius J.Hoakas. - Savo ruoztu zmoniu
populiacijos augimas yra puikus ju genetikos tobulejimo stimulas. Bet kuri
mutacija, padedanti rusies gerovei, turi sansa isitvirtinti ir prigyti“.
Ieskodami
zmogaus DNR pokyciu, mokslininkai savo demesi sukoncentravo i personalinius
kiekvieno zmogaus genomo skirtumus – vienetinius nukleotidinius polimorfizmus
(SNP - single nucleotide polymorphisms). Pastaruoju metu genomo zemelapyje
pazymeti 4 is 10 milijonu SNP.
Tokiu
budu biologams pavyko aptikti neseniai ivykusius pasikeitimus 1800 genuose, o
tai sudaro septynis zmogaus genomo procentus. Kaip pavyzdi profesorius pateikia
skeleto tvirtumo ir ismatavimu pasikeitimus ir po ju vykusi dantu sumazejima.
Tai susije su tuo, kad jega ir ugis jau nera pagrindine isgyvenimo salyga siais
laikais. Kitu reiksmingu zmogaus pokyciu, ivykusiu per pastaruosius 500 metu,
tapo laktazes (tai enzimas, kuris hidrolizuoja laktoze i gliukoze ir galaktoze)
geno mutacija. Sis DNR elementas yra atsakingas uz piene esancios laktozes
pasisavinima.
Dar
viduramziais suauges zmogus negaledavo suvirskinti pieno produktu – si organizmo
funkcija „atsijungdavo“ paauglysteje 10-14 metais. Taciau Siaures Europoje, kur
saltas oras verte naudoti daug riebalu, zmones prisitaike gerti piena bet
kuriame amziuje. Pamazu nauja laktazes geno mutacija paplito po visa pasauli.
Tiesa, ir dabar dar yra nemazai zmoniu, kurie nuo pieno ar jo produktu gali
paprasciausiai susivemti.
Zmogaus
evoliucijoje itin svarbu vaidmeni atliko jo gyvenimas kaimuose ir miestuose, kur
kildavo nemazai epidemiju. Tokios Dievo rykstes kaip maliarija, cholera, maras
is esmes paveike zmonijos istorija ir negalejo likti nepastebetos genomo. Patas
ryskiausias pavyzdys galetu buti butent maliarija, kuri mutavus zmogaus DNR
pamazu tapo jo organizmui nekenksminga. Kaip priesnuodis siai ligai netgi
atsirado nauja kraujo grupe, zinoma kaip Daffi kraujas.
Kai kurie
zmogaus genomo pokyciai priesingai - „atjunge“ jo sugebejima priesintis ligoms.
Pavyzdziui, CCR5 genas nustojo vystytis pries 4000 metu ir ji dabar turi vos
desimtadalis europieciu. Jo pagrindinis „darbas“ – priesintis ZIV, tuo metu buvo
beprasmis, o dabar vel igijo savo svarba.
Kad ir
kaip ten butu, pastaraisiais desimtmeciais priestaravimai tarp gamtos ir zmogaus
itin paastrejo. Nereikia jokiu irodymu, kad globalines ekologines katastrofos
rizika kiekvienais metais tik dideja ir zmogaus genomas jau nespeja
prisitaikyti.
Sergamumo
ir mirstamumo statistika tik patvirtina: septintajame evoliucijos etape
prasideda zmogaus kaip biologinio individo degradacija ir issigimimas. Kai kuriu
mokslininku nuomone, zmonija izenge ne tik i ekonomine, bet ir i globaline
evoliucijos krize.
Parengta pagal
"Respublikos" prieda "Pastoge"