Siek tiek isproteje genijai

Fizika paprasta: kiekvienas teigiamas reiskinys savo auksciausiame taske gali pereiti i neigiama, o neigiamas – i teigiama. Lygiai taip pat genialus protas pereina i beprotyste, o beprotyste gali buti palaikyta genialumu.

Prireike nemazai tyrimu nustatyti tam, kad zmones genialiais pasaulyje laiko mazdaug 400 zmoniu. Tarp ju – Sokratas, Seneka, Aleksandras Makedonietis, Leonardo da Vinci, Einsteinas, Goethe ir dar daug daug kitu zinomu rasytoju, dailininku, mokslininku, politiku. Ne paslaptis, kad visi jie buvo savotiskai isproteje.

Dar ismintingasis Aristotelis pastebejo, kad visi garsieji politikai, poetai ir dailininkai - arba melancholikai, arba lengvai isproteje, arba mizantropai. Zinomas italu psichiatras Cesare Lombroso savo tyrinejimuose genialius zmones taip pat lygino su siek tiek „trinkteletais“.

Tai patvirtino ir amerikieciu mokslininku grupe, istyrusi visu laiku genijus ji nustate, kad is 78 garsiausiu zmonijos istorijoje zmoniu tik 11 buvo „normalus“. Likusieji sirgo ivairiomis psichopatijomis ir psichikos ligomis.

Visa tai aiskinama tuo, kad genialus zmones psichologiskai yra gerokai jautresni uz savo amzininkus, ir tai, ko paprastas zmogus nepastebi, genijui gali buti tikras isbandymas arba smugis. Matyt, neatsitiktinai Biblija, Finikijos ir Kartaginos gyventojai, kalbedami apie pranasa, isprotejusi asmeni ir nusikalteli, vartojo ta pati zodi. Galu gale ir musu, lietuviu, posakiai „kalbasi su dvasiomis“ arba „snekasi su dievais“ yra toli grazu ne vienareiksmiai.

Juk niekam ne paslaptis, kad istisus Biblijos ir Korano puslapius juos rasiusiems pranasams padiktavo pats Dievas. O ir paciu genialiuju kureju darbuose galima rasti gausybe prisipazinimu apie kankinancius bandymus suvokti, kas vyksta ju viduje per paslaptingus dvasios skrydzius ir nusvitima. Pavyzdziui, Martinas Lutheris rase, kad neretai prabusdavo vidurnakti ir diskutuodavo su setonu, o veliau ne karta yra pasinaudojes kai kuriais nelabojo argumentais. Svedu filosofas Svedenborgas tvirtino, kad jis istisomis dienomis bendrauja su dvasiomis. Rasytojui Johannui Wolfgangui Goethe jaunasis Verteris diktavo naktimis savo kancias. Jeanui Jacques'ui Rousseau rasyti padejo jo antrininkas. Tokius pagalbininkus-antrininkus taip pat mini Jackas Londonas, Aleksandras Blokas, Michailas Lermontovas, Ludwigas Feuerbachas.

„Genijaus patologijos“ teorija perkelia visa atsakomybe uz si reta reiskini atsitiktinumui, del kurio vienas ar kitas isrinktasis gauna valdyti „teisinga kryptimi pazeista“ organizma. Remiantis sia teorija, „psichikos sutrikimai“ yra labai naudingi. Pavyzdziui, George'as Byronas ta busena, kuri ji apimdavo rasant eiles, lygindavo su lunatiku klejojimu.

Daugelis genialiu zmoniu, panasiai kaip ir kiti psichikos ligoniai, kentejo nuo meslungisko raumenu trukciojimo. Pavyzdziui, imperatoriui Napoleonui nuolatos trukciodavo desinysis petys ir lupos, o carui Petrui I – veido raumenys.

Dar senoves graikai atkreipe demesi, kad zmones tampa poetais ir pranasais, kai jiems „kraujas plusteli i galva“. Galbut tai susije su tuo, kad daug geniju, tokiu kaip Caezaris, Seneka, Sokratas, Avicena, piktnaudziavo alkoholiu.

Kad pasinertu i kita, nerealu, pasauli, Anatolijus Fransas buvo iprates pries sesdamas rasyti pasistatyti salia grafina vyno ir ji gerdavo, kol dirbdavo. Niekam ne paslaptis, kad garsusis Romainas Rolandas „Kola Brenjona“ taip pat parase veikiamas sio laipsniu turincio gerimo.

Beje, geniju alkoholiku sarasas yra is tiesu gana ilgas ir ispudingas. Tarp ju – Aleksandras Makedonietis, Rembrandt'as, Hoffmanas, Edgaras Poe, Alfredas de Musset, Paulis Verlaine'as, Ludwigas van Beethovenas, Musorgskis, Jeseninas ir t.t.

Ar lengva buti genijumi, matyt, galima spresti is to, kad nemazai ju baige savo gyvenima savizudybe. Sis sarasas taip pat yra gana ilgas. Prisiminkime kad ir Nerona, Van Gogha, Majakovski, Jesenina, Zweiga, Londona, Dunajevski, Fadejeva, Cvetajeva.

Kartu su savo isprotejimu didieji pasaulio protai issiskiria polinkiu i netvarka, visisku nesugebejimu prisitaikyti prie gyvenimo, todel dazniausiai buna vienisi ir abejingi seimai. Nemazai geniju visa gyvenima buvo viengungiai: Heraklitas, Pitagoras, Solonas, Michelangelo, Lenardo da Vinci, Platonas, Vergilijus, Galilejus, Spinoza, Kantas, Leibnitzas, Beethovenas, Schubertas, Brahmsas, Nietzsche, Schopenhaueris, Dekartas, Niutonas ir kiti. O Sokrato, Shakespeare'o, Dante, Byrono vedybos buvo nesekmingos.

Matyt, nereikia stebetis, kad tarp geniju buvo ir psichikos ligoniu, o tarp isprotejusiuju pasitaiko geniju. Butu klaidinga juos sutapatinti, taciau akivaizdu, kad riba tarp siu dvieju proto anomaliju yra labai isplaukusi. Galbut butent tai ir yra raktas i zmogaus genialumo paslapti

Paveldetas talentas

Kai kurie ekspertai palaiko talento paveldejimo teorija. Jos salininkai tvirtina, kad genialuma galima paveldeti ir jis kaupiasi tarsi kokia nezinoma energija. Stai tik keli ta teorija patvirtinantys faktai. Pavyzdziui, Johanno Sebastiano Bacho genealoginiame medyje – 56 muzikantai, is kuriu 20 – auksciausios klases. Sveicaru matematiku Bernulli seimoje per du amzius buvo 14 zinomu mokslininku. Stulbinanciu talentu pasizymejo Van Dycko, Darwino, Strausso, Curie seimu palikuonys.

Parengta pagal "Respublikos" prieda "Pastoge"

Pagrindinis puslapis