Si savaitgali teko buti prie ezero. Vanduo buvo labai ramus, o ezero pavirsiuje atsispindejo miskas. Klausiu savo biciuliu: “Kuris pasaulis yra tikras?” Vienas is ju prisimine pasaka, kaip mergaite seme vandeni ir jai is ranku issprudo kibirelis. Mergaite soko paskui kibireli ir atsidure pasaulyje, kuriame panasi tvarka kaip zemeje, tik siek tiek kitokia. Ji ten turejo nudirbti sunkius darbus, uz kuriuos buvo apdovanota pilnu kibireliu deimantu. Tad, pasaka - lyg priminimas, kad uz gerus darbus sulaukiama ivertinimo ir siame, ir anapusiniame pasaulyje. O stai pamotes dukra, tokiu paciu keliu patekusi i atspindzio pasauli, tingejo dirbti ir isejo is ezero su kibireliu ledu, kurie buvo tik panasus i deimantus ir veikiai istirpo.

Puikiai zinote, kad veidrodyje viskas atsispindi diametraliai priesingai: ir saule leidziasi ne toje puseje, ir jusu prisegta sege ne kaireje, o desineje, ir parasytas tekstas atsispindi kitaip. Senosios baltu kulturos atstovai tikejo, kad uz atspindzio yra anapilis.

Tiek Rytu, tiek ir Vakaru filosofijoje nuo seno isivyravo atspindzio paslaptis. Zmones, pamate savo atspindi vandenyje ar kokiame kitame blizgiame pavirsiuje svarstydavo, kuris pasaulis yra tikras. Dar antikos laikais ivairiu filosofiniu mokyklu atstovai lauze ietis, bandydami irodineti savo tiesas. Tos mintys apie kito pasaulio, kuris yra uz atspindzio, galimybe ikvepe kurybai ir garsiosios knygos “Alisa stebuklu salyje” autoriu Levi Keroli, ir pasaku bei fantastikos kurejus.

Siandienis blizgiu pavirsiu kupinas pasaulis neretai yra apgaulingas ir net pavojingas. Stai, pavyzdziui, pauksciai daznai apsigauna, skrisdami ir atsimusdami i dideliu pastatu polaroidinius ar net paprastus svariai isblizgintus stiklus, o kartais ir uzsiziopsoje zmones “bando” pereiti kiaurai veidrodine siena. Ka jau kalbeti tuomet apie katinus ar suniukus, kurie apeina veidrodi, ieskodami kitapus savo antrininko, tuo mums sukeldami sypsena.

Veidrodis is pradziu buvo prabangos dalykas, o veliau atsirado net ir varguoliu namuose. Ne viena moteris neapsiejo ir iki siol neapsieina be veidrodzio. Jis - ir pasigerejimo ir nepasitenkinimo objektas, kartais is pykcio ir sudauzomas. Buna ir veidrodziu apgaviku: ploninanciu ar, atvirksciai, storinanciu, padalijanciu figura i kelias dalis ar atkurianciu atvaizda panasiai kaip kortoje.

Su veidrodziais susije ivairus burtai ir magiskos apeigos. Stai ir lietuvaites Kuciu nakti po pagalve pasidedavo veidrodi, o tai reiksdavo, kad viskas, ka jos ta nakti susapnuos, issipildys. Tiesa sakant, burimas veidrodziu buvo ne tik paslaptingas, bet ir laikomas pavojingu, nes jis susijes su astralinemis jegomis. Tad juokauti ir daznai veidrodi naudoti burimams nepatartina. Ypac patarciau vengti moterims daznai ziureti i veidrodi nestumo metu ar is karto po gimdymo, nes tuomet ju energetika labai susilpnejusi, o veidrodis dar daugiau jos issiurbia. Tuomet kyla pavojus, kad neprisikabintu kokia infekcija.

Veidrodzio dauzyti nevalia, taciau jeigu jis iskyla arba nukrenta savaime, iskrenta is ranku ir suduzta, dar senoveje zmones tikejo, kad septynerius metus persekios nesekmes. Slavu krastuose vyravo prietaras, kad, veidrodziui iskilus, laukia artimo zmogaus mirtis. Jeigu tuo metu kieno nors sunus ar vyras budavo kare, suskiles veidrodis ispranasaudavo jo zuti.

Ar galima kaip nors pergudrauti likima ir isvengti pranasysciu? Labai paprastas budas nekreipti demesio i prietarus ir jais nesidometi. Jeigu vis delto smalsu zinoti, kaip nepakliuti i pinkles, prieikite prie sukiu taip, kad jose neatsispindetu jusu atvaizdas, uzmeskite ant ju storesnio audeklo ar popieriaus ir taip suseme duzenas, ismeskite jas i siukslyna. Jeigu sukeje pamatysite savo atvaizda, septyneriu me-tu nelaimes programa isijungs. Zinoma, patiems veidrodininkams, kurie pjausto stikla ir remina veidrodzius, si taisykle negalioja.

Pravartu veidrodi, kaip ir koki kita i namus atkeliavusi stiklini daikta ar papuosala su brangiu akmeniu, nuvalyti skudureliu, pamirkytu i vandens ir druskos tirpala (stiklinei vandens - saukstas druskos). Daiktas ir blizges, ir bus svarus nuo bet kokios neigiamos energijos. Jeigu i jusu namus atkeliauja kokia nors antikvarine relikvija, sveika ja nuvalyti suriu vandeniu. Na, o jeigu tai medinis daiktas, del viso pikto uzdekite zvake ir pavedziokite ja imituodami kryziaus zenkla. Ypac rizikinga susizavejus nusipirkti kur nors senovini veidrodi, nes jo sugerta buvusiuju seimininku energija ir likimo zenklai niekur nedingsta. Apie tai senoviniu daiktu megejai turi zinoti. Kai kurie antikvarai patys pasirupina, kad i grazius senovinius veidrodzio remus butu idetas naujas stiklas ir apie tai pasako pirkejui arba pataria paciam tuo pasirupinti.

Mirus zmogui, jo namuose veidrodziai uzdangstomi, kad vele nepaklystu isokusi i atspindi. Juk uz atspindzio yra mums nezinomas anapusinis pasaulis. Koks jis, galime tik spelioti ar fantazuoti. Manoma, kad namuose, kuriuose gyvena kelios zmoniu kartos, is senovinio veidrodzio, esancio dazniausiai salone, i mus zvelgia musu proteviai. Todel prie stalo, prie kurio paprastai seimos savaitgaliais pietauja, reikia elgtis mandagiai, nesibarti ir pan. Butent veidrodis yra tarsi tunelis, mus jungiantis su anapusiniu pasauliu.

Del tos pacios priezasties negalima veidrodzio kabinti bet kur, tarkime, ten, kur atsispindi ta vieta, i kuria, kaip sakoma, karalius vaiksto pescias. Na, vonioje maudynes gali ir matytis. Arba kabeti veidrodis prie kriaukles. Visiska nesamone yra miegamajame isitaisyti dideli veidrodi, kuriame atsispindetu sutuoktiniu lova, o dar labiau stebina veidrodines lubos, kuriomis ypac didziuojasi seimininkai. Mano nuomone, meiles naktys neturi buti stebimos, net mistiniu butybiu is anapus. Kas zino, kuris is tu dvieju pasauliu yra tikresnis. Abu yra egzistuojantys. Vieniems atspindys yra regimybe, kitiems - dieviskumo atspindys, tretiems - gundymo irankis, o ketvirtiems - fantazijos ir mistikos pasaulis. Tas atspindzio suvokimas priklauso nuo pacios asmenybes.

Nestatykite veidrodzio miegamajame taip, kad jame atsispindetu lova, ypac jeigu ten sutuoktiniu guolis, - santuoka gali isirti. Be to, dideli veidrodziai spinduliuoja galingas jegas, kurios veikia miegantiji - o juk miegodamas zmogus yra ypac jautrus tokiu jegu poveikiui. Jeigu veidrodzio nenorite isnesti is miegamojo, tai bent jau pries guldamiesi i lova ji apdenkite.

Padidinkite namu skalsa bei turta pakabindami dideli veidrodi valgomajame, atspindinti gerybemis nukrauta stala. Taciau veidrodis turi buti didelis ir atspindeti visus prie jo susedusius.

- Veidrodziai mane lydi, galima sakyti, nuo ryto iki vakaro. Kiekviena ryta mandagiai pasisveikinu su veidrodziu ir jam nusisypsau. Jis man atsako tuo paciu. O prietarus apie tai, kad sudauzyti veidrodi negerai, zinau dar is mazens, todel stengiuosi buti atsargi. Girdejau, kad suskiles veidrodis gali reiksti artimo zmogaus mirti, bet mane supantys veidrodziai nauji ir manau, kad jiems ir man bus viskas gerai.

- Burtais ir pranasystemis tikiu. Taciau tikiu ir tuo, kad tu bloguju galima kaip nors isvengti. Daug kas priklauso nuo paties zmogaus, jo nuotaikos, optimizmo. Pastaruoju metu man viskas gerai, is ranku niekas nekrenta ir neduzta. O i veidrodzius daznai ziuriu ne viena - arba su draugemis is “dangaus”, arba su Sauliumi (sokiu partneriu S.Skambinu, su kuriuo, pasak saltiniu, rengiasi vestuvems, - aut. past.), kartais su seserimi Eva ar su mama. Savo atvaizdu ne visada bunu patenkinta, bet dazniausiai jam nusisypsau, pakeiciu sukuosena ar makiaza ir viskas gerai. Beje, mano namuose stovi senas graziais remais mociutes paliktas veidrodis. Ji yra prisakiusi ji kruopsciai valyti, blizginti, kad neprisikauptu neigiamos informacijos bei emociju.

- Rytieciai kreipia demesi i veidrodzio forma. Mes nemegstame astriu kampu, todel musu namuose veidrodziai paprastai buna ovalo formos arba apskriti. Ir dar mes nemegstame, kad ten, kur gyvename, butu daug atspindziu. Dazniausiai veidrodis kabo vonios kambaryje, kur zmones prausiasi, moterys darosi makiaza, o vyrai skutasi. Tokio prietaro, kad nesiseks, kai sudauzai veidrodi, rytieciai neturi. Apskritai negerai, kai duzta grazus stikliniai ar keraminiai daiktai. Manau, kad veidrodis tinkamas meditacijai, taciau kai pernelyg ilgai i ji ziuri, gali pamatyti ir ka nors negera. Vis delto tas antrasis “as” atspindyje yra kitoks, nes neturi tavo dvasios, minciu.

- Veidrodziui jokios mistines baimes niekada nejauciau ir apie jokius anapusinius pasaulius negalvojau. Mano namuose - ne vienas veidrodis. Kiekviena ryta prie veidrodzio grazinuosi apie 15 minuciu, o pries iseidama is namu visada pasiziuriu i veidrodi. Sakoma, kad tai butina, nes antraip gali nesisekti. Jeigu ka nors pamirstu ir tenka grizti i namus, tuomet pasiziuriu i veidrodi dar karta.

- Gyvenu apsupta senoviniu baldu ir daiktu. Kai kurie ju - antikvariniai, o kiti, tarp ju ir veidrodis, paveldeti is jau Anapus isejusios mociutes. Tiems antikvariniams daiktams jauciu tik pagarba ir jokios baimes. Netikiu prietarais, kad is daiktu einanti buvusiu ju seimininku energija gali man padaryti zalos. O stai mociutes daiktai atvirksciai - mane sildo. Nors apskritai veidrodis, manau, turi kazka mistisko. Gal jame is tiesu yra kazkas daugiau, negu mes matome... Jeigu pasitaiko veidrodi sudauzyti, sukes skubu ismesti, taciau nemanau, kad man 7 metus nesiseks...