Kur atsirado ir is kur po visa pasauli paplito dabartinis zmogus (Homo sapiens sapiens), tebediskutuoja ir antropologai, ir archeologai. Dabar prie ju prisidejo genetikai, paleografai ir netgi fizikai, nustatantys datas izotopiniais metodais.

Pirmosios, vadinamosios daugiaregiones, hipotezes salininkai laikosi nuomones, kad Homo erectus per simtus tukstanciu metu virto Homo sapiens daugelyje Senojo pasaulio vietu. Jie pripazista, kad tarp ivairiu populiaciju vyko nuolatinis maisymasis, taciau, ju teigimu, dabartinis zmogus neturi vieno bendro protevio.

Savo teisumui irodyti multiteorijos salininkai paprastai pateikia duomenis tukstancio rastu Homo sapiens sapiens kaukoliu, kurios turi charakteringu skirtumu. Ju nuomone, sie skirtumai reiskia, kad dabartinis zmogus vystesi daugmaz sinchroniskai, bet skirtingose pasaulio teritorijose, ir kalbeti apie bendra protevi is viso yra nekorektiska.

Antrosios, „afrikietiskosios“, zmogaus atsiradimo hipotezes grupe nenusileidzia ir itikineja, kad Homo sapiens sapiens zmogus turejo viena bendra protevi ir kad biblinis Adomas ir Ieva gyveno ne kur kitur, o Afrikos teritorijoje. Si ideja kilo Kenijos archeologui Luisui Liki ir jo zmonai Meri 1960 m. ir buvo pagrista Tanzanijos Olduvajaus tarpeklio bei Etiopijos Koobi-Foros stovyklavietes radiniais. Atsirade Afrikoje pagal sia hipoteze, protingi zmones isplito po visa pasauli ir pakeite senesnius hominidu tipus. Veliau jie prisitaike prie pasikeitusiu gyvenimo salygu, aplinkos, ir del to atsirado ivairiu antropologinio tipo variaciju – pasikeite odos spalva, atsirado rasiniu ir kitu skirtumu.

Pastaruoju metu faktu, patvirtinanciu sia teorija, vis daugeja. Antai siomis dienomis naujienu agenturos pranese, kad visa zmonija kilo is vieninteles Afrikos genties – Pietu Afrikos busmenu. Si nuomone grindziama amerikieciu mokslininku is Pensilvanijos universiteto isvadomis. 10 metu tyrineje Afrikos tauteliu genetika, jie netgi nurode tikslias Edeno sodu koordinates - 12,5 laipsnio rytu ilgumos ir 17,5 laipsnio vakaru ilgumos. Tame kampelyje, isikurusiame Pietvakariu Afrikos rajone, dabar kertasi Namibijos ir PAR sienos. O dar tiksliau – busmenas Adomas ir busmene Ieva gyveno prie Kunenes upes tarp Namibijos ir PAR. Tokius mokslininku tyrinejimo rezultatus neseniai pranese itakingas mokslo zurnalas „Science“.

Savo ruoztu Londono laikrastis „Times“ informavo, kad del sio genetiku atradimo tapo zinoma zemiskojo rojaus vieta, kur pirma karta atsirado protingasis zmogus. Tiesa, mokslininkai nustate, kad dabartiniai zmones turejo ne du protevius, o keturiolika. Butent tiek besiskirianciu viena nuo kitos genetiniu zmoniu grupiu rasta dabartineje Afrikoje. Matematinis modelis taip pat rodo, kad zmonija kilo is vienos genties, kurioje buvo ne daugiau kaip 150 nariu. Kaip pranese tarptautines mokslininku grupes vadove Sara Tiskof, dabartiniai Afrikos gyventojai turi didziausia genofondo ivairove tarp planetos zmoniu, jie kalba keista, kaip manoma, musu pirmiesiems proteviams artima kalba. Sis faktas genetikams yra nenugincijamas irodymas, kad zmonijos proteviu reikia ieskoti butent Afrikoje.

Taska deti dar anksti, nes i si hipoteziu ginca vel isitrauke archeologai ir kiti mokslininkai. Malaizijoje neseniai buvo rastas priesistorinis akmeninis kirvis, kurio amziu Japonijos geochronologai vertina 1,83 mln. metu. USM mokslinio universiteto istorikai, kasinedami Bukit-Bunucho objekta Lengongo miestelyje, paleolitiniame sluoksnyje neseniai aptiko kirvi is kvarcito. Pasak kasinejimu vadovo Mochtaro Saidino, kirvis buvo nusiustas i Tokijo geochronologine laboratorija, ten jos laborantai nustate tikslu amziu – 1,83 mln. metu. Jo teigimu, tokio seno kirvio radinys Azijoje paneigia hipoteze, kad Ieva ir Adomas atsirado Afrikoje.

„Kalnu masyvuose aptikti istoriniai radiniai liudija apie paciu seniausiu Homo sapiens atstovu gyvenima tame regione. Sis radinys gali pakeisti pasaulio istorija“, - mano M.Saidinas. Jis pabreze, kad seniausiam afrikietiskam kirviui - vos... 1,6 mln. metu.

Mokslininkas iskele sava hominidu atsiradimo Azijoje versija. M.Saidino nuomone, pirmieji zmones atsirado Malakos pusiasalyje (Vakaru Malaizija) ir tik paskui persikrauste i Javos sala, isgarsejusia savo veliausio laikotarpio pitekantropu kaulu radiniais. Pasak jo, hominidai ryzosi migracijai begdami nuo sugriovimu, kuriuos sukele nukrites meteoritas. Kartu su savo kolegomis jis tikisi Bukit-Bunucho kasinejimuose, kuriu teritorija virsija 4 kv. km, aptikti ir zmogaus kaulu bei dantu.

Kokie afrikietiskos hipotezes pliusai? Visu pirma, be jokios abejones, tai duomenys, susije su zmogaus proteviu genomo issifravimu. Savo isvadas „afrikietiskosios“ hipotezes salininkai nuo 1987 m. grindzia genetiniais tyrinejimais, nes dabartine technika pagal DNR fragmentus leidzia atkurti „genetini profili“. Kartu gana tiksliai nustatomas giminystes rysys tarp dvieju ar daugiau individu, o tai leidzia „nustatyti“ ju bendra protevi.

Ypac informatyvi siuo poziuriu pasirode vadinamoji mitochondrine DNR, kuri perduodama pagal motinos linija. Nors ji sudaro tik nedidele zmogaus genomo dali, jos sekos analize leidzia tyrinetojams atsekti giminystes rysius tarp skirtingu zmonijos populiaciju per labai ilga laiko tarpa. Yra zinoma, kad mitochondrine DNR minimaliai pasiduoda naturaliai atrankai, susijusiai su aplinkos pokyciais. Tai reiskia, kad jos analize leidzia nustatyti tikraja genetine giminyste, o ne genetines informacijos panasumus, susiformavusius del panasiu isores veiksniu poveikio.

Butent pagal mitochondrine DNR mokslininkai nustate viena visos zmonijos proteviu grupe. Tai ir buvo jau mineta negausi populiacija, egzistavusi Afrikoje pieciau Sacharos daugiau kaip pries 150 tukst. metu. Archeologiniai ir antropologiniai duomenys, gauti tiriant 4500 kaukoliu, priklausanciu zmonems is viso pasaulio, patvirtino molekulines genetikos spejimus.

Dabar yra tik dvi teritorijos Senajame pasaulyje, kuriose rastu anatominiu Homo sapiens likuciu radiometrinis amzius virsija 100 tukst. metu. Tai Afrika ir Artimieji Rytai. Pavyzdziui, Etiopijoje rastas protingo zmogaus zandikaulis, kuriam apie 190 tukst. metu.

Archeologiniai ir genetiniai duomenys neleidzia abejoti, kad palyginti negausios zmoniu grupes Afrikoje pradejo gana greitai plisti po Senaji pasauli. To priezastis - ir pablogejusios gamtines salygos. Dabartiniu zmoniu atsiradimas ir paplitimas sutapo su kritiniu geologiniu poziuriu Zemei periodu – paskutinio ledynmecio epocha. Atsalimas vidutinese Afrikos platumose sukele sausras, o tai leme dykumu formavimasi ir maisto stygiu. Zmoniu perteklius is ten patrauke i siaure, i geriau maistu aprupintas teritorijas.

Mokslininkai nustate, kad pirmieji zmones is Afrikos Europa pasieke keliaudami palei Raudonaja jura mazdaug pries 60 tukst. m. Be to, pavyko irodyti, kad apie 15 proc. dabartiniu Europos gyventoju genetiskai yra susije su senaisiais Afrikos gyventojais.

Mokslininku skaiciavimais, siuolaikiniu zmoniu grupes palyginti greitai pasieke Artimuju Rytu teritorija. Tyrinedami hominidu liekanas, aptiktas Izraelio teritorijoje, antropologai is pradziu juos priskyre neandertalieciams, taciau pagaliau nustate, kad jis priklauso archajiskiems Homo sapiens tipams. Naudojant ivairius datavimo metodus nustatyta, kad siems radiniams - 100-120 tukst. m. Kai kuriais atvejais Homo sapiens liekanu randama visiskai netoli neandertalieciu gyvenamuju vietu. Skaiciuojama, kad, priesingai nei kiti hominidai, neandertalieciai Europoje atsirado mazdaug pries 400 tukst. m. Pagal turimas archeologines iskasenas nustatyta, kad pacioms seniausioms neandertalieciu liekanoms - apie 170, o „svieziausioms“ – 60 tukst. m. Is to daroma isvada, kad maziausiai 60 tukst. m. neandertalieciai gyveno kartu su protinguoju zmogumi gana apribotoje teritorijoje. Radiometriniai tyrimai rodo, kad kai kurios neandertalieciu populiacijos Europoje dar gyveno pries 28-29 tukst. metu.

Mitochondrines DNR ir Y-chromosomos tyrinejimai taip pat patvirtina, kad dabartine Europos populiacija atsikrauste i zemyna per pastaruosius 70 tukst. m. migruojant gyventojams is Artimuju Rytu ir Afrikos. Sios isvados patvirtintos ir archeologiniais radiniais.

Kartu galima prisiminti, kad 2007 m. geguze Kembridzo universiteto mokslininkai kartu su kolegomis is Raskino universiteto nustate bendrus DNR tarp Australijos ir Naujosios Gvinejos aborigenu ir seniausiu Afrikos gyventoju. Istyrineje genetines sekas mokslininkai aptiko giminingu rysiu. Greiciausiai Australijos aborigenu proteviai buvo butent tos pacios seniausios Afrikos populiacijos atstovai, kurie kazkokiu budu atsidure Australijoje pries 55-60 tukst. m.

Dar anksciau, 2001 m. pavasari, „Science“ zurnale buvo paskelbtas Kinijos, Indonezijos, JAV ir Didziosios Britanijos mokslininku pranesimas: pastarieji istyrinejo Y-chromosoma daugiau kaip 12 tukst. dabartiniu Azijos gyventoju. Kaip issiaiskino projekto dalyviai, visi tirti Azijos zmones turi afrikietiskos kilmes pozymiu. Paaiskejusios genetines variacijos buvo tokios nereiksmingos, kad mokslininkai pareiske: visi isanalizuoti zmonijos atstovai yra kile is bendru proteviu Afrikoje.

Tada tyrinetojai buvo priversti pripazinti, kad atsizvelge tik i Y-chromosoma, kuri perduodama tik pagal tevo linija ir kuria turi tik vyrai. Butent del sios priezasties ju isvados neitikino daugiaregiones hipotezes salininku. Galbut dabar, pasirodzius Pensilvanijos mokslininku isvadoms, „afrikietiskos“ teorijos priesininkams teks pripazinti naujausiu tyrimu isvadas, kad protingojo zmogaus proteviai gyveno Afrikoje. Juk net ir kaukoliu analize, dazniausiai naudojama gincuose tarp oponentu, rodo, kad vis delto teisus yra „afrikietiskos“ zmogaus kilmes salininkai.